Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2036-590/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-03
Bylos Nr.: 2A-2036-590/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13123-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: D. R., E. K., V. B.
Atsakovas: UAB „Jono statyba“
Advokatai: Artūras Kalytis

Kategorijos

14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2036-590/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13123-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 14.3; 11.10; 121.15; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui,

viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. R., E. K., V. B. ir atsakovo UAB „Jono statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R., E. K., V. B. ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, reikalaudami pripažinti, kad jų darbo sutartys buvo nutrauktos DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo D. R. naudai 1293,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 203,85 Lt delspinigių, 1600 Lt išeitinės išmokos, 373,84 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 800 Lt vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti nuo 2010-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo E. K. naudai 3700 Lt darbo užmokesčio, 209,53 Lt delspinigių, 1600 Lt išeitinės išmokos, 373,87 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 800 Lt vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti nuo 2010-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo V. B. naudai 3700 Lt darbo užmokesčio, 209,53 Lt delspinigių, 1600 Lt išeitinės išmokos, 373,87 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 800 Lt vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti nuo 2010-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat visų ieškovų naudai priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad nuo 2009-12-01 iki 2010-05-31 dirbo pas atsakovą apdailininkais, tačiau pastarajam daugiau kaip 2 mėnesius nemokant darbo užmokesčio, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl darbo sutarčių nutraukimo DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovas neteisingai nurodė, kad darbo sutartys nutrauktos pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Apie atsakovo priimtus įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo ieškovai sužinojo tik liepos mėnesį. Darbo sutarčių nutraukimo dieną (2010-05-31) atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovams darbo užmokesčio už 4 mėnesius, vėliau, iš dalies atsiskaitęs, atsakovas liko skolingas D. R. 1293,50 Lt, o E. K. ir V. B. po 3700 Lt darbo užmokesčio, taip pat ieškinyje nurodytas delspinigių, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti sumas. Ieškovai vėliau ne kartą buvo atvykę pas atsakovą, tačiau pastarasis darbo užmokesčio įsiskolinimo nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė iš dalies atmesti ieškovų reikalavimus. Nurodė, jog ieškovai yra praleidę įstatymo numatytą senaties terminą pareikšti ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, todėl toks prašymas turi būti atmestas. Atsakovo teigimu, jis D. R. yra sumokėjęs 3080,50 Lt sumą, o liko nesumokėjęs 1080,50 Lt darbo užmokesčio ir 272,90 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius), o E. K. ir V. B. yra sumokėjęs po 3092,50 Lt, todėl yra skolingas po 3365,40 Lt darbo užmokesčio ir po 272,90 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius). Delspinigių įsiskolinimas D. R. sudaro 154,39 Lt, o E. K. ir V. B. – po 155,64 Lt. Atsakovui nebuvo žinomos ieškovų E. K. ir V. B. banko sąskaitos, be to, po prašymų nutraukti darbo sutartis pateikimo momento, jie išvyko ir daugiau nepasirodė. Pats atsakovas tuo metu neturėjo piniginių lėšų, jo turtas buvo areštuotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2002), dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovams neturėtų būti sumokėta. Taigi, darbo užmokestis E. K. ir V. B., nesant atsakovo kaltės, nebuvo išmokėtas dėl jų pačių kaltės, todėl pastarieji neturi teisės reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, ieškovų reikalaujamo priteisti vidutinio darbo užmokesčio suma būtų neproporcingai didelė nesumokėto darbo užmokesčio sumoms. Ieškovai taip pat negali reikalauti procesinių palūkanų, kadangi ginčas kilęs iš darbo santykių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-01 sprendimu ieškovų D. R., E. K., V. B. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Jono statyba“ ieškovo D. R. naudai 1293,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 203,85 Lt delspinigių, 373,84 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4102,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 816,57 Lt vidutinį darbo užmokestį per mėnesį nuo 2011-03-01 iki visiško atsiskaitymo dienos ir 1810 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Jono statyba“ ieškovo V. B. naudai 3700 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 203,85 Lt delspinigių, 373,84 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4102,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 816,57 Lt vidutinį darbo užmokestį per mėnesį nuo 2011-03-01 iki visiško atsiskaitymo dienos ir 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Jono statyba“ ieškovo E. K. naudai 3700 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 203,85 Lt delspinigių, 373,84 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4102,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 816,57 Lt vidutinį darbo užmokestį per mėnesį nuo 2011-03-01 iki visiško atsiskaitymo dienos ir 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad, kaip teigia ieškovai, darbo sutarčių sudarymas ir nutraukimas buvo pasirašytas vienu metu, todėl preziumuotina, kad darbo sutarčių sudarymą ir nutraukimą šalys pasirašė būtent tokiomis datomis, kokios nurodytos minėtose sutartyse, t. y. 2010-05-31. Vadovaujantis DK 297 str. 1 d., ieškovai dėl darbo santykių nutraukimo pagrindo pakeitimo turėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2010-06-31, tačiau ieškovų procesiniai dokumentai gauti teisme tik 2010-07-26. t. y. ieškovai praleido įstatyme numatytą senaties terminą. Teismas pripažinęs, kad ieškinio senaties pradelsimo terminas nelaikytinas nežymiu, o ieškovų nurodytos šio termino praleidimo priežastys (stresas netekus darbo, naujo darbo paieškos, teisinių žinių neturėjimas) nėra svarbios, konstatavo, kad atnaujinti ieškinio reikalavimo senaties termino dėl darbo sutarčių nutraukimo pagrindo pakeitimo, nėra pagrindo, todėl ieškovų reikalavimą dėl darbo sutarčių nutraukimo pagrindo pakeitimo atmetė, laikant, kad darbo sutartys nutrauktos DK 127 str. 1 d. pagrindu. Pažymėjo, kad skolininkas, neturėdamas galimybės sumokėti kreditoriui skolą, bet norėdamas išvengti prievolės nesavalaikio vykdymo pasekmių, turi teisę įvykdyti tokią piniginę prievolę, įnešant pinigines lėšas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, ir toks prievolės įvykdymas laikytinas tinkamu bei atleidžia skolininką nuo pareigos atsakyti už prievolės nevykdymo pasekmes (CK 6.56 str.). Atsakovas nepasinaudojo CK 6.56 str. numatyta teise sumokėti ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį, todėl savo