- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- P-438-13-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo Z. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutarimu pripažino Z. Ž. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje („Nedidelis chuliganizmas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog Z. Ž. 2010 m. kovo 8 d., apie 10 val., parduotuvės „Čia“ prekybos salėje keikėsi ir įžeidžiamai kibo prie parduotuvės darbuotojos, įrodo: liudytojų I. S., L. Ž. ir R. R. nuoseklūs parodymai. Teismas nurodė, jog Z. Ž. paaiškinimus apie tai, kad jis nieko nekeikė, atmeta, nes necenzūrinius žodžius jis galėjo pamiršti sakęs, nes buvo susijaudinęs, ką pats pripažino teigdamas, kad L. Ž. jo prašiusi kalbėti tyliau. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 150 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Z. Ž. asmenybę (pensininkas, nebaustas).
II.
Nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu, Z. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, jo kaltę neva patvirtinantys įrodymai yra prieštaringi. Z. Ž. teigė, jog liudytojų parodymai melagingi.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1025/2011 Z. Ž. apeliacinį skundą atmetė, o Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Z. Ž. kaltė, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir pripažino, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai. Teismas pažymėjo, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Teismas akcentavo, jog, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais įvykį betarpiškai stebėjusius (I. S., L. Ž.) ar kitaip su juo susijusius asmenis (R. R.), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Teismas pabrėžė, kad jokių aplinkybių, dėl kurių minėtos liudytojos būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, kaip akcentavo apeliacinės instancijos teismas, Z. Ž. apeliaciniame skunde nurodydamas, jog dėl, jo nuomone, melagingų liudytojų parodymų bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno V. P. piktnaudžiavimo padėtimi parašė pareiškimus jų darbdaviams, o jo pareiškimai pasitvirtino, nei visų pareiškimų, nei atsakymų į juos teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės intancijos teismas konstatavo, jog Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. Ž. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1025/2011. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suvaržė jo teises į gynimąsi, neleido duoti paaiškinimų, kurie yra pagrįsti, neleido pateikti reikiamų įrodymų. Be to, anot pareiškėjo, jis nesutinka ir su bylą nagrinėjusio teismo sudėtimi, jam nebuvo suteiktas advokatas. Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas jį sužlugdė morališkai, kad įbaugintų ir kuo greičiau pasmerktų susidorojimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai, visų pirma, nurodo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-1025/2011 buvo padaryta procesinio pobūdžio pažeidimų – suvaržyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į teisminę gynybą, apribota teisė teikti įrodymus, nebuvo užtikrintas advokato dalyvavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9 punktai): jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; taip pat kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Z. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtų teismų sprendimų matyti, jog esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant šią bylą nebuvo padaryta – Z. Ž. asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir pateikė savo paaiškinimus dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo (b. l. 33 – 35), taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir papildomus paaiškinimus bei įrodymus (b. l. 37 – 52), kurie buvo prijungti prie bylos. Be to, tiek pirmosios instancijos teismo nutarime (b. l. 33 – 34), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartyje (b. l. 58 – 59) buvo tinkamai motyvuotos teismų padarytos išvados, išdėstyti detalūs argumentai bei motyvai dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmės bei jo padarymo aplinkybių.
Dėl šios priežasties konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrindė objektyviai egzistuojančios būtinybės atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1025/2011, todėl procesas šioje byloje negali būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, Z. Ž. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1025/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Z. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Z. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1025/2011.
Nutartis neskundžiama.