- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-722/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03111-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės DnB NORD bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo alga“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lapikanas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lapikanas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Lapikanas“ akcininkų R. L. ir R. K. bei direktoriaus V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lapikanas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Kitoks sprendimas“. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tavo alga“ ir akcinė bendrovė DnB NORD bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo kriterijų nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Lapikanas“ akcininkai R. L. ir R. K. bei direktorius V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iškelti atsakovui UAB „Lapikanas“ bankroto bylą dėl nemokumo. Ieškovai UAB „Lapikanas“ akcininkai R. L. ir R. K. bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankroto administratorių kompanija“, ieškovas UAB „Lapikanas“ direktorius V. P. bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Kitoks sprendimas“. Tame pačiame pareiškime ieškovai R. L. ir R. K. išreiškė sutikimą dėl UAB „Kitoks sprendimas“ paskyrimo bankroto administratoriumi.
Trečiasis asmuo UAB „Tavo alga“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Lapikanas“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forsina“. Nurodė, jog šis bankroto administratorius turi patirties bei šiuo metu neadministruoja nei vienos įmonės, todėl jis tinkamai, laiku ir mažesniais kaštais atliks bankroto procedūras, dėl ko bankroto procesas vyks ekonomiškiau ir operatyviau.
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atsakovo UAB „Lapikanas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“ kaip turintį pakankamai patirties ir kompetencijos administruoti bet kokias įmones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovui UAB „Lapikanas“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kitoks sprendimas“. Teismas administratoriaus kandidatūrą parinko atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Kitoks sprendimas“ dirbančių administratorių/darbuotojų patirtis yra daug didesnė nei kitų siūlomų bankroto administratorių darbuotojų bei įvertinęs tai, kad UAB „Kitoks sprendimas“ kaip juridinis asmuo yra baigęs administruoti pakankamai daug įmonių (20), kai tuo tarpu kiti administratoriai - nei vienos. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog UAB „Kitoks sprendimas“ kandidatūrą pasiūlė įmonės vadovas ir akcininkai, savaime nesudaro pagrindo abejoti šio subjekto tinkamumu administruoti atsakovo bankroto procesą arba pripažinti galimu jo šališkumą ar suinteresuotumą vykdant bankroto procedūras. Priimdamas tokią nutartį pirmosios instancijos teismas rėmesi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis formuojama praktika.
III. Atskirojo skundo argumentai
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atskirąjį skundą. Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir atsakovo UAB „Lapikanas“ administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Atskirąjį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:
1. teismas nepagrįstai administratorių kandidatūras vertino tik pagal vieną kriterijų – baigtų bankroto procedūrų skaičių, bei nemotyvavo, kodėl būtent paskirto administratoriaus kandidatūra yra tinkamiausia;
2. teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo paskirtas administratorius turi 3 darbuotojus ir vykdo 12 bankroto procedūrų, o apelianto siūlomas administratorius turi 3 darbuotojus ir vykdo 5 bankroto procedūras, iš ko seka, kad apelianto siūlomas bankroto administratorius, turėdamas mažesnį darbo krūvį, operatyviau vykdys bankroto procedūras;
3. teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo paskirtą administratorių pasiūlė atsakovo akcininkai, iš kurių vienas yra ir atsakovo vadovas. Be to, ieškovų kaip akcininkų bendras kreditorinis reikalavimas (1 747 917,73 Lt) yra didžiausias. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovų pasiūlyto bankroto administratoriaus nešališkumo, dėl ko gali kilti konfliktai tarp atsakovo kreditorių, savininkų ir paskirto administratoriaus. Teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartyje skiriasi faktinės bylos aplinkybės, nes minėtoje byloje buvo paskirtas administratorius, kurio kandidatūrą siūlė vadovas ir kiti kreditoriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikė teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar nėra Įmonių bankroto įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Be to, teismas privalo įvertinti ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kas įpareigoja teismą imtis visų įmanomų priemonių, jog jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje būtų ginami visų potencialių kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesai, bankroto procedūros būtų pradėtos vykdyti laiku ir vyktų sklandžiai bei operatyviai. Norint įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu, jog dėl teismo paskirto administratoriaus nešališkumo, objektyvumo bei sąžiningumo nekiltų abejonių nei vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Todėl teismas, skirdamas bankroto administratorių turi ne tik nustatyti, ar administratorius atitinka Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus kriterijus, bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais įvertinti kiekvieną aplinkybę, kuri gali neigiamai įtakoti administratoriaus patikimumą bei sukelti abejones dėl administratoriaus tinkamumo administruoti konkrečią bankrutuojančią įmonę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė atsakovo akcininkų bei vadovo ieškinyje pasiūlytą administratorių UAB „Kitoks sprendimas“. Nors atskirajame skunde keliamas klausimas tik dėl šio administratoriaus per didelio užimtumo bei šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas administratorius UAB „Kitoks sprendimas“ atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus ir gali būti skiriamas vykdyti atsakovo bankroto procedūras.