- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 1-2257-1201/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- D. B., G. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (bausmė atlikta 2023 m. liepos 19 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. D. B. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdamas kartu su G. K., nuo 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2024 m. spalio 30 d. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 47,079 g, kambaryje esančiuose vazonuose ir po vazonais laikė psichotropinę medžiagą – ? 9-tetrahidrokanabinolį mišiniuose, kurios masė yra 0,033 g, lagamine laikė psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, kurių masė yra 11,218 g, bei psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,011 g, kol 2024 m. spalio 30 d. 18.30 val. kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip pat D. B. dėvimo megztinio kišenėje laikė psichotropinę medžiagą – ? 9-tetrahidrokanabinolį mišiniuose, kurios masė yra 0,004 g, kol 2024 m. spalio 30 d. 17.51 val. asmens kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. G. K. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdama kartu su D. B., nuo 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2024 m. spalio 30 d. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 47,079 g, kambaryje esančiuose vazonuose ir po vazonais laikė psichotropinę medžiagą – ? 9-tetrahidrokanabinolį mišiniuose, kurios masė yra 0,033 g, lagamine laikė psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, kurių masė yra 11,218 g, bei psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,011 g, kol 2024 m. spalio 30 d. 18.30 val. kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tuo metu su G. K. rūkydavo marihuaną kas dvi-tris dienas, dabar jis taip pat kartais jos parūko. Jie pabandė ją užsiauginti – namuose į vazonus pasodino sėklą, maždaug per pusę metų užaugo medeliai, tačiau jokio rezultato nebuvo, augalai nepražydo, buvo tik lapai ir šakos, galiausiai, jie nudžiūvo. Nežino, ką su jais būtų darę, gal būtų pabandę parūkyti tai, kas užaugo, bet jokių pardavimų neplanavo. Daugiausiai, pas juos rado lapų ir šakų, jų buvo vazone, šiukšliadėžėje, nes vieną dieną tvarkė vieną medį, kitą dieną – kitą, lapai mėtėsi po visus namus. Šiukšlių maiše buvo tas pats medis, po vonia ir tualete – lapai. Įvykio dieną G. K. ėjo parūkyti, jis buvo namie, išgirdo kalbančius pareigūnus, išsigando, nes buvo pilna lapų, nežinojo, ar už tai kažkas gali būti, bandė lapus naikinti, ranka kišo į tualetą. Kai pareigūnai beldėsi, auginimo procesas jau nevyko. Vienas augalas buvo vazone, jį išrovė ir išmetė į tą šiukšlių dėžę, kur pareigūnai jį rado. Po vazonais iš viso nieko nebuvo. Gali būti, kad mišinio su visais augalo lapais, sudžiūvusiomis šakomis masė buvo 47 g, bet patys narkotikai tikrai tiek nesvėrė, neįsivaizduoja, kodėl taip parašyta specialisto išvadoje. Žino, kad nuo tetrahidrokanabinolio kiekio priklauso, ar medžiaga yra narkotinė ar ne. Nežinojo, koks jo kiekis buvo jų lapuose, gali būti, kad ten buvo narkotinės medžiagos. Rūkomi yra tik žiedai, bet pas juos jų nebuvo. Tiksliai nežino, ar juos reikia kažkaip apdoroti, jie būna džiovinami, bet iki to proceso jie nepriėjo. Pripažįsta, kad tai, ką rado už mikrobangų krosnelės, skirta vartojimui. Dėl grybų paaiškins G. K., ji juos jau turėjo, kai su ja susipažino. Pripažįsta, kad grybai buvo namie, bet buvo apie tai pamiršęs. Jų nevartojo, jie tiesiog gulėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kaip veikia grybai, nes juos bandė valgyti, bet nepatiko, nesuprato poveikio. Lagaminas yra ne jo, ten buvo asmeniniai G. K. daiktai, visokie peiliukai, bongai, vazos. Nežino, iš kur lagamine buvo kanapės, bet iš dalies pripažįsta, kad jos ten buvo. Nežinojo, kad lagamine yra MDMA, kažkada tas medžiagas yra bandę. Amfetaminą kartais pavartodavo. Namuose buvo lempa, bet jos nenaudojo jau gal savaitę. Jo megztinio kišenėje, priekyje, buvo žemė ir lapai.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su D. B. dvejus metus gyvena tame bute. Įvykio dieną išėjo parūkyti, tuo metu pareigūnai pasakė, kad atvyko dėl vaiko, užėjo be kratos orderio, jis buvo pasirašytas juos sulaikius, praėjus gal kelioms valandoms. D. B. buvo namuose, ji išsigando, nežinojo, kokia masė buvo lapuose, todėl pakilo laiptais, pamojavo, kad neatidarytų durų. Pareigūnai bandė jas išlaužti, galiausiai, D. B. atidarė duris. Užėjusi pamatė, kad visur buvo lapai, betvarkė, sąlyginai taip pat jie buvo išmėtyti ir jai išeinant. Likus pusei metų iki pareigūnų atvykimo pradėjo auginti du medelius, bandė išsiauginti iš sėklos, pažiūrėti, kas užaugs. Nežinojo, koks kiekis medžiagos buvo augaluose. Augalus užpuolė musytės ir jie neužaugo. Vieną augalą buvo prieš tai nuskynę ir pradėję tvarkyti. Lapų buvo visur – šiukšliadėžėje, po lova, po vazonais, vazonuose, žemėse. Po vazonais buvo lygiai tie patys lapai, kotai. Augalai nuvyto ir toliau nebeaugo, jie nebuvo skirti vartojimui. Lapai, šaknys ir koteliai laikomi nevartotinomis marihuanos dalimis, kurios yra išmetamos. Tam, kad būtų galima vartoti, reikalingi žiedai. Nepripažįsta, kad laikė 47 g kanapių. Pripažįsta, kad turėjo grybus, jie veikia „psichodeliškai“, pas ją jie buvo 3–4 metus, kadangi nepatiko poveikis, jų nevartojo. D. B. žinojo, kad jie yra, juos kartu išbandė, jam nepatiko, todėl įsidėjo į lagaminą. Lagamine buvo laikoma atributika, bongai, vazos. Pripažįsta, kad jos namuose galėjo būti MDMA, bet iš kur ji atsirado, tikrai nežino, turbūt pateko vakarėlio metu, kažkas iš draugų paliko. Jie abu žinojo, kad vis dar turi MDMA. Pripažįsta, kad kanapės buvo už mikrobangų krosnelės. Jie yra bandę daug skirtingų narkotikų ir daug kas nepatiko, todėl jų atsisakė. Kadangi pas ją auga ir eukaliptas, ir kiti augalai, lempa buvo skirta jų augimui skatinti. Lempą tomis dienomis naudojo, bet kitiems augalams. Galbūt draugas išsigando, dėl to lempą įdėjo į lagaminą, nes tai yra vienas iš įkalčių. Namuose dviese rūkydavo „žolę“, kartais pavartodavo amfetaminą, šiuo metu ji apie pusę metų narkotikų nevartoja. Jos vaikas gyvena kartu su ja, bet įvykio dieną buvo pas tėvą.
5. Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. spalio 31 d.) parodė, kad daugiau nei pusę metų gyvena kartu su G. K. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 30 d. buvo namuose, G. K. išėjo į laiptinę parūkyti. Po kurio laiko kažkas pradėjo belstis. Girdėjo, kaip G. K. eina su kažkuo koridoriumi, įtarė, kad tai galėjo būti policijos pareigūnai, išsigando, durų neatidarė, kadangi žinojo, kad namuose yra narkotinių medžiagų. Jis paėmė maišelį, kuriame buvo nedaug „marihuanos“, ją sunaikino nuleisdamas į tualetą ir kažkiek netyčia pribarstė vonios kambaryje. Kambaryje esančiuose dviejuose vazonuose kartu su G. K. ankščiau bandė auginti kanapes ir naudoti tik savo reikmėms, jos augo apie 3 mėnesius, tačiau jų užauginti nepavyko, sudžiūvo. Nors medžiai buvo užaugę, bet nedavė jokių vaisių, jokių žiedų ant jų nebuvo, tik lapai, kurie netinkami naudoti, nes narkotinės medžiagos yra tik kanapės žiede. Išsigandęs, kad policijos pareigūnai gali pagalvoti, kad tai narkotinė medžiaga, puolė ir jas naikinti, nuleisdamas lapus į tualetą. Policijos pareigūnai asmens kratos metu jo megztinyje rado tų kanapių lapų, netinkamų vartoti, likučius, juos sudėjo į polietileninius maišelius; virtuvėje esančioje šiukšlių dėžėje rastos augalinės kilmės medžiagos yra tų kanapių medžių, kuriuos kartu su G. K. bandė auginti, likučiai, juos ketino išmesti; lagamine rastame polietileniniame maišelyje esanti rožinės spalvos medžiaga, atrodo, yra narkotinės medžiagos, kurią kažkada kartu su G. K. bandė vartoti, likučiai; lagamine rasti 3 vnt. šiaudelių, per kuriuos kartu yra vartoję amfetaminą; lagamine rastas mėlynos/violetinės šviesos šviestuvas, skirtas auginamiems kanapių medžiams apšviesti, kad pagerintų jų augimo sąlygas. Namuose dar turėjo haliucinogeninių grybų, jie priklauso G. K., juos kažkur įsigijo, negali nurodyti, kiek jų buvo, gal porą gramų. Kartu su G. K. yra juos bandę, tačiau nei jam, nei jai nepatiko. Tie grybai buvo laikomi užsukti stiklainyje ir padėti į lagaminą, kad G. K. sūnus jų nerastų. Jis maždaug kas dvi ar tris dienas rūko „žolę“, dažniausiai, kartu su G. K., ji prieš miegą mėgdavo parūkyti, kad atsipalaiduotų ir lengviau užmigtų. Visos bute rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui, jos priklausė jam ir G. K., niekam niekada jų neplatindavo. Narkotines medžiagas įsigyja iš nepažįstamų asmenų. Nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 185–191).
6. Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. balandžio 8 d.) parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su G. K. asmeniniam vartojimui bandė užauginti kanapes, jos augo apie 3 mėnesius, bandė šviestuvu suteikti daugiau šviesos, bet augalas išdžiūvo. Galimai 2024 m. spalio 29 d., dieną prieš atvykstant policijos pareigūnams, pamatęs, kad augalas abejuose vazonuose nuvyto, išrovė medelius, juos susmulkino, nes buvo be lapų, ir išmetė virtuvėje į šiukšliadėžę. Įvykio dieną G. K. išėjus parūkyti, norėjo eiti jai iš paskos, bet išgirdo, kad prisistatė policijos pareigūnai ir pradėjo naikinti lapus. Žino, kad tai ne narkotinė medžiaga, bet išsigando ir visur pribarstė lapų. Šalia lagamino galimai buvo geltonos spalvos šiukšlių maišas, kuriame buvo kanapių lapai. Asmens kratos metu pareigūnai jo dėvimo megztinio kišenėje rado sukištus kelis kanapių medžių lapus, sumaišytus su žemėmis, juos pareigūnai sudėjo į du maišelius. Visa tai yra ne narkotinė medžiaga, todėl nesutinka su nurodytu bute rastų kanapių kiekiu. Nesutinka, kad vazonuose ir po vazonais laikė psichotropinę medžiagą, tai tiesiog žemės mišinys su lapais. Pripažįsta tik tai, kad virtuvėje už mikrobangų krosnelės rastas ir paimtas polietileninis maišelis yra narkotinė medžiaga – kanapės, tai yra jų bendros narkotinės medžiagos, skirtos asmeniniam vartojimui, jas kartu buvo įgiję iš kažkokio asmens. Lagamine galimai buvo narkotinės medžiagos – kanapių likučiai, kaip jie ten atsirado, jis paaiškinti negali, jų ten nedėjo ir nelaikė, lagaminas priklauso G. K.. Grybai priklauso G. K., ji buvo juos įsigijusi prieš jiems susipažįstant, kažkaip jais save gydė, žino, kad juos reikia valgyti arba išsivirti arbatą, yra skirti nuotaikai pakelti. Pats nėra jų ragavęs. Žinojo, kad G. K. grybus laikė stiklainyje lagamine. Negali pasakyti, iš kur lagamine atsirado MDMA, šios psichotropinės medžiagos jis nepirko, G. K. sakė, kad galimai užsiliko po išgertuvių. Nežinojo, kad šios medžiagos buvo lagamine. Dėl lagamine rastų vamzdelių, plastikinio indelio su šaukšteliu, nieko negali pasakyti, tai ne jo daiktai. Amfetamino ir kokaino pėdsakų bute galėjo būti, šias psichotropines medžiagas yra bandęs, jos yra įtraukiamos į nosį per šiaudelį. Jis pats rūko kanapes kas antrą dieną, dažniausiai, prieš miegą, bet nėra nuo jų priklausomas (t. 3, b. l. 17–21).
7. Kaltinamoji G. K. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. spalio 31 d.) parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiu sūnumi ir D. B.. 2024 m. spalio 30 d. ji buvo namuose kartu su D. B.. Apie 17.00 val., išėjus į laiptinę parūkyti, pamatė prie jos prieinančius policijos pareigūnus, kurie nurodė, kad nori bute atlikti kratą. Priėjo prie užrakintų buto durų, pabeldė, prašė D. B. atrakinti duris, bet jų neatrakino, bandė jam prisiskambinti telefonu, bet neatsiliepė. Laukė apie 10 minučių, policijos pareigūnai pagrasino, kad bus iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai ir išlauš duris. D. B. tuomet atrakino duris. Užėjus į butą, policijos pareigūnai iš karto juos nurengė ir pradėjo bute daryti kratą. Jos metu rado „žolės“ lapų, pusę tabletės „extasy“, grybus ir apie 1,5 g „žolės“. „Žolės“ lapai, kuriuos rado policijos pareigūnai, nėra narkotinė medžiaga, tai „neteisinga kanapė“. Kartu su D. B. kambaryje esančiuose vazonuose bandė auginti kanapes, tačiau likus kelioms dienoms iki kratos atlikimo, D. B. išmetė lapus, nes jie buvo supuvę, nuvytę. Kanapės, kurias bandė auginti, skirtos tik asmeniniam vartojimui, bet jos supuvo, sudžiūvo, todėl buvo išmestos, o bute buvo likę tik nesutvarkyti jų likučiai. Šiukšlių dėžėje, vazonuose, geltonos spalvos šiukšlių maiše rastos augalinės kilmės medžiagos, tai ta pati „marihuana“, netinkama naudojimui. Kartoninėje dėžėje rastos šaknys ir augalinės kilmės likučiai gal yra netikusių kanapių likučiai. Už mikrobangų krosnelės rastas polietileninis maišelis su kanapėmis priklauso jai, ketino tą dieną ją suvartoti. Kratos metu rastas mėlynos/violetinės šviesos šviestuvas buvo naudojamas kanapėms auginti. Polietileniniame maišelyje esanti rožinės spalvos medžiaga yra „extasy“ tabletė, negali paaiškinti, kaip ji atsirado bute. Rastos lazdelės galimai atsirado kartu su ta tablete. Lagamine ji laikė visas narkotines medžiagas skirtas savo naudojimui – haliucinogeninius grybus stiklainyje, „žolę“, priemones jos rūkymui. Grybai priklauso jai, jie sukelia haliucinaciją, pakelia nuotaiką, gydo depresiją, juos vartoja kartą per pusmetį, padeda susitvarkyti su mintimis, pamiršti blogus prisiminimus ir atsipalaiduoti. Neprisimena, iš kur gavo grybus, juos įsigijo savo reikmėms. D. B. irgi vartoja grybus. „Žolę“ rūko beveik kasdien, nes padeda greičiau užmigti, bet nėra nuo jos priklausoma. Visos bute rastos narkotinės medžiagos, išskyrus „extasy“ tabletę, priklauso jai. Nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 60–65).
8. Kaltinamoji G. K. ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. balandžio 8 d.) parodė, kad turėjo pluoštinių kanapių sėklų, neturinčių savyje jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skirtų arbatoms. Nusprendė užauginti vazone. Viename vazone buvo pasodintas šis augalas, kitame – eukalipto medis. Augalą kartu su D. B. augino 4 mėnesius, jam užteko kambario šviesos, rudens metu bandė jungti šviesą, bet augalas nuvyto. Eukaliptas rudenį taip pat nuvyto, vazonuose užsiveisė musytės ir suvalgė visas šaknis. Likus maždaug dviem dienoms iki kratos, nusprendė augalą išmesti. D. B. jį išrovė ir įdėjo į šiukšliadėžę. Po namus buvo prikritusių augalo lapų, šakelių, kas nėra narkotinė medžiaga, o antrinės pluoštinių kanapių žaliavos, skirtos išmetimui. Tiek pluoštinių, tiek nepluoštinių kanapių vartojami žiedai, todėl nesutinka, kad namuose laikė nurodytą kanapių kiekį, t. y. 47,079 g, nes virtuvėje šiukšlių dėžėje, lagamine, geltoname šiukšlių maiše, tualete ir po vonia rastos medžiagos yra atliekos, kanapių lapai, kurios nėra vartojamos, nesutinka, kad tai yra narkotinė medžiaga. Vazonuose ir po vazonais buvo tie patys nuvytę lapai ir kotai, susimaišę su žeme, nežinojo ir nesutinka su tuo, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Sutinka, kad virtuvėje už mikrobangų krosnelės maišelyje buvo sudėta apie 1,6 g kanapių, žino, kad tai yra narkotinė medžiaga, ji priklauso tiek jai, tiek D. B., abu už ją mokėjo. Kanapes jie vartoja prieš miegą, kad padėtų užmigti. Vartoja pakankamai dažnai, bet nėra nuo jų priklausoma. Grybus įsigijo prieš 3 metus, jai jie nepatiko, todėl laikė stiklainyje lagamine. Sutinka, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Grybai priklauso tik jai, ne D. B.. Nežino, kaip lagamine atsirado MDMA, galimai kažkokio vakarėlio metu šią medžiagą paliko draugai. Šviestuvas skirtas kanapių auginimui. Vamzdelius su amfetamino ir kokaino pėdsakais galimai kažkada po eilinio vakarėlio paliko draugai. Po visus namus buvo pribarstyta lapų ir kotų, nes iki atvykstant pareigūnams tvarkėsi, turi naminių gyvūnų, tiek jie patys, tiek gyvūnai išnešiojo augalo dalis po namus, taip pat galėjo žaidimų metu nustumti po vonia. Šiukšlių maišuose buvo lapų ir kotų, nes ruošėsi juos išmesti (t. 2, b. l. 90–94).
9. Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Gavo pranešimą, kad tam tikrame bute galimai matoma įtartina mėlynos spalvos šviesa, gali būti auginamos narkotinės medžiagos, yra matomi augalai. Kelias dienas tamsiu paros metu stebėjo aplinką, nustatė, iš kur sklinda šviesa, kiek prisimena, butas buvo paskutiniame aukšte. Nustatė, kas tame bute galimai gyvena. Sulaukė, kol G. K. išėjo parūkyti. Jie buvo be uniformų, prisistatė policijos pareigūnais, pasakė, kad nori patikrinti, ar nėra narkotinių medžiagų. Nesakė, kad yra iš „vaikų teisių“. Nuėjo link buto, suprato, kad buvo duotas ženklas – pamojavo galva – ir buto durys greit užsirakino. Tai sukėlė įtarimus, kad D. B. galimai bando kažką slėpti. Buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Buto durys buvo uždarytos apie 10 minučių, paskui D. B. įkalbėjo jas atidaryti. Dirba ne pirmus metus, užėjęs į butą pagal kvapą jautė, kad yra narkotinių medžiagų. Priėmė nutarimą dėl kratos, asmenis supažindino su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kratos metu surado įvairios rūšies narkotinių medžiagų likučių, rado lempą, keletą vazonų. Lempą įjungė, tai buvo ta pati matyta spalva. Bute buvo realūs medžiagų naikinimo požymiai, aplink vazonus mėtėsi kanapių lapai, išardžius tualetą ir vonios apdailą matėsi, kad buvo bandyta viską nuleisti į unitazą. Darė D. B. asmens kratą, neprisimena, ką rado. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, teismo paskelbtų parodymų dalimi (dėl to, kas buvo rasta pas kaltinamąjį D. B. jo asmens kratos metu) (t. 1, b. l. 187– 89) galima tikėti.
10. Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. VA VPK buvo gautas pranešimas, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 9 aukšte pranešėjas, gyvenantis priešais tą namą, mato naktimis degančią šviesą, kai buto langai atidaryti, mato auginamus augalus, panašius į kanapes. Tikrinant informaciją, 2024 m. spalio 29 d., apie 19.00 val., buvo nustatyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), dega rožinės spalvos šviesa. 2024 m. spalio 30 d., apie 16.00 val., kartu su vyresniosiomis tyrėjomis B. L. ir A. S. atvyko į (duomenys neskelbtini), siekdami patikrinti informaciją dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagų bute Nr. 903A. Apie 17.30 val. iš buto išėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – G. K.. Jie prisistatė policijos pareigūnais ir paprašė užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti jo apžiūrą. Buto durys buvo užrakintos, G. K., paskambinus į duris, pamojavo galva į durų akutę. Paklausus, ar bute kas nors yra, ji pasakė, kad yra jos sugyventinis D. Suprato, kad bute gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir asmuo galimai jas naikina. Jai kalbinant bute esantį asmenį, apie 17.50 val. jis atrakino duris ir juos įleido. Paaiškėjo, kad tai D. B., jis buvo sulaikytas. Nustačius disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis faktą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priimtas nutarimas atlikti kratą. Kratos metu rasta augalinės kilmės, grybų kilmės ir kitų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Buvo pastebėti vazonai, kuriuose buvo auginamos kanapės, šalia jų rastos kanapių šaknys. Vonios kambaryje unitaze ir ant grindų buvo išmėtyti kanapių likučiai. Atlikus D. B. asmens kratą, megztinio kišenėje, be kita ko, rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos medžiagos likučiais, taip pat augalinės kilmės medžiagos, kurios buvo paimtos ir supakuotos į du polietileninius maišelius (t. 1, b. l. 187–189).
11. Liudytoja B. R. (buvusi L.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gauta informacija, kad paskutiniame namo aukšte galimai auginamos kanapės. Kaimynas galimai matė kanapes ir degančią šviesą. Atvykus nurodytu adresu matė degančią violetinę šviesą. Pastebėjo, kad iš buto išėjo G. K., su ja susitiko laiptinėje. Buvo kartu su dviem tyrėjais, buvo neuniformuoti, prisistatė policijos pareigūnais ir parodė pažymėjimus. Paklausė, ar galėtų užeiti į butą pasižiūrėti, ar nėra auginamos narkotinės medžiagos, nes buvo gautas toks pranešimas. Girdėjo, kad buto durys užsirakino, D. K. mostelėjo galva ir durų niekas neatidarė. Ji nurodė, kad bute yra jos sugyventinis D. B.. Prašė, kad G. K. jam paskambintų ir pasakytų, kad atidarytų duris, taip pat garsiai davė nurodymus. Po 5–10 minučių D. B. atidarė duris, buvo visas suprakaitavęs. Kambaryje buvo vazonai, negali pasakyti, kiek jų buvo, matėsi, kad juose buvo išrautų augalų likučiai, ant žemės mėtėsi galimai kanapių šaknys, stiebai, žemės, prie unitazo – taip pat. Bute rado haliucinogeninius grybus, galimai ir kitas medžiagas, virtuvėje dar buvo kanapių. Visos medžiagos buvo surinktos, supakuotos į vokus ir pristatytos tyrėjai. Buvo medžiagų naikinimo požymiai – G. K. mostelėjo galva, žmogus durų neatidarė, o kai jas atidarė, buvo visas suprakaitavęs, rankos buvo su žemėmis. Asmens kratą atliko pareigūnas, kiek prisimena, megztinyje buvo kanapių dalys, žemės. Įvykio metu kaltinamieji nurodė, kad augino kanapes, bet jos neturi veikliosios medžiagos. Ji dėl to nieko negali pakomentuoti, nėra ekspertė. Augalai nebuvo nuvytę ar sudžiūvę.
12. Liudytoja B. R. (buvusi L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba VA VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. VA VPK buvo gautas pranešimas, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 9 aukšte yra auginami augalai, panašūs į kanapes. Dirbant pagal gautą informaciją, 2024 m. spalio 30 d., apie 16.00 val., kartu su vyriausiuoju tyrėju G. G. ir vyresniąja tyrėja A. S. atvyko į (duomenys neskelbtini), siekdami patikrinti butą Nr. 903A. Apie 17.30 val. iš buto išėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – G. K.. Prisistatė policijos pareigūnais, paprašė nueiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti apžiūrą. Buto durys buvo užrakintos, G. K. paskambinusi pamojavo galva į durų akutę, suprato, kad jame kažkas yra. Paklausus, ar bute kas nors yra, ji atsakė, kad yra jos sugyventinis D. Suprato, kad bute gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jis galimai jas naikina. Apie 17.50 val. bute buvęs asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – D. B., atidarė duris ir juo įleido. Įžvelgus disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis faktą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas nutarimas atlikti kratą. Rasta augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų, grybų kilmės galimai psichotropinės medžiagos ir kitų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Bute pastebėti vazonai, kuriuose buvo auginamos kanapės, šalia jų rastos kanapių šaknys, vonios patalpoje unitaze ir ant grindų buvo išmėtyti kanapių likučiai. Atlikus D. B. asmens kratą, rasta galimai narkotinių medžiagų ir jų likučių (t. 1, b. l. 192–194).
13. Įvykio kortelė, iš kurios matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. 7.40 val. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 9 aukšte, naktimis dega šviesa, kai atidaro langus, pranešėjas, gyvenantis priešais tą namą, mato galimai auginamus augalus, panašius į kanapes (t. 1, b. l. 17–19).
