Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Boltensa“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus administraciniam sprendimui. Mano, jog skundo teiginiai deklaratyvūs, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo.

Nurodo, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) staliumi montuotoju (t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodant, kad numatomas darbo užmokestis – 740 Eur, taip pat prašyme nurodant, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis (740 Eur). Pažymi, jog patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – ir SODRA IS) duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022-07-04 ir nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur, užsieniečiui nuo 2023 m. sausio mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (353,68 – 420 Eur). Pažymi, kad nuo 2023 m. pakilus MMA dydžiui iki 840 Eur, užsieniečio darbo užmokestis nuo 740 Eur taip pat turėjo pakilti iki 840 Eur, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis daugiausiai siekė tik 420 Eur.

Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai priėmė Sprendimą tuo pagrindu, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia paaiškinimų dėl 2023 m. balandžio – gegužės mėn., kai buvo mokamas ženkliai mažesnis darbo užmokestis. Taip pat nurodo, jog pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas būtent darbo tikslu, o pareiškėjas daugiau nei pusę darbo laiko ne dirba, o yra išėjęs nemokamų atostogų, nors teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.

Nesutinka su skundo teiginiu, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kadangi Įstatyme ir Apraše nėra įtvirtinta pareiga visais atvejais apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą panaikinti leidimą gyventi, to nereikalaujama į pagal teismų praktiką (pavyzdžiui, LVAT 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018, LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018), Sprendimu nepažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms), gero administravimo principas (pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4636-520/2018, 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017, 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios priimti sprendimą nenaikinti pareiškėjo leidimo gyventi, surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami ginčijamam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos pilietis, nuo 2022-03-03 iki 2022-07-04 dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) staliumi montuotoju (711511).

2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 38, nustatant 740,00 Eur dydžio darbo užmokestį, įsigaliojimo datą - 2022 m. gegužės 9 d.

2022 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė pareiškėjo vardu pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2208-LLG-7518, pareiškėjui ketinant dirbti Bendrovėje staliumi montuotoju (711511) (tarpininkavimo rašto Nr. 20220920-140280), t. y. ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Nurodo, jog Bendrovėje dirba nuo 2022 m. liepos 4 d. Nurodo, jog gauna mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu 1 MMA.

Tarpininkavimo rašte Nr. 20220920-140280 nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui staliumi montuotoju (711511), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – statyba, numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 740 Eur. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2023 m. sausio 20 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760219728 iki 2025 m. sausio 5 d. (toliau – ir Leidimas).

Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 16 d., nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 22 d. buvo neapmokamose atostogose.

Sodros duomenimis, pareiškėjui laikotarpiais nuo 2022-07-04 - 2022-07-16, 2022-07-27 - 2022-07-31, 2022-08-01 - 2022-08-16, 2022-08-27 - 2022-08-31, 2022-09-16 - 2022-09-30, 2022-10-17 - 2022-10-31, 2022-11-02 - 2022-11-16, 2022-12-07 - 2022-12-31, 2023-01-02 - 2023-01-16, 2023-02-13 - 2023-02-28, 2023-03-01 - 2023-03-22 nebuvo mokamos draudėjo išmokos.

Nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2023-07-21 iš Bendrovės iš viso gavo 1447 Eur, pareiškėjo sąskaitoje 2023 m. liepos 19 d. likutis - 16,52 Eur.

2023 m. liepos 13 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 23S107833 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022-07-04 ir nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur, užsieniečiui nuo 2023 m. sausio mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (353,68 – 420 Eur). Nurodoma, kad nuo 2023 m., pakilus MMA dydžiui iki 840 Eur, užsieniečio darbo užmokestis nuo 740 Eur turėjo pakilti iki 840 Eur. Pažymima, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsta, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat spręsta, jog užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis užsieniečiui mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA arba nemokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos

– darbo užmokestis), kai pakankamu pragyvenimo lėšų dydžiu Lietuvos Respublikoje laikytinas 1 MMA. Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, jog anksčiau leidimai laikinai gyventi jam išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2022-03-03, taigi neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, be to, nenustatyta šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (nėra duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse).

Bylos rašytiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. SODRA gavo įmokas nuo išmokų pareiškėjui, kurių išmokėtas dydis svyravo nuo 353,68 Eur iki 420 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. sausio 5 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

ĮUTP (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 Eur (840 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 1 d. ) aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 840,00 Eur, o iki tol galiojo 740,00 Eur dydis.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas pagal 2022 m. gegužės 9 d. darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nei vieną mėnesį nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 840,00 Eur (iki 2023-01-01 – 740,00 Eur) darbo užmokestis. Kaip minėta, iš teismui pateiktų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. išmokėdavo nuo 353,68 Eur iki 420 Eur per kalendorinį mėnesį (iki tol vieną mėnesį buvo išmokėtas 740,00 Eur atlygis). Pareiškėjas su skundu pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėja, kad pakako įmonės teikiamų lėšų pragyvenimui Lietuvoje, tačiau pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir raštu pateiktais pareiškėjo paaiškinimas ir jo sąskaitos duomenys. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas ir trečiasis asmuo nurodo, kad darbuotojo prašymu jam būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, atitinkamai už tą laikotarpį nebūdavo mokamas minimalus reikalaujamas ir pragyvenimui reikalingas darbo užmokestis.

Pareiškėjo pateikta Bendrovės apdraustųjų asmenų nedraudiminių laikotarpių lentelė (už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-07-25) patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo draustas ginčo laikotarpiu nuo 2023-01-02 iki 2023-01-16, nuo 2023-02-13 iki 2023-02-28, nuo 2023-03-01 iki 2023-03-22. Ši aplinkybė patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad pareiškėjas turėjo teisę į atostogas, taigi atitinkamai turėjo būti mažinamas jo atlyginimas, kadangi Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Bylos duomenimis, pareiškėjo patikrinimo metu nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo 840 Eur. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir du kartus mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi ne mažą laiko tarpą pareiškėjas nedirba pagal profesiją.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl galimybės pateikti paaiškinimus administracinės procedūros metu ir jo išankstinio informavimo apie planuojamą jo atžvilgiu priimti administracinį sprendimą nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą administracinį sprendimą, kadangi užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas). Be to, pareiškėjui sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus teismui, kartu su papildomais rašytiniais duomenimis, kurie teismo įvertinti.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas. Pareiškėjo skundo abstraktūs ir nekonkretizuoti teiginiai apie neteisingą jo ryšių nustatymą nesudaro pagrindo skundą tenkinti taip pat.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.