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas bendrame atsakovo akcininkų ir vadovo ieškinyje pasiūlytą administratorių UAB „Kitoks sprendimas“ paskyrė atsakovo administratoriumi dėl to, jog jis turi didžiausią patirtį. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas atmetė trečiųjų asmenų (įskaitant ir apelianto) pasiūlytų administratorių kandidatūras dėl to, kad jų patirtis buvo mažesnė nei UAB „Kitoks sprendimas“. Nors šie pirmosios instancijos teismo motyvai nėra išsamūs, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodė jokių motyvų dėl atsakovo administratoriaus kandidatūros parinkimo. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė trečiojo asmens pasiūlyto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūrą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog administratorių pasiūlė įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojamas bankroto procesas, akcininkai ar vadovas pati savaime nesudaro pagrindo abejoti pasiūlyto administratoriaus patikimumu. Priešingu atveju įstatymo leidėjas nebūtų įtvirtinęs įmonės savininkams ir vadovui pareigos pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kartu pasiūlyti ir administratoriaus kandidatūrą (Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 2-3 p., 11 str. 2 d.). Taip pat vien ta aplinkybė, kad įmonės akcininkai kartu yra ir įmonės kreditoriai, iš ko seka, kad jie turi suinteresuotumą bankroto byloje kaip ir bet kuris kitas bankrutuojančios įmonės kreditorius, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad akcininkų pasiūlytas administratorius bus šališkas vien šių akcininkų interesų atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje susiformavo vieninga pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė vienas ar kitas bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje 2-468/2009, 2009 m. liepos 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-629/2009, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-960/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1597/2009). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri verstų objektyviai abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus nešališkumu, apelianto atskirojo skundo argumentai, jog UAB „Kitoks sprendimas“ yra šališkas vien dėl to, jog jį pasiūlė atsakovo akcininkai ir vadovas, kurie kartu yra ir įmonės kreditoriai, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija iš Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos internetiniame tinklalapyje www.bankrotodep.lt skelbiamų duomenų nustatė, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“ kaip juridinis asmuo administruoja 10 įmonių, o joje dirbantys 3 iš 4 bankroto administratorių – fizinių asmenų, veikiančių ne tik UAB „Karaliaučiaus grupė“ vardu, administruoja po 20, 15 ir 4 įmones, likęs administratorius – fizinis asmuo neadministruoja nei vienos įmonės. Tuo tarpu UAB „Kitoks sprendimas“ kaip juridinis asmuo administruoja 12 įmonių, o joje dirbantys 3 bankroto administratoriai – fiziniai asmenys, veikiantys ne tik UAB „Kitoks sprendimas“ vardu, administruoja po 16, 9 ir 3 įmones. Iš šių duomenų darytina išvada, kad teismo paskirto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“ bei apelianto siūlomo skirti administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir juose dirbančių bankroto administratorių – fizinių asmenų užimtumas esmingai nesiskiria. Pagal Lietuvos apeliaciniame teisme susiformavusią praktiką, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirenka bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami administruoti įmonę, ir išdėsto savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nekeičia žemesnės instancijos teismo pasirinkimo, jeigu tam nėra įstatyme numatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civ. byloje 2-1268/2010, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010). Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui motyvuotai atsakovo administratoriumi paskyrus UAB „Kitoks sprendimas“, kuris atitinka Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus administratoriui keliamus reikalavimus, apelianto argumentas, kad teismo paskirtas administratorius turi būti pakeistas apelianto siūlomu vien dėl to, kad jo užimtumas mažesnis, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 str. 2 p., 23 str. 13 p.). Vadinasi, apeliantą įtraukus į atsakovo kreditorių sąrašą, apeliantas kaip ir bet kuris kitas atsakovo kreditorius, turėdamas pagrįstų abejonių dėl teismo paskirto administratoriaus veiklos tinkamumo, galės šį klausimą iškelti jau pirmajame kreditorių susirinkime.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad trečiojo asmens AB DnB NORD banko atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės bankroto administratoriaus skyrimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis galėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl trečiojo asmens AB DnB NORD banko atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.