rizika prisiėmė prievolės nevykdymo pasekmių atsiradimo galimybę. Nenustačius ieškovų kaltės dėl delsimo atsiskaityti su jais, atsakovas turi pareigą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už delsimo atsiskaityti laiką. Taip pat nurodė, kad pagal DK 140 str. 1 d. darbuotojas turi teisę gauti išeitinę išmoką tik tada, kai darbo sutartis nutraukiama DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Kadangi ieškovų darbo sutartys nutrauktos pagal DK 127 str. 1 d., ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo išeitinių išmokų. Teismas taip pat laikė nepagrįstu ieškovų prašymą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, nes, teismo nuomone, vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki visiško atsiskaitymo bei procesinių palūkanų taikymas, nepagrįstai suponuotų dvigubos atsakomybės institutą, todėl vidutinis darbo užmokestis už delsimą atsiskaityti ir procesinės palūkanos paraleliai negali būti priteistos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai D. R., E. K., V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 22011-03-01 sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, ieškinio senaties termino taikymo, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinio senačiai reglamentuoti ginčo atveju dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo taikytina DK 297 str. 1 d., kurioje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovai ieškiniu neginčijo paties atleidimo iš darbo fakto neteisėtumo, neprašė jų grąžinti į ankstesnes pareigas, neginčijo atsakovo 2010-05-31 įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, o tik reikalavo pakeisti jų atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 str. 1 d. į DK 128 str. 1 d., todėl tokiems jų reikalavimams pareikšti negalėjo būti taikomas DK 297 str. numatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo yra neteisėtas ir nepagrįstas net ir laikantis pozicijos, jog nagrinėjamiems santykiams turėjo būti taikomas DK 297 str. Darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Atsakovas nei teismo posėdžio metu, nei kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kokiu konkrečiai laiku ieškovai buvo supažindinti su darbo sutarties nutraukimo dokumentais, bei galėjo sužinoti jų atleidimo pagrindą. Pagal tai, jog atleidimo iš darbo pagrindas ieškovams tapo žinomas daug vėliau negu įvyko jų faktinis atleidimas iš darbo, laikytina, jog ieškovai nepraleido sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino. Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio reikalavimo senaties termino dėl darbo sutarčių nutraukimo pagrindo pakeitimo. Nurodo, kad darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų apsauga pripažintina viešuoju interesu, todėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybės darbo bylose dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą ir taip apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas galimai buvo praleistas nežymiai (tik 26 dienas) ir tai, jog yra sprendžiamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turėjo būti atnaujintas, taip apginant darbuotojo kaip silpnesniosios darbo santykių šalies interesus. Ieškovai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki visiško atsiskaitymo bei procesinių palūkanų taikymas, nepagrįstai suponuotų dvigubos atsakomybės institutą. Pažymi, kad vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti priteisimas yra laikytina kompensacija darbuotojui už laiku jam nesumokėtą darbo užmokestį ar kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus, tuo tarpu procesinės palūkanos mokamos nuo visos teismo sprendimu patenkintos piniginio reikalavimo dalies ir yra skirtos skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priteisti ieškovų prašomas 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB “Jono statyba” taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už delsimo atsiskaityti laikotarpį, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad darbo užmokesčio nesumokėjimą sąlygojo išimtinai sunki atsakovo finansinė padėtis. Atsakovo piktybiškumo ir kaltės dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio nėra, priešingai atsiradus galimybei atsakovas 2010-06-21 ir 2010-07-22 pavedimais pervedė 2087 Lt sumą ieškovui D. R., nes pastarojo (skirtingai nei kitų ieškovų) banko sąskaita atsakovui buvo žinoma. Tuo tarpu ieškovai E. K. ir V. B. patys būdami nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nepateikė atsakovui savo atsiskaitomųjų sąskaitų ir banko rekvizitų, todėl jiems atsakovas net neturėjo galimybės sumokėti bent dalį darbo užmokesčio. Taip pat pažymi, kad ieškovai atsakovo įmonėje išdirbo labai trumpą laiko tarpą (vos 6 mėnesius), patys ieškovai, tikslindami pareikštą ieškinį, užvilkino bylos nagrinėjimą ir kartu padidino priteistiną sumą už uždelsimo laikotarpį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteista suma už delsimo atsiskaityti laikotarpį yra gerokai didesnė nei neišmokėtas darbo užmokestis. Priteista suma už delsimo atsiskaityti su darbuotojais laikotarpį yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir iš esmės pablogina ir taip sunkią atsakovo padėtį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už delsimo atsiskaityti laikotarpį turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo ieškovų apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, ieškinio senaties termino taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo įstatymo numatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dieną. Darbdavio kaltė dėl neatsiskaitymo su darbuotojais yra preziumuojama ir šis faktorius negali sudaryti savarankiško pagrindo atleisti darbdavį nuo atsakomybės pagal DK 141 str. 2 d. Ieškovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai E. K. ir V. B. patys būdami nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nepateikė atsakovui savo atsiskaitomųjų sąskaitų ir banko rekvizitų, todėl jiems atsakovas net neturėjo galimybės sumokėti bent dalį darbo užmokesčio, kaip tai padarė D. R.. Nurodo, kad turėdamas kitus ieškovų kontaktinius duomenis (adresus, telefonus), atsakovas net nebandė pasikviesti ieškovų galutinai atsiskaityti su įmone, todėl nėra jokio pagrindo teigti buvus ieškovų kaltę. Be to, darbdavys, neturėdamas galimybės atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais gali šiems priskaičiuotas sumas deponuoti arba turi teisę įvykdyti tokią piniginę prievolę, įnešant pinigines lėšas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, ir toks prievolės įvykdymas laikytinas tinkamu bei atleidžia atsakovą nuo pareigos atsakyti už prievolės neįvykdymo pasekmes. Duomenų, jog atsakovas atliko šiuos, ar kitus įmanomus veiksmus, siekiant tinkamai atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog dėl uždelsimo atsiskaityti nėra darbuotojų kaltės. Taip pat pažymi, kad atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neadekvačiai didelę pinigų sumą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir ši suma yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 141 str. 3 d. normą, nes dėl uždelsimo darbuotojai nebuvo kalti. Aptariamos išmokos dydis - darbuotojų vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas.

Atsakovas UAB „Jono statyba“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovų reikalaujama priteisti suma už delsimo atsiskaityti laikotarpį yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir iš esmės pablogina ir taip sunkią atsakovo padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant nepagrįstai didelei pažeidimo ir sankcijos disproporcijai, galima sumažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį už delsimo atsiskaityti laiką. Taip pat pažymi, kad apeliantai melagingai teigia, jog apie konkretų darbo sutarties nutraukimo pagrindą jie sužinojo ne jų atleidimo iš darbo dieną, o tik liepos mėnesį. Tai patvirtina byloje esantys 2009-11-30 Darbo sutarčių Nr. 831, 828, 827 originalai. Minėtose Darbo sutartyse yra nurodytas sutarčių nutraukimo pagrindas DK 127 str. 1 d. bei sutarčių nutraukimo data 2010-05-31, o apeliantai savo parašais Darbo sutartyse patvirtino minėtas aplinkybes bei minėtų aplinkybių nenuginčijo jokiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ar ekspertizės aktu. Nagrinėjamu atveju apeliantai praleido įstatyme numatytą senaties terminą, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, o apeliantų reikalavimas atnaujinti praleistą senaties terminą laikytinas nepagrįstu ir atmestinu, nes apeliantų nurodytos aplinkybės - stresas netekus darbo, naujo pragyvenimo šaltinio paieškos, teisinių žinių neturėjimas, nelaikytinos objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, nurodo, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja priteisti jų naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių kilo iš darbo teisinių santykių, todėl pagrindo priteisti CK 3.67 str., 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanas nėra. Reikalavimas priteisti dar ir palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, laikytinas nesąžiningu atsakovo atžvilgiu, o tokio reikalavimo patenkinimas nepagrįstai suponuotų dvigubos atsakomybės institutą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas pakeičiamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, ieškinio senaties ir išeitinės išmokos

