- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- I1-1565-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04145-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės pataisos namai, Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Marijampolės pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. LV-5135 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 15-17).
Skunde paaiškina, kad skundžiamu sprendimu netenkintas jo prašymas perkelti jį iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Pažymi, kad priimdamas šį sprendimą, Kalėjimų departamentas rėmėsi veiksniais, kurių jis pakeisti negali, t. y. savo kriminalinės praeities. Nurodo, kad už savo padarytas nusikalstamas veikas jis yra nuteistas teismo, kuris jas įvertino ir paskyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tvirtina, kad savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo jis neneigia ir ją pripažįsta, labai gailisi. Bausmės paskirtį ir tikslus suvokia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau -BVK) 69 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi su prašymu perkelti jį į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, kadangi, jo manymu, jis atitinka visus šioje teisės normoje nustatytus kriterijus: iš skirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs beveik pusę – 2 metus ir 8 mėnesius; yra dirbantis, mokosi, lanko socialinės resocializacijos plane numatytas programas; jo elgesio rizika žema; bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors Marijampolės pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologų vertinimai yra skirtingi, padaryta bendra išvada, kad pagal OAsys metodiką jo elgesio rizika yra žema, o tai reiškia, kad jis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies kriterijus.
Vertindamas tai, kad Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namų Komisijos pagrindinis motyvas neperkelti į pusiaukelės namus yra tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, kurie susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta bei kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, pareiškėjas pabrėžia, kad BVK konkrečiai nenurodyta, kad būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padaręs asmuo negali būti perkeliamas į pusiaukelės namus. Pažymi, kad į pusiaukelės namus yra perkeliami ir asmenys, padarę dar sunkesnius nusikaltimus, todėl mano, kad atsakovo argumentai dėl nusikalstamos veikos pobūdžio negali užkirsti jam kelio į pusiaukelės namus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas serga nepagydoma liga, susijusia su raidos sutrikimu. Sergančiam vaikui reikalinga specialistų, kurių paslaugoms reikia lėšų, pagalba. Teigia, kad dirbdamas pataisos namuose gauna tik 35 eurus, iš kurių 25 procentus atskaito pataisos namai. Mano, kad perkeltas į pusiaukelės namus, galėtų laisvai dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, taip pat atsirastų didesnė galimybė padengti skolas antstoliams ir valstybei. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, jį perkėlus į pusiaukelės namus, būtų stiprinami ir jo socialiniai ryšiai.
Nurodo, kad šiuo metu pataisos namuose dirba metalo staklių operatoriumi –štampuotoju. 2021 m. įgijo plytelių klojėjo specialybę. Perkeltas į pusiaukelės namus, būtų priimtas į autoservisą padangų montuotoju ar kitoje įmonėje dirbtų elektriku. Teigia, kad nuo pat atvykimo į Marijampolės pataisos namus elgiasi pavyzdingai, per visą šį laiką nebuvo baustas jokiomis drausminėmis nuobaudomis, 4 kartus skatintas. Turi gyvenamąją vietą ir yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Pagal galimybes moka valstybei ir antstoliams įsiskolinimus. Todėl mano, kad atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 40-42).
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Kalėjimų departamente 2021 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, sudaryta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-220 (toliau – Komisija), išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą, 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė siūlymą Nr. LV-5385 „Dėl nuteistojo E. K. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – Siūlymas) pareiškėjo prašymo netenkinti. Kalėjimų departamentas pareiškėjui 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1S-3557 pateikė atsakymą, kuriame išdėstė sprendimo pareiškėjo neperkelti į pusiaukelės namus motyvus ir aplinkybes. Kalėjimų departamentas priimtame sprendime, atsižvelgdamas į Siūlyme pateiktą aplinkybių vertinimą, pažymėjo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų už pargabenimo iš Ispanijos į Lietuvą išlaidas, bausmę atlieka už vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, kurie susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatina plisti narkomanijos reiškiniams nepilnamečių ir suaugusiųjų tarpe, nusikaltimas įvykdytas organizuota grupe, kad pareiškėjas buvo nusikalstamos veikos organizatorius (kaltę prisiėmė), kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pasislėpė nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška ir jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį. Taip pat nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad atsakomybę už nusikaltimą pareiškėjas linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams, linkęs minimalizuoti, priežiūrą vertina kaip praktinių problemų sprendimo būdą, taip pat išlieka aktualūs, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyti, kriminogeniniai veiksniai lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio srityse. Kalėjimų departamentas savo sprendime pripažino, kad trūksta neginčijamų argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų perkeltas į pusiaukelės namus. Bausmę pareiškėjas atlieka už labai sunkų nusikaltimą, todėl likusios beveik 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pilna paskirta bausmė buvo 6 metai) atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.
