Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1006-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
e2A-1006-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01318-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1006-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01318-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20;2.6.29.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 87,02 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 433,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 434,43 eur negrąžinto vartojimo kredito bei 87,02 Eur bendros vardijimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo. Ieškovės nuomone, atsakovas turi pareigą sumokėti 433,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė paskaičiavo palūkanas taikydama 82,64 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 441 dienas, nors atsakovas pagal 2014 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 3 metus. Palūkanos paskaičiuotos taikant formulę: (434,43 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x ( 82,64 proc. sutarties spec. sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 441 dienų po sutarties nutraukimo skaičius). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pažymėjo, kad teikdama teismui ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, todėl jos nuomone šis žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovo.

3. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu nebus pateiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 434,43 Eur negrąžinto kredito sumą, 87,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 39,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (560,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

5. Nustatė, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9805700001 atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas aštuoniolikos mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 336,60 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Kadangi atsakovui reikalavimo perleidimo dokumentai buvo įteikti tinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą ir 87,02 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, yra tenkintinas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 39,10 Eur (434,43 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo iš dalies, priteisiant iš atsakovo 39,10 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamas reikalavimas atmetė.

8. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų metinės palūkanas už priteistą 560,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (52,40 procentai patenkintų reikalavimų) 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. G. 433,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat, priteisti iš apelianto 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

10.2. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 434,43 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 87,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 122,40 proc., per 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 122,40 proc.

10.3. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad apeliantei ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 441 kalendorinę dieną, nors atsakovas pagal 2014 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.

10.4. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.

10.5. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Sutarties šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas Sutartį susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.

10.6. Sutarties sudarymo metu galiojusioje LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Taigi, sutartyje įtvirtinta 122,40 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 82,64 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

10.7. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prašo priteisti mokėjimo, o ne kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, apeliantei priteistina visa mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma 433,77 €, taikant 82,64 proc. metinę palūkanų normą.

10.8. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies (nepriteisiant visų ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius ir UAB „4finance“ ir atsakovas A. G. 2014 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9805700001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur vartojimo kreditą 18 mėnesių laikotarpiui. Kreditas buvo suteiktas su 82,64 procentų metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 122,40 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, nėra. Atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei kreditą ir įvykdęs kitas savo pinigines prievoles.

15. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 87,02 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 39,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (560,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.

16. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 39,10 Eur palūkanas po kredito sutarties nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas ir vietoje prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisė kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėtina, jog pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė vartojimo sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma (122,40 proc.). Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte šalys sulygo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Įvertinęs minėtas sutarties sąlygas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos traktuotinos kaip sutartyje nustatytas mokestis už naudojimąsi paskolos suma, todėl atitinka mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sąvoką. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, tiek ieškinio reikalavimuose nurodė, kad prašo priteisti 433,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pažeidimo, tiek procesinio dokumento motyvuose nurodė, kad remiantis sutarties sąlygomis prašo teismo priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas 82,64 proc. metinę palūkanų norma nuo sutarties pažeidimo laikotarpio už 441 dienas. Kadangi šiuo atveju, kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ir šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanas ir nepagrįstai sprendimu už akių priteisė kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo netesybų forma.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu. Kaip jau minėta, šalys sudarydamos sutartį sulygo dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kuri išreikšta bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra 122,40 procentų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 87,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sutartyje numatyta, jog po sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Nors teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti mokėjimo palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktų protingumo kriterijui, tačiau teismas ex officio turi patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas ir įvertinti ar prašomos priteisti mokėjimo palūkanos atitiko sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą ir ar yra teisingai apskaičiuotos, t.y. sutarties sąlygos ir ieškinio reikalavimai yra sąžiningi.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip kompensuojamąsias, o ne mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl joms mažinti taikė kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais pagrindais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistino dydžio nustatymą. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi konkrečiu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.

22. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 441 kalendorinę dieną, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl palūkanų po kredito sutarties nutraukimo keistinas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 433,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po kredito sutarties nutraukimo.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (955,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

26. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, buvo aptenkinti 100 proc. ieškovės reikalavimu, todėl yra pagrindas priteisti visas jos prašomas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 21 Eur sumą, kurią sudaro žyminis mokesti sumokėtas už ieškinį.

27. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir jos apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama minėta žyminio mokesčio suma (15 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d.. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)), iš A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 434,43 eurus (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 ct) negrąžinto kredito, 87,02 eurus (aštuoniasdešimt septynis eurus 02 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 433,77 eurus (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 77 ct) mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (955,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 eurą (dvidešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)), naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė