Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui S. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai Žydrūnai Damulytei, atsakovės Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atstovei J. S., atsakovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei Sigutei Počienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovėms: Kultūros ministerijai ir Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. ĮV-471 „Dėl kvalifikacinių kategorijų restauratoriams suteikimo“ (toliau – Įsakymas) dalyje, kurioje S. S. suteikta auksuotės restauratoriaus antra kvalifikacinė kategorija; 2) panaikinti Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 56/76 „Dėl pakartotinio kilnojamųjų kultūros vertybių restauratoriaus S. S. atestavimo“ (toliau – Nutarimas); 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą pašalinti padarytą pažeidimą ir priimti naują įsakymą, suteikiant S. S. auksuotės restauratoriaus pirmą kvalifikacinę kategoriją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 55/75 priėmė sprendimą siūlyti suteikti pareiškėjui auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją. Lietuvos Respublikos kultūros ministras skundžiamu Įsakymu suteikė pareiškėjui auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjo prašymu Komisija sudarė naują darbo grupe, kuri skundžiamu Nutarimu paliko galioti Komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 55/75 priimtą sprendimą suteikti S. S. antros auksuotės restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas su tokiais sprendimais nesutinka ir tvirtina, kad jie nepagrįsti ir neteisėti. Pasak pareiškėjo, Komisija netinkamai taikė Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 32 punktą restauratoriaus kvalifikacinė kategorija panaikinama ar suteikiama žemesnė, jeigu Komisija nustato, kad restauratoriaus veikla žaloja ar naikina kultūros vertybę, tačiau šiuo atveju – Komisija, vertindama pareiškėjo auksuotės restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją, tokio fakto nenustatė. Komisija turėjo pastabų tik dėl pareiškėjo pateiktoje dokumentacijoje aptiktų techninių klaidų, pateiktų darbų nuotraukų išdėliojimo tvarkos bei restauravimo pasų atitinkamo užpildymo, be to, Komisijos narių vertinimai pasiskirstė po lygiai, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl jam buvo panaikinta anksčiau turėta pirma auksuotės restauratoriaus kvalifikacinė kategorija. Pabrėžė, kad pareiškėjo padaryti dokumentacijos trūkumai yra neesminiai, jie negalėjo lemti kvalifikacinės kategorijos sumažinimo. Taip pat mano, kad Komisija pažeidė ir Nuostatų 16 punkte, nes nebalsavo nė vienu iš šiame punkte nurodytų būdų. Atkreipė dėmesį, kad jam pateiktame 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. S2-193I „Dėl prašymo peržiūrėti nutarimą“ nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo galimybė jį skųsti.

Skundžiamas Įsakymas nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nesutinka, kad Komisija netinkamai taikė Nuostatus. Pasak atsakovės, po Nuostatų pakeitimo neliko teisės pratęsti atestuotam restauratoriui turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo ir galimai pareiškėjas, prašydamas pratęsti turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimą, neatkreipė į tai dėmesio. Pareiškėjui pirma kvalifikacinė kategorija nebuvo suteikta neterminuotai, o į Komisiją pareiškėjas kreipėsi jau nebegaliojant šiai kategorijai. Šiuo atveju nebūtina sąlyga, kad pareiškėjas kaip restauratorius savo veikla būtų žalojęs arba naikinęs kultūros vertybes. Pareiškėjui Komisijos posėdžio metu buvo pasiūlyta atidėti posėdį, nes pareiškėjo pateikta dokumentacija yra neišsami ir nepilna. Vienas iš keliamų reikalavimų aukštesnių kategorijų restauratoriams yra tas, kad restauratorius turi rašyti restauravimo dienyną ir rengti restauravimo dokumentaciją. Pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdžiuose, bendravo su Komisijos nariais, taigi negalima teigti, kad jam nebuvo aišku, kodėl buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Komisijos narių balsavimas yra slaptas tam, kad nebūtų aišku, kuris Komisijos narys ir kaip balsavo.

Teigia, kad Įsakymas turėtų būti motyvuojamas tik tuo atveju, jeigu kultūros ministras nesutiktų su Komisijos sprendimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad susipažinus su pareiškėjo pateikta dokumentacija, buvo nustatyta, kad pateikti dokumentai yra neišsamūs, nėra restauruojamų objektų cheminių tyrimų, trūksta išsamių defektinių aprašymų, neįvardinta dalis restauravimo procesų. Dėl to pareiškėjui buvo rekomenduota tinkamai paruošti dokumentaciją ir pateikti juos kitam Komisijos posėdžiui. Po pakartotinio posėdžio buvo konstatuota, kad pareiškėjo pateikta dokumentacija neredaguota. Kadangi pareiškėjas neatsižvelgė į Komisijos darbo grupės pateiktą rekomendaciją tinkamai paruošti dokumentaciją ir papildyti darbais, todėl buvo rekomenduota pareiškėjui suteikti antrą kvalifikacinę kategoriją. Atkreipė dėmesį tai, kad Komisija konstatavo, jog restauruodamas pareiškėjas padarė nemažai klaidų (nesustabdyta vabzdžių medžio kenkėjų biologinė veikla, neteisingai parinktos auksuotės grunto tvirtinimo tirpalų koncentracijos ir šių tirpalų panaudojimo seka, autorinės sidabro dangos padengimas apsauginiu damaros laku ir t. t.), todėl, atsakovės vertinimu, pareiškėjui nepakanka žinių ir kompetencijos, be to, jis pakankamai atsainiai žiūri į kultūros paveldo išsaugojimo principus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra auksuotės restauratorius. Iki 2017 m. liepos 1 d. pareiškėjas turėjo pirmą kvalifikacijos kategoriją. Komisija 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 55/75 priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui suteikta auksuotės restauratoriaus antra kvalifikacinė kategorija. Pareiškėjas pateikė prašymą kultūros ministrui peržiūrėti Komisijos posėdžio 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 55/75. Komisija sudarė naują darbo grupę, kuri skundžiamu Nutarimu paliko galioti Komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 55/75 priimtą sprendimą suteikti S. S. auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė suteikė S. S. auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją.

Lietuvos Respublikos viešojo administracinio įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai bei jo motyvai.

Ginčydamas Įsakymo dalį, kurioje pareiškėjui suteikta auksuotės restauratoriaus antra kvalifikacinė kategorija, jis teigia, kad, visų pirma, buvo neteisingai taikytas Nuostatų 32 punktas, pagal kurį restauratoriaus kvalifikacinė kategorija panaikinama ar suteikiama žemesnė, jeigu Komisija nustato, kad restauratoriaus veikla žaloja ar naikina kultūros vertybę. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju Komisija, vertindama jo kvalifikacinę kategoriją, tokio fakto nenustatė.

Pagal Nuostatų 5 punktą restauratorių atestavimas yra jų profesinio pasirengimo, kompetencijos bei praktinės veiklos įvertinimas. Nuostatų 6.2 papunktis numato, kad vienas iš atestavimo tikslų yra <...> apsaugoti kultūros vertybes nuo nekvalifikuoto konservavimo restauravimo ir prevencinio konservavimo <...>. Pagal Nuostatų 31 punktą kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikiama penkeriems metams. Kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama neterminuotai: 31.1. restauratoriams, turintiems 30 metų darbo stažą pagal restauratoriaus profesiją ir ne žemesnę kaip antrą (II) kvalifikacinę kategoriją; 31.2. restauratoriams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai.

Pagal Nuostatų 23 punktą dokumentai turi būti tinkamai užpildyti ir pilnai sukomplektuoti. Atestavimo komisijos vertinimui pateiktų praktinių restauravimo darbų dokumentacijoje turi būti praktinio darbo vadovo ir (ar) restauravimo tarybos priimtis. Šis reikalavimas netaikomas teikiant nebaigtus didelės apimties ilgai trunkančius restauravimo – konservavimo darbus. Didesnės apimties kolektyviniuose darbuose turi būti aiškiai išskirta besiatestuojančio restauratoriaus atlikta darbo dalis. Nuostatų 22 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai paštu, elektroniniu formatu elektroninio pašto adresu: dmm@lrkm.lt, per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (toliau – KPEPIS) arba pristatomi į Kultūros ministeriją už kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimą atsakingam Kultūros ministerijos darbuotojui (Nuostatų 24 punktas). Restauratoriai, kuriems atestavimas buvo atidėtas, Nuostatų 22 punkte nurodytus dokumentus bei papildytą ir (ar) pataisytą dokumentaciją likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sekančio eilinio Atestavimo komisijos posėdžio pateikia Atestavimo komisijos Sekretoriui. Visi Nuostatų 22 punkte nurodyti dokumentai bei papildyta ir (ar) pataisyta dokumentacija gali būti pateikiami Nuostatų 24 punkte nurodytais būdais (Nuostatų 26 punktas).