Atsiliepime cituodamas BVK 69 straipsnio 6 dalies ir Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-2210, (toliau – Aprašas) nuostatas atsakovas pažymi, kad šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus. Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis teisės aktais ir kita surinkta informacija. Pažymi, kad nuteistasis į pusiaukelės namus perkeliamas tik tada, kai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą dėl padarytos pažangos ir galimybės nenusikalsti ateityje.
Kalėjimų departamentas mano, kad, priimdamas sprendimą pareiškėjo neperkelti į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, visus veiksmus, susijusius su sprendimo priėmimu, prašymo nagrinėjimu, atliko teisėtai bei pagrįstai, sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sprendimas tinkamai, išsamiai argumentuotas. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Kalėjimų departamento sprendimas, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Kalėjimų departamento direktorių patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje ir 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir nuteistas galutine laisvės atėmimo bausme 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 50). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d. Šiuo metu pareiškėjas bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 21 d.
Pareiškėjas BVK 69 straipsnio 2 dalies pagrindu 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą dėl jo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, sudaryta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-220 (toliau – Komisija), išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą, 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė siūlymą Nr. LV-5385 „Dėl nuteistojo E. K. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – Siūlymas), kuriuo siūlė pareiškėjo prašymo netenkinti ir pareiškėjo neperkelti iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (b. l. 43-45).
Atsakovas minėtame rašte pareiškėjui taip pat išaiškino, kad pakartotinai klausimas dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos.
BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Šiam ginčui aktualaus Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau - Aprašas) 15 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaroma Komisija. Komisija sudaroma dvejų metų laikotarpiui ne mažiau nei iš devynių narių (Aprašo 16 punktas).
Dokumentinė medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pateikiama Komisijai (Aprašo 6 punktas). Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų (7 punktas): 1) teikti siūlymą Įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 2) teikti siūlymą Įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 3) teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 4) teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.
Aprašo 8 punktas nustato, kad Komisija, priimdama sprendimą, įvertina: 1) likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 2) nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 3) nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 4) individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 5) nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 6) nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 7) nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8) ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 9) intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 10) kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.
Iš BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodytų teisės normų, BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą teismui, nurodė, kad skundžia Kalėjimų departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. LV-5135, tačiau kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, 2021 m. spalio 28 d. buvo priimtas Komisijos Siūlymas Nr. LV-5135, kuriuo remiantis Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų pusiaukėlės namus, kuris įformintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1S-3557. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisingai nurodytą Kalėjimų departamento sprendimo priėmimo datą ir numerį laiko rašymo apsirikimu ir toliau pasisako dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1S-3557 teisėtumo.
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, laikantis Apraše nustatytos procedūros, Marijampolės pataisos namai parengė Aprašo 5 punkte nurodytą medžiagą, kuri buvo svarstoma Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijoje. Komisija priėmė Aprašo 7.4 punkte nurodytą sprendimą teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kuriam Kalėjimų departamento direktorius pritarė.
Nustatyta, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Kalėjimų departamento sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Kalėjimų departamentas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo prašymą, nepagrįstai esminiu argumentu netenkinti prašymo laiko jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo skiriant jam bausmę už padarytą nusikaltimą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis atitinka visas BVK 69 straipsnyje nurodytas sąlygas, būtinas dėl perkėlimo į pataisos namų pusiaukelės namus: atliko beveik pusė bausmės; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema; per bausmės atlikimo laikotarpį jam neskirta jokių nuobaudų; per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 4 kartus; pagal galimybę vykdo įsipareigojimus antstoliams ir Valstybei.
Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas iki prašymo perkelti į pusiaukelės namus pateikimo drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 4 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuo 2020 m. spalio 19 d. įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ metalo gaminių bare štampuotojo pareigose, įgijo plytelių klijuotojo specialybę, siekia įgyti metalo apdirbėjo staklininko specialybę, pristatė kelias pažymas dėl galimo įdarbinimo paleidimo atveju (autošaltkalvio pareigose, padangų / ratlankių montavimo/balansavimo pareigose autoservise arba pagalbinių darbuotoju statybų sektoriuje), problemų dėl gyvenamosios vietos nėra, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra. Tačiau pažymėtina, kad vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą, turi būti vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. spalio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-2279 (b. l. 50-57; toliau – Socialinio tyrimo išvada) duomenimis, pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OAsys 1 metodiką buvo atliktas antrą kartą ir nustatyta žema rizika. 2020 m. balandžio 6 d. pirmą kartą atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OAsys 1 metodiką, nustatyta vidutinė rizika.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. K., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su dviem bendrininkais, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, susitarė daryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, parengė nusikalstamos veikos planą – neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos – įgijimą Maroke ir neteisėtą gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš pradžių nepripažino, vėliau pripažino. 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio duomenimis, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pasislėpė nuo teismo, 2017 m. vasario 20 d. buvo paskelbta jo kaip kaltinamojo paieška ir jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį. Pasak nuteistojo, jis slapstėsi Ispanijoje nuo bausmės. Teigia, kai po suėmimo buvo paleistas už užstatą bei paskirta sąlyga registruotis, jis pabėgo į Ispaniją, po to bandė bėgti į Maroką, kad galėtų už minėtą nusikaltimą nusiteisti Maroke, nes sankcijos už narkotikų platinimą yra švelnesnės minėtoje šalyje.