14. 2024 m. spalio 30 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Virtuvės kairėje pusėje yra spintelė, kurioje yra šiukšlių dėžė, joje matyti augalinės kilmės medžiagos (paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 120), ant virtuvinės spintelės matyti juodos spalvos mikrobangų krosnelė, už jos yra permatomas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga (paimta ir supakuota į voką Nr. 121). Koridoriaus kairėje pusėje yra kambarys, kuriame stovi spinta, prie jos esančios kartotinės dėžės viduje matyti, be kita ko, augalinės kilmės medžiagų šaknys ir likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 122). Netoli kambario langų yra du baltos spalvos vazonai su žemėmis, apžiūrėjus vazonus, juose matyti augalinės kilmės medžiagų likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 123 (iš kairiau stovinčio vazono), į voką Nr. 124 (iš dešiniau stovinčio vazono)). Po vazonais yra matoma medinė paletė, po kuria yra augalinės kilmės medžiagų likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 125). Kambaryje esančiame raudonos spalvos lagamine matyti baltos spalvos grybai bei jų likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 126), stiklinis indas su džiovintais grybais (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 127), polietileninis maišelis su viduje esančia rožinės spalvos medžiaga (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 128), permatomas polietileninis paketas su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 129), 3 vnt. vamzdelių, kurių viduje yra baltos spalvos medžiagos likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 130), mėlynos/violetinės šviesos juodos spalvos šviestuvas (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 132). Šalia lagamino matyti geltonos spalvos šiukšlių maišas, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiagų likučiai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 133). Vonios patalpoje matyti vonia, tualetas ir kriauklė, tualeto viduje yra augalinės kilmės medžiagos likučiai (paimti ir supakuoti į paketą Nr. 134), po vonia esančioje ertmėje matyti augalinės kilmės medžiagos likučiai (paimti ir supakuoti į paketą Nr. 135), taip pat juodos spalvos indas su baltos spalvos medžiagos likučiais viduje (paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 136) (t. 1, b. l. 64–91).
15. 2024 m. spalio 30 d. asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta D. B. asmens krata, kurios metu jo pilkos spalvos megztinio kišenėje rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos galimai narkotinių medžiagų likučiais (vokas Nr. 103), augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos, kurios buvo paimtos ir supakuotos į du polietileninius maišelius (vokas Nr. 104) (t. 1, b. l. 161–169).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. T-N 3429/2024(01), kurioje nurodyta, kad D. B. šlapime, paimtame 2024 m. spalio 30 d., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino (t. 1, b. l. 183).
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. T-N 3430/2024(01), kurioje nurodyta, kad G. K. šlapime, paimtame 2024 m. spalio 31 d., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 1, b. l. 117).
18. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 26 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-560239-25, iš kurios matyti, kad, ištyrus kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtus objektus, nustatyta:
18.1. ant dviejų plastikinių maišelių (vokas Nr. 103) vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai;
18.2. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinio iš vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 104) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose, kurio masė yra 0,002 g;
18.3. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinio iš antro plastikinio maišelio (vokas Nr. 104) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose, kurio masė yra 0,002 g;
18.4. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 120), rasta ir paimta iš virtuvės šiukšlių dėžės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,564 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,6 procento;
18.5. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 121), rasto virtuvėje už mikrobangų krosnelės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,583 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 22,6 procento;
18.6. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketo (vokas Nr. 122), rasto kambaryje esančioje kartoninėje dėžėje, yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 16,298 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,1 procento;
18.7. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinio iš plastikinio paketo (vokas Nr. 123), rasto kambaryje kairiau esančiame vazone, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose, kurio masė yra 0,002 g;
18.8. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinio iš plastikinio paketo (vokas Nr. 124), rasto kambaryje dešiniau esančiame vazone, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose, kurio masė yra 0,007 g;
18.9. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinio (vokas Nr. 125), rasto po vazonais, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose, kurio masė yra 0,024 g;
18.10. lagamine rasti pilkos spalvos džiovinti grybai (vokas Nr. 126) yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurios masė yra 2,689 g;
18.11. pilkos spalvos džiovinti grybai iš stiklainio (vokas Nr. 127) yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurios masė yra 8,529 g;
18.12. rožinės spalvos miltelių iš rusvos spalvos paketėlio (vokas Nr. 128) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,011 g;
18.13. lagamine rasta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 129) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,049 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,9 procento;
18.14. ant vieno plastikinio juodos spalvos vamzdelio (vokas Nr. 130) paviršiaus rasti psichotropinių medžiagų - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, clophedrone) ir 4-bromometkatinono (sinonimai – 4-BMC, brephedrone) pėdsakai; ant antro plastikinio juodos spalvos vamzdelio (vokas Nr. 130) paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino, psichotropinės medžiagos – 4-bromometkatinono (sinonimai – 4-BMC, brephedrone) ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai; ant trečio plastikinio juodos spalvos vamzdelio (vokas Nr. 130), paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai;
18.15. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 133), rasta šiukšlių maiše kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 36,995 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,8 procento;
18.16. žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 134) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,272 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,5 procento;
18.17. po vonia rasta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 135) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,616 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,6 procento;
18.18. ant po vonia rasto juodos spalvos plastikinio indelio ir metalinio šaukštelio (vokas Nr. 136) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 113-127).
19. 2025 m. balandžio 9 d. specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad specialistė N. Kuliešienė pateikė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. IBPS-V-560239-25: specialisto išvados punktuose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 14, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19 (teismo past. teismo nuosprendžio 18.4., 18.5., 18.13., 18.15., 18.16., 18.17. punktai) nurodytos kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), nes ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 0,6 procento iki 22,6 procento. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 122) iš kartoninės dėžės kambaryje yra pluoštinės kanapės, nes ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,1 procento (Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamos pluoštinės kanapės). Atliekant tyrimą negalėjo būti padaryta klaida pluoštines kanapes priskiriant prie narkotinės medžiagos, nes visos kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms arba pluoštinėms kanapėms vadovaujantis nustatytu ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu: jei ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse yra mažiau nei 0,3 procento, jos bus pluoštinės kanapės (antžeminės dalys) (Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas), jei ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis kanapėse yra daugiau nei 0,3 procento, jos bus narkotinės kanapės (antžeminės dalys) (t. 1, b. l. 196–198).
20. Specialistė N. Kuliešienė teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino. Neprisimena, ar pati susumavo 47 g, bet jeigu buvo skaičiuotos kanapės, aišku, kad jos yra narkotinės. Kanapių masė yra narkotinės medžiagos masė – tiek, kiek yra sausų kanapių, tiek ir yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Kiek prisimena, buvo stiebai su mažu tetrahidrokanabinolio kiekiu, tai juos turbūt įvardino kaip pluoštines kanapes. Prisimena, kad likę objektai buvo „šiukšlynas“. Pagrindinis rodiklis nustatant, ar kanapė yra pluoštinė ar narkotinė, yra tetrahidrokanabinolio kiekis. Jei jis viršija 0,3 procentus, tada kanapė yra narkotinė. Ištirtose kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,3 procentus. Ne tik kanapių žiedai, bet ir stiebai gali būti vartojami. Tetrahidrokanabinolio yra ir lapuose, ir stiebuose. Žieduose sukoncentruota didžioji dalis tetrahidrokanabinolio, visur kitur yra mažesnis jos kiekis, bet jos vis tiek yra. Gavus tyrimui augalą, jį išdžiovina ir sumala. Visko, kas buvo rasta, kartu nesumalė. Jeigu medžiagos yra skirtingos, jos nededamos į vieną krūvą. Buvo žalsvos spalvos augalinės medžiagos ir rudos spalvos medžiagų mišinys. Rudos spalvos medžiagos buvo durpės, smėlis, žemė. Kur galėjo, išrinko kanapes ir atskirai darė tyrimą. Ten, kur jų atrinkti negalėjo, nenurodė, kad yra kanapės, o nustatė tetrahidrokanabinolio kiekį mišinyje. Sausame augale tetrahidrokanabinolio kiekis niekur neišgaruoja, koks jis buvo, toks jis ir lieka. Tyrimą atlieka dujiniu chromatografu. Jai padarius mišinio ekstraktą, prietaisas parodo, kokios medžiagos jame yra. Tyrimo metu nustatomas tetrahidrokanabinolis, tada jo kiekis .
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 2¹ punktas), glotniagalvių genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, priskiriami psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 65 punktas), MDMA priskiriama psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 93 punktas), tetrahidrokanabinolis mišiniuose priskiriamas psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 131 punktas).
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 3¹ punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g šios narkotinės medžiagos, o dideliu kiekiu – ne didesnis nei 500 g šios medžiagos kiekis. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kurį bendrais veiksmais laikė D. B. ir G. K. yra 47,079 g, toks kiekis viršija nedidelį, bet nesiekia didelio kiekio šios narkotinės medžiagos. Vadovaujantis 104 punktu, glotniagalvių genties grybų vaisiakūnių nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g šios psichotropinės medžiagos, o dideliu kiekiu laikytinas ne didesnis nei 500 g šios medžiagos kiekis. D. B. ir G. K. laikė 11,218 g šios psichotropines medžiagos, toks kiekis viršija nedidelį, bet nesiekia didelio kiekio. Vadovaujantis Rekomendacijų 131 punktu, MDMA nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,2 g šios psichotropinės medžiagos. Kaltinamieji laikė 0,011 g MDMA, kas yra laikoma nedideliu jos kiekiu. Vadovaujantis Rekomendacijų 168 punktu, tetrahidrokanabinolio mišiniuose nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,5 g šios psichotropinės medžiagos. D. B. iš viso laikė 0,037 g, G. K. laikė 0,033 g tetrahidrokanabinolio mišiniuose, tokie kiekiai laikomi nedideliais šios psichotropinės medžiagos kiekiais.
23. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos – su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose.
24. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. B. ir kaltinamoji G. K. kaltinami tuo, kad veikdami kartu savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 47,079 g, psichotropinę medžiagą – ? 9-tetrahidrokanabinolį mišiniuose, kurios masė yra 0,033 g, psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, kurių masė yra 11,218 g, bei psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,011 g, kaltinamasis D. B. taip pat kaltinamas psichotropinės medžiagos – 0,004 g ? 9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose laikymu dėvimo megztinio kišenėje. Kaltinamieji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, jų parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jie abu pripažino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaip sugyventiniai, asmeniniam vartojimui bandė užauginti kanapes – į du vazonus pasodino po sėklą, augalai tam tikrą laiką augo (apie 3–6 mėnesius), augimui skatinti naudojo ir tam tikrą spalvą skleidžiantį šviestuvą, tačiau kanapės nepražydo (nuvyto, sudžiūvo), kas, kaltinamųjų teigimu, reiškia, kad nebuvo tinkamos vartoti, t. y. tai buvo ne narkotinė medžiaga. Nors apklausiami kaltinamieji nurodė vis skirtingas kanapių auginimo ir jų naikinimo aplinkybes, vis tik iš esmės neneigė kanapių auginimo fakto ir to, kad įvykio dieną šių augalų dalys (lapai, šakos, stiebai) buvo skirtingose buto vietose – šiukšlių dėžėje, šiukšlių maiše, kartoninėje dėžėje, lagamine, tualete, po vonia, jų liko ir prie vazonų, taip pat ir kaltinamojo D. B. megztinio kišenėje. Taip pat abu kaltinamieji pripažino, kad už virtuvėje esančios mikrobangų krosnelės rastos kanapės buvo skirtos jų vartojimui. Taip pat D. B. ir G. K. parodymai nenuoseklūs ir dėl psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių laikymo ir vartojimo aplinkybių, vis tik abu kaltinamieji neneigė jų laikymo fakto, pripažino bandę juos vartoti. Jie nurodė žinoję ir apie psichotropinės medžiagos – MDMA buvimą jų gyvenamojoje vietoje, nors taip pat paaiškino skirtingas jos atsiradimo lagamine aplinkybes. Taigi nors kaltinamųjų parodymai stokoja nuoseklumo, juos lyginant tarpusavyje ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus yra tam tikrų prieštaravimų, teismas laiko, kad esmines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes D. B. ir G. K. pripažino, o jas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais.
25. Policijos pareigūnas liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 9 aukšte naktimis matoma deganti šviesa, o pro buto langus matomi augalai, panašūs į kanapes (tokio pranešimo gavimo faktą patvirtina byloje esanti įvykio kortelė). Ši informacija, liudytojo teigimu, buvo tikrinama, nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tiesų dega specifinės spalvos šviesa. 2024 m. spalio 30 d. kartu su kolegėmis, be kita ko, ir liudytoja B. R. (buvusi L.) atvyko minėtu adresu, o apie 17.30 val. iš buto išėjo G. K.. Prisistatę, paprašė jos užeiti į butą ir patikrinti turimą informaciją, tuomet G. K. davė ženklą (padarė judesį galva) ir buto durys užsirakino. Jai pasakius, kad bute yra jos sugyventinis D. B., policijos pareigūnai suprato, kad šis asmuo galimai naikina bute esančias narkotines ar psichotropines medžiagas. Apie 17.50 val. D. B. atrakino duris ir jie buvo įleisti į butą. Iš turimos darbinės patirties liudytojas pagal kvapą nedelsiant nustatė, kad bute yra draudžiamų medžiagų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta krata. Kratos metu rasta įvairių rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų (augalinės kilmės, grybų), užfiksuoti vazonai, kuriuose buvo auginamos kanapės, šalia jų rastos kanapių šaknys, vonioje (unitaze ir ant grindų) buvo kanapių likučiai. Atlikus D. B. asmens kratą, jo dėvimo megztinio kišenėje buvo rastos augalinės kilmės medžiagos, kurios buvo paimtos ir supakuotos į du polietileninius maišelius. Kartu su liudytoju G. G. įvykio metu buvusi policijos pareigūnė liudytoja B. R. (buvusi L.) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pažymėdama, kad D. B. duris atidarė suprakaitavęs, o jo rankos buvo žemėse. Liudytojų parodymus patvirtina ir juos detalizuoja kratos protokolas, iš kurio matyti, kad bute, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu iš įvairių jo vietų paimtos draudžiamos medžiagos: iš šiukšlių dėžės (vokas Nr. 120), už mikrobangų krosnelės (vokas Nr. 121), dviejų vazonų (vokas Nr. 123, 124), po vazonų esančios medinės paletės (vokas Nr. 125), lagamino (vokas Nr. 129), šiukšlių maišo (vokas Nr. 133), unitazo vidaus (paketas Nr. 134), po vonios esančios ertmės (paketas Nr. 135) paimtos augalinės kilmės medžiagos; iš lagamino (vokas Nr. 126) ir stiklinio indo paimti grybai bei jų likučiai (vokas Nr. 127); iš lagamino paimtas polietileninis maišelis su viduje esančia rožinės spalvos medžiaga (vokas Nr. 128). Kratos metu taip pat rastas šviestuvas, kaip paaiškino liudytojas G. G., skleidžiantis tos pačios spalvos šviesą, kurią jie matė sklindant pro langus ir apie kurią pranešė pranešėjas, kaltinamieji patvirtino, kad jis buvo skirtas, be kita ko, auginamiems kanapių augalams apšviesti. Kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje laikomų draudžiamų medžiagų rūšis ir jų kiekis nustatytas specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-560239-25, kurioje nurodyta, kad šiukšlių dėžėje (vokas Nr. 120), plastikiniame maišelyje už mikrobangų krosnelės (vokas Nr. 121), lagamine buvusiame plastikiniame maišelyje (vokas Nr. 129), šiukšlių maiše (vokas Nr. 133), unitazo viduje (vokas Nr. 134), po vonia (vokas Nr. 135) rastos žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė atitinkamai yra 8,564 g, 0,583 g, 0,049 g, 36,995 g, 0,272 g, 0,616 g, bendra masė yra 47,079 g; vazonuose (vokai Nr. 123, 124) ir po vazonais (vokas Nr. 125) rasta medžiaga yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis mišiniuose, kurios masė yra 0,033 g; lagamine (vokas Nr. 126) ir stiklainyje rasti grybai (vokas Nr. 127) yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, jų masė atitinkamai yra 2,689 g, 8,529 g, bendra masė yra 11,218 g; rožinės spalvos miltelių (vokas Nr. 128) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,011 g. Asmens kratos protokolo duomenys patvirtina, kad D. B. megztinio kišenėje rasta, be kita ko, augalinės kilmės medžiagos, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-560239-25, tai yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose, kurios masė yra 0,004 g. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, ši medžiaga kaltinamojo megztinyje nebuvo rasta supakuota į polietileninius maišelius (tai buvo žemės ir kanapių augalų likučių mišinys), ją supakavo policijos pareigūnai po jos radimo, todėl iš D. B. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis psichotropinę medžiagą – ? 9-tetrahidrokanabinolį mišiniuose, kurios masė yra 0,004 g, laikė dviejuose plastikiniuose maišeliuose, paliekant, kad jis šią medžiagą laikė dėvimo megztinio kišenėje. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. B. ir G. K. kaltė yra įrodyta, o jų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
26. Nors faktines aplinkybes pripažino, vis tik D. B. ir G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nesutiko su kaltinime nurodytu kanapių, t. y. narkotinės medžiagos, kiekiu, t. y. 47,079 g, kadangi namuose buvo šio augalo lapų, šakų, stiebų, kas, anot kaltinamųjų, nėra narkotinė medžiaga, o antrinės kanapių žaliavos, skirtos išmetimui, o ne vartojimui (vartojimui, kaip teigė kaltinamieji, buvo skirtos tik kanapės, buvusios už mikrobangų krosnelės). Teismas šiuos teiginius laiko deklaratyviais, išsakytais vadovaujantis kaltinamųjų turimu supratimu apie narkotines medžiagas ir jų vartojimą, patys kaltinamieji sutiko nežinoję, koks tetrahidrokanabinolio kiekis iš tiesų buvo jų turimose kanapėse. Šioje byloje atliktas objektų tyrimas ir jį atlikusios specialistės paaiškinimai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kokiu kiekiu narkotinės medžiagos iš tiesų disponavo kaltinamieji. Pagal šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį reglamentavimą, narkotinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos kanapės (antžeminės dalys) (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 20 punktas), išskyrus Pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas. Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2024 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (lot. Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento. Taigi pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį reglamentavimą buvo leidžiama disponuoti tik pluoštinėmis kanapėmis, t. y. kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalais, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento. Jei išdžiovintame kanapės augale (nesvarbu, kurioje jo dalyje) kanabinoidų koncentracija viršija 0,3 procento, toks augalas laikomas narkotine medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-891/2025). Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausta specialistė, atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus, kad augalai buvo sudžiūvę, nurodydama, kad sausame augale tetrahidrokanabinolio kiekis niekur nedingsta – koks jis buvo, toks jis ir lieka.