Tenkinamas ieškovų apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo. Šioje dalyje ieškinys tenkinamas, o 2011-03-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas panaikinamas.

DK 128 str. 1 d. numato darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Ieškovai D. R., E. K., V. B. 2010-05-31 pateikė atsakovui UAB “Jono statyba” prašymus dėl darbo sutarties nuraukimo. Visi ieškovai prašymuose nurodė, kad prašo atleisti juos iš darbo, nes daugiau kaip trys mėnesiai neišmokami atlyginimai (1 t., b.l. 63-65). Atsakovas ieškovų nurodytos aplinkybės neginčija ir nepateikė ją paneigiančių įrodymų, todėl formindamas ieškovų atleidimą iš darbo nepagrįstai nurodė, kad ieškovai yra atleidžiami pagal DK 127 str. 1 d (1 t., b.l. 66, 67, 68). Dėl šių aplinkybių teismo sprendimu ieškovų atleidimo iš darbo formuluotė keistina į DK 128 str. 1 d.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimams dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo turi būti taikomas DK 297 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Iš DK 295 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nuostatų matyti, kad reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo yra savarankiškas reikalavimas, atribotas nuo DK 297 str. nurodytų darbo ginčų, tarp kurių yra ginčai dėl atleidimo iš darbo. Vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas tik DK 297 str. nurodytiems reikalavimams. Reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę DK 297 str. nėra nurodytas, todėl jam turi būti taikomas DK 27 str. 2 d. darbo ginčams numatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovai šio termino nėra praleidę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovų reikalavimą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.

DK 140 str. 2 d. nustato, kad Nutraukus darbo sutartį DK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Ieškovų vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro - 816,57 Lt. Kadangi ieškovų atleidimo iš darbo formuluotė yra keičiama į DK 128 str. 1 d., pagal DK 140 str. 2 d. kiekvienam ieškovui priteisiama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t.y po 1633,14 Lt, neatskaičius mokesčių.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo

Pirmosios instancijos teismas už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos -2010-05-31 iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2011-03-01 kiekvienam ieškovui priteisė po 4102,20 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 816,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį nuo 2011-03-01 iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo padidinti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki 7391,70 Lt, o atsakovas teismo sprendimą šioje dalyje prašo panaikinti ir ieškovų reikalavimą atmesti. Ieškovų apeliacinis skundas šioje sprendimo dalyje atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas - tenkinamas iš dalies, o teismo sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo pakeičiamas.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB “Jono statyba” neatsiskaitė su ieškovais jų atleidimo iš darbo dieną - 2010-05-31.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad dėl nesavalaikio atsiskaitymo kalti ir ieškovai E. K. bei V. B., kurie anot atsakovo, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nepateikė atsakovui savo atsiskaitomųjų sąskaitų ir banko rekvizitų, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti bent dalį darbo užmokesčio, kaip tai padarė D. R.. Darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju už atliktą darbą yra esminė darbo sutartyje nustatyta darbdavio pareiga (DK 93 str.). DK 95 str. 3 d. nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutarties įforminimo pareiga pagal DK 99 str. tenka darbdaviui, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį turėjo pasirūpinti, kad pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui būtų vykdoma tinkamai ir laiku. Kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyse nėra aptartas darbo užmokesčio mokėjimas į darbuotojų sąskaitas, taip pat nėra numatyta darbuotojo pareiga pateikti darbdaviui banko sąskaitos rekvizitus, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovai nepranešė apie savo banko sąskaitas teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovai E. K. bei V. B. darbo sutartyse nurodė savo adresą bei telefono numerį, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo bandymus susisiekti su ieškovais ir su jais atsiskaityti. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.56 straipsnyje numatyta teise sumokėti ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį.

Kolegija atmeta ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką didinimo ir iš dalies sutikdama su atsakovo argumentais sprendžia, kad yra pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis I. G. v. AB ,,Vilniaus Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (byloje Nr. Nr. 3K-3-365/2010, F. B., G. R. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“) konstatavo, kad taikant DK 141 straipsnio 3 d. būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

Byloje nustatyta, kad ieškovai D. R., E. K., V. B. dirbo 6 mėnesius nuo 2009-12-01 iki 2010-05-31. Ieškovui D. R. nesumokėjo 1293,50 Lt darbo užmokesčio ir 373,84 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o E. K. ir V. B. – po 3700 Lt darbo užmokesčio ir po 373,84 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nuo ieškovų atleidimo dienos - 2010-05-31 iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimo atsiskaityti laiką kiekvienam ieškovui sudarytų po 13065,12 Lt. Kolegija sprendžia, kad tokio dydžio suma yra neadekvati atsakovo teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pas atsakovą UAB “Jono statyba” dirbo trumpą laiką, atsakovo įsiskolinimai ieškovams nėra dideli, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovams priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma neturi viršyti vidutinio darbo užmokesčių dydžio už 6 mėnesių laikotarpį, t.y. 4899,42 Lt (816,57 x 6 = 4899,42). Ieškovams E. K., V. B. priteisiama po 4899,42 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui D. R. yra 2/3 mažesnis nei kitiems ieškovams, todėl atsižvelgiant į šią proporciją, jam priteisiama 1633,14 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovų apeliacinis skundą dėl palūkanų atmetamas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovams 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.37 str. 2 d. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje (T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010) konstatavo, kad siekiant skatinti teismo sprendimų vykdymą, darbo bylose taikomas specialaus pobūdžio DK 300 str., o CK 6.37 straipsnis netaikomas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovui D. R. priteisė 1494,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, V. B. – 999,10 Lt, E. K. – 999,10 Lt. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas ir ieškinys yra iš esmės patenkinti, tenkinamas ir ieškovų reikalavimas priteisti išlaidas už advokato ir kitą teisinę pagalbą (b.l.13, 88, 219-232). Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies pakeičiamas, iš atsakovo ieškovui V. B. priteisiama 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo E. K. - 1210 Lt, ieškovui D. R. -1810 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo UAB “Jono statyba” valstybės naudai priteisiama 14 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų apeliaciniame procese įteikimu (CPK 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 str., 325–331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Pakeisti ieškovų atleidimo iš darbo formuluotę.

Nustatyti, kad ieškovai D. R., E. K. ir V. B. 2010 m. gegužės 31 d. yra atleisti iš darbo UAB “Jono statyba” pagal Darbo kodekso 128 str. 1 d.

Priteisti iš atsakovo UAB “Jono statyba” ieškovo D. R., E. K. ir V. B. naudai po 1633,14 Lt išeitinės išmokos.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo:

Priteisti iš atsakovo UAB “Jono statyba” ieškovų naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką: E. K. - 4899,42 Lt, V. B. - 4899,42 Lt, D. R. - 1633,14 Lt.

Pakeisti iš dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams priteisimo:

Priteisti iš atsakovo UAB “Jono statyba” ieškovui V. B. 1210 Lt, ieškovui E. K. - 1210 Lt, ieškovui D. R. -1810 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB “Jono statyba” valstybės naudai 14 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų apeliaciniame procese įteikimu. (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius