Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. G., E. K., dalyvaujant ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. B., atsakovui N. A., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. V., trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Rūta“ atstovui advokato padėjėjui N. J. ir trečiajam asmeniui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui N. A., dėl savavališkos statinių statybos padarinių pašalinimo, ir pagal ieškovų N. A. ir Z. K. ieškinį atsakovei L. Ž., A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą N. A., per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyti, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieškovui, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo N. A.. Paaiškino, kad Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte įtvirtinta taisyklė, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos privalomas rašytinis gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad tais atvejais, kai supaprastinto statybos projekto rengti neprivaloma, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininku ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantis dokumentas yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. 2012 m. gegužės 2 d. Inspekcijos skyriuje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-(14.3.7)-368, prie kurio pridėta schema patvirtina, kad atstumas nuo N. A. ūkinio pastato iki L. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ties ūkinio pastato kairiuoju kampu yra 1,69 m, ties dešiniuoju- 1,43 m. 2012-05-08 Inspekcijos skyriaus specialistė atliko šiltnamio statybos faktinių duomenų patikrinimą ir nustatė, kad N. A. šiltnamio dalis, anksčiau byloje pateiktais įrodymais buvusi 0,55 m valstybinėje žemėje, yra nugriauta, ir šiuo metu šiltnamis yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose apie 0,25 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo ribos, t.y. - neišlaikytas norminis 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konstatuotina, kad šiltnamis pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo ir nuo L. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Tokiu būdu statytojas, pastatęs ūkinį pastatą ir šiltnamį, nesilaikydamas privalomo minimalaus atstumo (3 m) nuo statinių iki gretimų žemės sklypų ribų be gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų - L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštiškų sutikimų pastato statybai, pažeidžia Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą.

Tretieji asmenys L. Ž., Sodų bendrijos „Rūta“ atstovas ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, ieškovo ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

N. A. ir Z. K. kitoje byloje pareiškė savarankišką ieškinį atsakovams L. Ž. ir A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ kuriuo prašė pripažinti, 2006 06 16, atliktus A. V. individualios įmonės, L. Ž., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo matavimus neteisėtais taip pat panaikinti L. Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2008 10 09, Nekilnojamojo turto registre registraciją ir įpareigoti L. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti tvorą besiribojančia su N. A. ir Z. K. sklypais. Nurodė, kad matininkas A. V. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus neturėdamas tokiems darbams atlikti licenzijos, nesivadovavo preliminariais matavimais parengtu žemės sklypo planu ir prie sklypo prijungė sodų bendrijos "Rūta" bendro naudojimo žemės dalį bei užėmė ieškovų nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, pažeidė nuosavybės teisės ribas ir užėmė ieškovo N. A. pietinėje sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje 7 m², Z. K. 11 m². Sklypo plotai jo ribos ir kontūrai neteisėtai pakeisti, neatsižvelgiant į ankstesnius preliminarius sklypo matavimus. A. V. individualios įmonės surašytame žemės sklypo paženklinimo akte nebuvo įrašyta besiribojančiu žemės sklypo ieškovo N. A. pavardė, Z. K. šio akto nepasirašė.

Atsakovas A. V. su N. A. ir Z. K. ieškiniu taip pat nesutiko. Paaiškino, kad yra diplomuotas inžinierius geodezininkas, tačiau atliekant L. Ž. sklypo matavimus jo licenzijos galiojimas buvo pasibaigęs. Vienok nepaisant to matavimai atlikti vadovaujantis privatizavimo dokumentais ir schemomis, todėl naikinti ar pripažinti juos negaliojančiais vien dėl to, kad buvo pasibaigusi licenzija nėra pagrindo.

Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė N. A. ir Z. K. ieškinio patenkinimo ar atmetimo klausimą paliko spręsti teismui.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ atstovas į posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Kadangi nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi abi civilines bylas sujungė į vieną bylą ( II t. b.l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

N. A. ir Z. K. ieškinys atmestinas.

Pagal LR CK 4.45 straipsnio 1 dalį jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Z. I. (L. Ž. motina) 1993 m. balandžio 27 d. iš valstybės nusipirko (privatizavo) 849 kv. metrų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Rūta“. Z. I. 2006-05-20 d. minėta 849 kv. metrų žemės sklypą padovanojo L. Ž.. A. V. 2008-05-06 atliko paminėto sklypo geodezinius matavimus ir nustatė, kad L. Ž. sklypas sudaro 841 kv. metrus, t.y. aštuoniais metrais mažiau nei teisiškai įtvirtintas sklypo plotas. Kaip minėta kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad jų faktiškai valdomo sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus.