Nuostatų 36 punktas numato, kad Komisijos darbo grupės nariai išnagrinėja atestuojamojo restauratoriaus pateiktą restauravimo dokumentaciją, dalyvaujant restauratoriui susipažįsta su jo atliktais tyrimo, konservavimo, restauravimo ar prevencinio konservavimo darbais, metodine, mokymo ar projektine medžiaga bei įrašo išvadas ir rekomendacijas į restauratoriaus atestavimo lapą. <...>.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2012 m. birželio 28 d. buvo suteikta pirma (I) kvalifikacinė klasė ir ji galiojo 5 metus, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta kvalifikacinė klasė pareiškėjui būtų suteikta neterminuotai, kaip tai numato Nuostatų 31 punkto nuostatos. Komisija 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 55/75 priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją ir Ministerija Įsakymu pareiškėjui suteikė auksuotės restauratoriaus antra kvalifikacinė kategorija. Pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. kultūros ministrui pateikė prašymą peržiūrėti Komisijos posėdžio 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 55/75. Iš byloje pateikto Komisijos 2018 m. sausio 1 d. protokolo Nr. 60/80 matyti, kad vyko pakartotinis pareiškėjo atestacijos vertinimas ir jis buvo atidėtas, nes pareiškėjo pateikta atestacijai dokumentacija buvo paruošta netinkamai ir neatitiko pirmos (I) auksuotės kvalifikacinės kategorijos reikalavimų. Kaip matyti, pareiškėjas neatsižvelgė į darbo grupės, sudarytos 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjo pakartotiniam atestavimui, rekomendaciją tinkamai paruošti dokumentaciją bei papildyti darbais, atitinkančiais pirmos (I) auksuotės restauratoriaus kvalifikaciją ir pateikti kitam Komisijos posėdžiui. Nurodyta, kad darbo eigos aprašas dalinai redaguotas ir papildytas restauravimo procesais, tačiau esminių pakeitimų nėra; dokumentacija netiksli ir neišsami, tokiu būdu ji negali būti laikoma archyviniu dokumentu. Darbo grupė taip pat pateikė išvadas, kad nesutampa darbų užduotys ir vykdyti procesai, restauruojamų objektų būklės aprašymas labai paviršutiniškas, kai kurių procesų, ypač užtapymų zondavimo, fotofiksacija neaprašyta, nėra pateikiami technologiniai tyrimai. Restauravimo požiūriu, pateikti restauruotų piliastrų fragmentai nėra sudėtingi ir neatitinka pirmos (I) auksuotės kvalifikacinės kategorijos. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad Nuostatuose yra aiškiai nurodyta, kad restauratorius privalo tinkamai (tvarkingai) vesti dokumentaciją. Anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad dėl netinkamai sutvarkytos dokumentacijos pareiškėjo atestacija buvo atidėta, suteikiant galimybę pareiškėjui tinkamai paruošti pateiktą dokumentaciją. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, šis Komisijos reikalavimas nebuvo įvykdytas ir pareiškėjas pateiktos dokumentacijos tinkamai neparengė, t. y. nesutampa darbų užduotys ir vykdyti procesai, restauravimo darbų pakeitimai neargumentuoti ir nepatvirtinti restauravimo tarybos, restauruojamų objektų būklės aprašymas labai paviršutiniškas, o pateiktos restauruojamų objektų nuotraukos fragmentiškos; kai kurių procesų, ypač užtapymų zondavimo, fotofiksacija neaprašyta, nepadarytos išvados, lėmusios restauravimo sprendimus, nėra pateikiami technologiniai tyrimai. Pareiškėjas neneigia, kad dokumentacija neparuošta tinkamai, tačiau mano, kad jo padaryti dokumentacijos trūkumai yra neesminiai, jie negalėjo lemti kvalifikacinės kategorijos sumažinimo. Su tokiu argumentu teismas nesutinka, nes, kaip matyti iš 2018 m. gegužės 24 d. posėdžio protokole Nr. 61/81 padarytų darbo grupės išvadų, toks reikalavimas buvo esminis, nulėmęs sprendimą siūlyti suteikti pareiškėjui antrą (II) kvalifikacinę kategoriją. Pagal Nuostatų 22.6 papunktį restauratorius privalo pateikti: <...> Lietuvos Respublikos valstybine kalba užpildytą konkrečios specialybės ar specializacijos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinkančią kultūros vertybių restauravimo, konservavimo, tyrimų ar prevencinio konservavimo darbų dokumentaciją (restauravimo pasus, tyrimų ataskaitas, prevencinio konservavimo darbų ir tyrimų ataskaitas, metodinę ar mokymo medžiagą, publikuotų darbų kopijas). Todėl pareiškėjo žemesnės kvalifikacinės kategoriją suteikimą lėmė ne tai, kad pareiškėjas savo veikla prieš tai buvo žalojęs ar naikinęs kultūros vertybes, kaip tai numato Nuostatų 32 punktas ir su kuo nesutinka pareiškėjas, o tai, kad pareiškėjas neatsižvelgė į darbo grupės pakartotiniam atestavimui parengti tinkamai dokumentaciją: neparengė tinkamai dokumentacijos ir jos papildyti darbais, atitinkančiais pirmos (I) kvalifikacinę kategoriją. Taigi nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentu, kad vis tik restauratoriaus profesionalumą apsprendžia ne tik jo atlikti darbai, bet ir tinkamai vedama dokumentacija, kuri yra svarbi tiek kaip restauratoriaus atliktų darbų įrodymas, tiek kaip archyvinė medžiaga, turinti išliekamąją vertę. Toks pareiškėjo požiūris yra pakankamai neatsakingas, parodantis, kad pareiškėjas neteikia didelės svarbos kultūros paveldo išsaugojimui.