Vertinant lėšų tvarkymo ir pajamų kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis teigia, kad jo finansinė padėtis patenkinama. Visuomet dirbo, žmona augina vaikus. Teigia, kad turi vaiką, sergantį (duomenys neskelbtini), reikia pinigų jo gydymui. Planavo gautas nelegalias pajamas už narkotines medžiagas panaudoti šeimos gerovei, nes tuo metu neturėjo pastovaus darbo ir pajamų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teismo nuosprendžiu iš pareiškėjo priteista 11 232 Eur jo pargabenimo iš Ispanijos į Lietuvą išlaidų. Nuteistasis pateikė pažymą iš antstolio, kad minėtas pargabenimo išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal susitarimą moka dalimis kas mėnesį. Iš artimųjų kas mėnesį gauna pinigines perlaidas, kurias išleidžia savo reikmėms pataisos namų parduotuvėje. Teigia, kad iš gaunamo atlyginimo iš pataisos namų neišgyvena, nes per mėnesį gauna tik 17 eurų algos.
Socialinio tyrimo išvadoje vertinant kriminogeninius veiksnius mąstymo ir elgesio srityje pažymėta, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimą, organizavo nusikalstamą grupę, narkotinių medžiagų įvežimui į Lietuvą, užsiėmė ir cigarečių kontrabanda į Lietuvą ir Angliją. Nuteistasis teigė, kad susigundė lengvai užsidirbti pinigų, parsivežant narkotines medžiagas iš Maroko į Lietuvą. Būdamas laisvėje nedalyvavo jokioje organizuotoje veikloje, nesusijusioje su nusikalstamumu. Laisvalaikio praleidimo būdas, bendravimas su bloga kompanija, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Kitų įtakai, stengiasi nepasiduoti, tačiau ne visada jam pavyksta, teisės pažeidimas padarytas grupėje asmenų.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pokalbio metu nuteistasis bendraujantis, geba palaikyti adekvatų akių kontaktą. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, matyti, kad dabartinis teistumas yra pirmasis, asmuo vertindamas savo veiksmus nusikaltime, atsakomybę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams, teigia, ilgai gyveno Anglijoje, Lietuvoje kiti įstatymai ir pan. Savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, minimalizuoti. Pats prisipažino vartojęs kanapes dėl ko, kaip teigia, turi miego sutrikimų.
Remiantis atliktu vertinimu, padaryta išvada, kad išlieka statiniai kriminogeniniai veiksniai, slapstėsi nuo bausmės. Kriminogeniniu dinaminiu veiksniu išlieka lėšų tvarkymas. Pareiškėjas turi ilgalaikių įsipareigojimų, dėl kurių dar ilgai jaus nuolatinę finansinę įtampą. Kriminogeniniu dinaminiu veiksniu išlieka gyvenimo stilius ir draugai: organizavo nusikalstamą grupę, narkotinių medžiagų įvežimui į Lietuvą, susigundė lengvai užsidirbti pinigų, parsivežant narkotines medžiagas iš Maroko į Lietuvą. Mąstymo ir elgesio srityje išlieka rizika pasekmių suvokimo, problemų sprendimo srityse.
Išanalizavus bylos medžiagą, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, vadovaujantis asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros principu, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvertino Aprašo 8 punkte įtvirtintus kriterijus. Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas pagrįstai rėmėsi Komisijos Siūlymu, įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, taip pat kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad vienintelis argumentas, dėl kurio yra netenkintas jo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, yra jo nusikalstamos veikos pobūdžio vertinimas, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad nėra pakankamai neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo galėtų būti perkeltas į pusiaukelės namus, o likusios beveik 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pilna paskirta bausmė buvo 6 metai) atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui akcentuoja tik palankius sau pavienius socialinio tyrimo duomenis ir aplinkybes (Marijampolės pataisos namų 2022 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 49/07-3358 dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos dirbti už pataisos namų teritorijos ribų, taip pat ir gyventi be sargybos teritorijos skirtose patalpose), o Komisija ir atsakovas įvertino visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Ginčijamame sprendime Kalėjimų departamentas pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, dėl ko pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus atmestas. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjui išaiškintina, jog remiantis Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.V-210, 14 punktu, tuo atveju, jei nuteistojo prašymas arba įstaigos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, pakartotinai klausimas dėl šio nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.