Ieškovas N. A. savo sklypą 1997-03-27 gavo dovanų iš M. K.. Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad šio sklypo plotas 617 kv.m. (I t. b.l. 140). Taigi ieškovas N. A. nuosavybės teisėmis valdo paminėto dydžio žemės sklypą. Ieškovas vengė teismui pateikti savo naudojamo sklypo tikslius geodezinius matavimus. Tačiau nustatyta, kad vis dėlto tokie geodeziniai matavimai buvo atlikti UAB „Korporacija matininkai“ ir nustatyta, kad N. A. naudojamas sklypo plotas sudaro 643 kv.m., o tai net 26 metrais viršija teisiškai įtvirtintą sklypą (nuosavybės plotą) (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00266-09 III t. b.l. 74). Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovo N. A. faktiškai naudojamas sklypo plotas, yra ženkliai didesnis už jo nuosavybės teise (teisiškai įtvirtinto ) teisėtai valdomą sklypą, be to, jis neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Todėl laikantis minėtų CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, jei tarp sklypo savininkų yra ginčas, tai sklypo plotas turėtų būti mažinamas to, kurio faktiškai naudojamas plotas viršija teisiškai įtvirtintą plotą, šiuo atveju N. A.. Dėl išdėstyto pripažintina, kad ieškovo N. A. argumentai, kad atsakovė L. Ž. pasisavino jo žemės sklypo dalį nepasitvirtino.

Z. K. savo sklypų tikslių kadastrinių matavimų neatliko ir tokiu būdu byloje neįrodė, kad L. Ž. ginčijamais sklypo matavimais buvo pažeisti jos teisėti interesai. Ieškovų teismui pateiktas UAB „Geosmart“ 2012-12-04 atliktas planas neturi koordinačių žiniaraščio, jame nėra nurodyta N. A. ir Z. K. žemės sklypų plotai. Taigi ieškovai N. A. ir Z. K. patys neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų ir todėl neįrodė, kad kaimyninio sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad A. V. IĮ atlikti kadastriniai matavimai iš esmės atitinka pirminius matavimus, atliktus suteikiant sklypą pirmajai sklypo savininkei Z. I.. Pažymėtina, kad Z. I. sklypo schemoje kraštinė tarp jos ir N. A. ir Z. K. pažymėta tiesa linija. Tuo tarpu ieškovų teismui pateikto UAB „Geosmart“ 2012-12-04 atlikto plano L. Ž. žemės sklypo kraštinė yra nelygi, nes N. A. ir Z. K. sklypai, anot plano sudarytojų turėtų įsiterpti į L. Ž. sklypą Tai prieštarautų pirminėms žemės sklypų schemoms (III t. b.l. 40).

Atsakovės L. Ž. sklypo kadastrinius matavimus atliko A. V., neturėjęs tam licenzijos. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti atliktus matavimus. Žemės sklypas 2008-08-27 d. patikrintas žemėtvarkos skyriuje ir žemės sklypo ribos 2008-10-07 pažymėtos VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje. Atlikus šiuos veiksmus nenustatyta, kad L. Ž. sklypas įsiterptų į kitiems asmenims priklausantį sklypą.

Ieškovai taip pat prašė panaikinti L. Ž. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliktus A. V. individualios įmonės ir tuo pagrindu, kad L. Ž. surašytame žemės sklypo paženklinimo akte nebuvo įrašyta besiribojančiu žemės sklypo, t.y. ieškovo N. A. pavardė, o Z. K. šio akto nepasirašė. Tačiau L. Ž. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2006-06-16 d. aktas patvirtina, kad Z. K. minėta aktą pasirašė, kadangi jame yra jos parašas.

Dėl išdėstytų motyvų N. A. ir Z. K. ieškinys atmestinas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad N. A. pasistatė ūkinį pastatą ir šiltnamį nesilaikydamas būtinos 3 metrų ribos iki L. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Kretingos g. 163A, Klaipėda, ribos. Nustatyta, kad ties ūkinio pastato kairiuoju kampu yra 1,69 metrų riba o, ties dešiniuoju - 1,43 metrų riba. 2012-05-08 Inspekcijos skyriaus specialistė atliko šiltnamio statybos faktinių duomenų patikrinimą ir nustatė, kad N. A. šiltnamio dalis, anksčiau byloje pateiktais įrodymais buvusi 0,55 m valstybinėje žemėje, yra nugriauta, ir šiuo metu šiltnamis yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose apie 0,25 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo ribos, t.y. - neišlaikytas norminis 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konstatuotina, kad šiltnamis pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo ir nuo L. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Tokiu būdu statytojas, pastatęs ūkinį pastatą ir šiltnamį, nesilaikydamas privalomo minimalaus atstumo (3 m) nuo statinių iki gretimų žemės sklypų ribų be gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų - L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštiškų sutikimų pastato statybai, pažeidžia Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą.

N. A. nesutikdamas su inspekcijos ieškiniu nurodė, kad ūkinis pastatas ir šiltnamis buvo statomas pagal leidimą ir suderintą bendrą projektą. Ieškinyje ieškovo nurodyti statybų reglamentai neturėtų būti jam taikomi, kadangi jis paminėtus pastatus pastatė ankščiau nei įsigaliojo paminėti reglamentai. Šiam teiginiui pagrįsti N. A. pateikė Klaipėdos miesto valdybos 1997-06-05 sprendimą Nr. 337, kuriuo leista išimties tvarka N. A. statyti individualių gyvenamąjį namą ir jo priklausinius jam priklausančiame 617 kv.m. žemės sklype sodininkų bendrijos „Rūta“ ( I t. b.l.141). N. A. taip pat pateikė leidimo vykdyti statybos darbus 1997-09-25 Nr. 25/97, kuriuo leista statyti individualų gyvenamąjį namą 149,6 kv.m. bendro ploto (I t. b.l. 143 ). Tačiau N. A. nepateikė projekto grafinės dalies. Byloje nėra ginčo, kad N. A. teisėtai pasistatė gyvenamąjį namą. Ieškovas statybos inspekcija neteigia, kad N. A. pastatytas namas pastatytas savavališkai. Tačiau jei namas pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, tai savaime nereikia, kad kiti pastatai pastatyti teisėtai.

Pažymėtina, kad nors N. A. teigia, kad ūkinį pastatą ir šiltnamį jis pasistatė daug ankščiau, tačiau kažkodėl minėtų pastatų teisinės registracijos jis neatliko.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-23 d. nutartyje Nr. AS-557-08 išaiškino, kad savavališkos statybos sustabdymo aktas gali būti skundžiamas. Tačiau N. A. jam surašytų savavališkos statybos akto nustatyta tvarka neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. būtina įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami.

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių statybos taisyklių pažeidimo teisinių pasekmių, vertintinas taip pat faktas, kad nurodytas statybos taisyklių pažeidimas yra esminis. Jis pažeidžia L. Ž. teises. Todėl teismas taiko LR CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoja statytoją N. A. per 3 mėnesius nugriauti minėtus statinius (ūkinį pastatą ir šiltnamį), nes juos palikti pagal teisės aktų reikalavimus be kaimynų sutikimo nėra galimybės.

Dėl išdėstytų motyvų patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Iš N. A. į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylos vedimo išlaidos, 144 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas (statybos inspekcija) buvo atleista pagal įstatymą (CPK 80, 83, 85 str. 88 str. ).

Kadangi ieškovų N. A. ir Z. K. ieškinys prieš L. Ž. buvo atmestas iš pastarųjų atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi (teisinės pagalbos ) išlaidos po 1270,50 Lt iš kiekvieno ieškovo. Trečiojo asmens sodų bendrijos „Rūta“ atstovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas. Tačiau nustatyta, kad paminėtą trečiąjį asmenį atstovavo tas pats asmuo kaip ir atsakovę L. Ž. , t.y. advokato padėjėjas N. J.. Kadangi paminėto atstovo pasirengimas bylai, dalyvavimas posėdžiuose sutapo su L. Ž. atstovavimu, priteisti turėtas atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidas dar ir trečiajam asmeniui nėra pagrindo (CPK 88, 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą N. A. (N. A.), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo N. A..

Priteisti iš atsakovo N. A. į valstybės biudžetą valstybei 144,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturis litus ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

I. N. A. ir Z. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų N. A. ir Z. K. po 1270,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Lt 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, L. Ž..

Įsiteisėjus sprendimui, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 31-1-00569-10 (1 tomas) grąžinti Klaipėdos apskrities VPK, o ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-2-00266-09 (4 tomai) grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.