27. Nagrinėjamu atveju atliekant objektų tyrimą nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos, rastos įvairiose buto vietose, yra būtent narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) (47,079 g), nes joje esantis ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudarė nuo 0,6 iki 22,6 procento, t. y. viršijo 0,3 procento. Specialistės teigimu, kanapių masė ir yra narkotinės medžiagos masė – tiek, kiek yra sausų kanapių, tiek ir yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Specialistė išsamiai paaiškino, kaip atliko objektų tyrimą, t. y. iš gautų medžiagų, kur galėjo, išrinko kanapes ir jas tyrė atskirai, o visa kita buvo rudos spalvos medžiagų mišinys (durpės, smėlis, žemė), jį ištyrusi nenurodė, kad tai yra kanapės, o nustatė tetrahidrokanabinolio kiekį mišinyje. Gavus tyrimui augalą, specialistė jį išdžiovina ir sumala. Šiuo atveju visko, kas buvo rasta, kartu nesumalė – jeigu medžiagos yra skirtingos, jos, kaip teigė specialistė, nededamos į vieną krūvą. Specialistės teigimu, tyrimas buvo atliekamas dujiniu chromatografu – prietaisas parodo, kokios medžiagos yra nustatytos, iš pradžių nustatomas tetrahidrokanabinolis, o tada – jo kiekis, kas tik patvirtina tokio tyrimo objektyvumą. Taigi kaltinamųjų argumentai, kad jų laikytos kanapės nėra narkotinė medžiaga, nes yra vartojamas tik augalo žiedas, o kratos metu rastos kitos augalo dalys, yra niekuo nepagrįsti, juos paneigia objektų tyrimo rezultatai, specialistės paaiškinimai, grįsti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kad išdžiovintame kanapės augale nustačius kanabinoidų koncentraciją, viršijančią 0,3 procento, toks augalas laikomas narkotine medžiaga, nepaisant to, kurioje augalo dalyje šios medžiagos koncentracija buvo nustatyta. Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos įstatymai draudė kaltinamųjų bute rastų medžiagų laikymą. Kaltinamieji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), už tokią veiką yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl baudžiamojoje byloje D. B. ir G. K. pagrįstai yra kaltinami, be kita ko, ir narkotinių medžiagų – 47,079 g kanapių (antžeminių dalių) – laikymu.
28. Įvertinus kaltinamųjų nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų laikymo – nurodė, kad tuo metu vartojo įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas (ką patvirtina ir specialisto išvados), be kita ko, rūkydavo „žolę“, asmeniniam vartojimui bandė užsiauginti kanapes, į gyvenamąją vietą atvykus policijos pareigūnams, G. K. galvos judesiu parodė D. B. neatidaryti buto durų, o šis bandė augintas kanapes naikinti, psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis kaltinamieji bute laikė pakankamai ilgą laiką, buvo juos vartoję, žinojo vartojimo būdą ir daromą poveikį, taip pat jiems buvo žinoma apie psichotropinės medžiagos – MDMA buvimą lagamine, teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. B. ir G. K. suprato, jog veikdami kartu neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
29. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
30. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
31. D. B., veikdamas kartu su G. K., tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vieną kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, taip pat ir disponavimą draudžiamomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė pakankamo teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, jis vėl nusikalto, disponavo įvairių rūšių draudžiamomis medžiagomis, pripažino veikos padarymo metu vartodavęs ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tebevartojantis psichiką veikiančias medžiagas. D. B. per pastaruosius trejus metus (iki veikos padarymo) administracine tvarka buvo baustas daugiau nei 10 kartų, po veikos padarymo nubaustas dar vieną kartą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis yra profesinio išsilavinimo, niekur nedirba, yra nevedęs, turi sugyventinę – kaltinamąją G. K.. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, ypač tai, kad kaltinamojo padarytos veikos yra analogiškos savo pobūdžiu, jis vėl nusikalto praėjus vos daugiau nei metams po ankstesnės bausmės atlikimo, draudžiamų medžiagų vartojimo neatsisako, reguliariai daro ir kitų įstatymų pažeidimus, dėl ko yra baudžiamas administracine tvarka, yra pagrindas D. B. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. B. skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę – 75 parų areštą.
32. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į D. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 30 d. 17.50 val. iki 2024 m. spalio 31 d. 15.57 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
33. G. K., veikdama kartu su D. B., tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. praeityje nėra teista. Per pastaruosius trejus metus keturis kartus bausta administracine tvarka, visas paskirtas baudas yra sumokėjusi. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, nedirba, netekėjusi, augina nepilnametį vaiką, turi sugyventinį – kaltinamąjį D. B., pripažino, kad yra bandžiusi įvairių rūšių draudžiamas medžiagas, kanapes kartu su D. B. vartodavo pakankamai dažnai, šiuo metu, jos teigimu, draudžiamų medžiagų nevartoja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką G. K. skiriant švelniausios rūšies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant lygų 50 MGL (2 500 Eur).
34. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, G. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 30 d. 17.30 val. iki 2024 m. spalio 31 d. 14.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai.
V. Kiti klausimai
35. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
36. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
37. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po objektų tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (44,898 g), glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys (10,703 g), THC (5,43 g) ir jų pakuotės, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, po objektų tyrimo likę plastikinis paketas su žemėmis ir šaknimis, plastikinis maišelis su rudos spalvos medžiagų ir popieriaus skiaučių mišiniu, plastikinis buteliukas su skysčiu, vokai, plastikiniai paketai, plastikiniai maišeliai, stiklainis, plastikiniai vamzdeliai, plastikinis indelis, šaukštelis, plastikiniai indeliai su plastikiniais strypeliais bei vatos tamponėliais, šviestuvas, supakuoti į dėžę, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, mobilusis telefonas „Samsung Galaxy A15“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., grąžintinas D. B., mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S22 Ultra“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., grąžintinas G. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, D. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 30 d. 17.50 val. iki 2024 m. spalio 31 d. 15.57 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir konstatuojant, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 74 paros arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. B. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
D. B. pripažinti recidyvistu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į G. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 30 d. 17.30 val. iki 2024 m. spalio 31 d. 14.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai ir konstatuojant, kad jai paskirtos baudos galutinis dydis yra 44 MGL (2 200 Eur).
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po objektų tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (44,898 g), glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis (10,703 g), THC (5,43 g) ir jų pakuotes, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, po objektų tyrimo likusius plastikinį paketą su žemėmis ir šaknimis, plastikinį maišelį su rudos spalvos medžiagų ir popieriaus skiaučių mišiniu, plastikinį buteliuką su skysčiu, vokus, plastikinius paketus, plastikiniu maišelius stiklainį, plastikinius vamzdelius, plastikinį indelį, šaukštelį, plastikinius indelius su plastikiniais strypeliais bei vatos tamponėliais, šviestuvą, supakuotus į dėžę, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy A15“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., grąžinti D. B., mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S22 Ultra“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., grąžinti G. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;
2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) šiuo teismo nuosprendžiu jai paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. 1-2257-1201/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.