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad Kultūros ministerija kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas.

Atestuojamieji restauratoriai kviečiami pokalbio į Komisijos posėdį (Nuostatų 38 punktas).

Pagal Nuostatų 39 punktą Komisija, susipažinusi su pateikta kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ar prevencinio konservavimo dokumentacija, metodine, mokymo ar projektine medžiaga, Komisijos darbo grupės įvertinimu ir išklausiusi atestuojamąjį restauratorių, nusprendžia rekomenduoti kultūros ministrui: 39.1. suteikti restauratoriui jo kvalifikaciją atitinkančią kategoriją; 39.2. atidėti restauratoriaus atestavimą; 39.3. panaikinti bet kurią galiojančią restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją. Nuostatų 40 punktas numato, kad kultūros ministras, atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą, per 10 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos įsakymu: 40.1. suteikia restauratoriui jo kvalifikaciją atitinkančią kategoriją; 40.2. atideda restauratoriaus atestavimą; 40.3. panaikina restauratoriaus turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdžiuose, bendravo su Komisijos nariais, taip pat įrodyta, kad Komisijos posėdis buvo atidėtas būtent dėl to, kad dokumentacija buvo nepilna ir neišsami, pasiūlant pareiškėjui tinkamai sutvarkyti dokumentaciją, taigi nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjui nebuvo aišku, kodėl buvo priimtas sprendimas suteikti jam auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją. Tuo pagrindu pareiškėjo teiginys, kad jam nesuprantama, kokiu pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, Komisija taip pat pažeidė Nuostatų 16 punkte numatytą reikalavimą, nes nebalsavo nė vienu šiame punkte nurodytų būdų. Teismas tokį pareiškėjo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Pagal Nuostatų 16 punktą Komisijos nariai slaptu balsavimu siūlo suteikti arba nesuteikti restauratoriui kvalifikacinę kategoriją. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Balsų skaičiavimo grupė išrenkama iš Komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Atsakovė sutinka, kad balsavimas vyko slapta, kaip tai numatyta paminėtam Nuostatų punkte. Byloje nėra pateikta duomenų, kad vykstant balsavimui buvo nesilaikoma Nuostatų 16 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentą, kad balsavimas vyko pažeidžiant minėtus reikalavimus, teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jam pateiktame 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. S2-193I „Dėl prašymo peržiūrėti nutarimą“ nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo galimybė jį skųsti, pažymi, kad nagrinėjamu atveju šio rašto pareiškėjas neskundžia ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl šio rašto nepasisako.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad skundžiamas Įsakymas nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teismas akcentuoja, kad skundžiamo Įsakymo (jo turinį įvertinus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste ir vadovaujantis protingumo principu), teisiniai ir faktiniai pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Įsakyme pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai ir nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaudamasi atsakovė priėmė sprendimą S. S. suteikti auksuotės restauratoriaus antrą kvalifikacinę kategoriją. Teismo vertinimu, pareiškėjo nustatyti Komisijos pažeidimai buvo įvertinti tinkamai, todėl vertindama pareiškėjo atestaciją pakartotinai, Komisija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, o Komisija, priimdama Nutarimą, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų – sprendimas suteikti pareiškėjui antrą (II) kvalifikacinę kategoriją yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad, kaip matyti, pareiškėjo netenkina atsakovės padaryta išvada dėl jam suteiktos antros (II) kvalifikacinės kategorijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą priimti naują įsakymą suteikiant S. S. auksuotės restauratoriaus pirmą kvalifikacinę kategoriją yra išvestinis iš pirmojo, kuris netenkinamas, netenkinus pagrindinio reikalavimo.

Pareiškėjo skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska