Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) autoremontininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. būdamas neblaivus pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2011m. gruodžio 21 d., apie 07:45 val., Klaipėdoje, Smiltelės-Vingio g. šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 200 metrų, sukdamas į dešinę sankryžoje, kur ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtina lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojas nedavė kelio pėsčiajai J. M. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 81 p. (jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems).

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. apie 07:30 val. važiavo automobiliu „Ford Scorpio“ į darbą UAB „Auto jūra“. Tą rytą alkoholio nevartojo, tačiau vakare prieš tai gėrė vyno ir alaus. Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje, esant šlapiai kelio dangai, degant žaliam šviesoforo signalui, suko iš Smiltelės g. į Vingio g., pajuto smūgį į automobilį. Išlipęs prie galinio dešinio automobilio rato pamatė J. M., per langą jos nepastebėjo, kadangi langai buvo apšerkšniję. Paklausė J. M., ar jai reikalinga pagalba, tačiau ji atsakė, jog viskas gerai, todėl ją palikęs nuvažiavo į darbą. Sutinka, jog eismo įykis įvyko dėl jo kaltės - nukentėjusiajai degė žalias šviesoforo signalas, jis privalėjo ją praleisti. Vos tik atvykus į darbo vietą, paskambino policijos darbuotojai ir nurodė grįžti į įvykio vietą, ir jis grįžo. Jam buvo nustatytas girtumas apie 2 promilės. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes neturi iš ko atlyginti, jo atlyginimas apie 1000 litų.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. apie 07:30 val. ėjo į bažnyčią. Prie perėjos per Vingio gatvę sulaukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, automobilių nebuvo, todėl pradėjo eiti per gatvę. Paėjus du ar tris metus, pajuto smūgį, nuvirto į dešinę pusę. Pajuto, jog išmušti trys dantys, striukė suplyšo, trumpam aptemo akyse ir ji nieko neatsimena. Atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Veido dešinė pusė buvo nubrozdinta į asfaltą, skilo kojos kaulas. Nepamena, kad asmuo vairavęs automobilį būtų priėjęs ir klausęs, ar reikalinga pagalba. Nurodė, jog koja buvo sugipsuota apie 2 mėnesius, dėl ko negalėjo normaliai vaikščioti ir judėti, todėl samdė moterį, kuri padėdavo apsirengti, apsitvarkyti, jai mokėjo po 40 Lt per dieną. Gydymas tęsiasi iki šiol, kadangi kojos sąnarys gyja sunkiai, reikalinga reabilitacijos programa, gali prireikti ir sąnario operacijos. Prasidėjo stresas, depresija, vartoja vaistus. Iki autoįvykio jautėsi gerai, nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Paaiškino, jog kaltinamas po įvykio neskambino, jos neaplankė. Draudimo bendrovė ir atlygino visą patirtą turtinę žalą, bei dalį neturtinės žalos- 4000 litų, tačiau prašo priteisti iš kaltinamojo dar 20 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad po draudimo išmokos, reabilitacija vis dar tęsiasi, reikia pirkti vaistus.

Liudytojas A. G. parodė, kad matė įvykį stovėdamas prie gatvės, maždaug už 7-10 metrų nuo įvykio vietos. Tai įvyko praeitų metų žiemą, ryte tarp 07:30 val. ir 08:00 val. jam vykstant į darbą. Matė, kaip moteris ėjo per perėją degant žaliam šviesoforo signalui, o baltos spalvos Ford markės automobilis suko į dešinę ir atsitrenkė į moterį, kuri nuo smūgio nugriuvo. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, klausė, ar nereikia pagalbos, ką atsakė nukentėjusioji, negirdėjo. Po to vairuotojas įlipo į automobilį ir nuvažiavo, o jis iškvietė policiją. Matė, kad moters veidas buvo nubrozdintas. Ar vairuotojas buvo blaivus, negali pasakyti, nepastebėjo.

Iš 2011-12-21 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta netrukus po įvykio (b.l. 4-5).

Iš 2011-12-21 eismo įvykio vietos plano matyti, koks buvo objektų išsidėstymas, į kurią gatvę suko kaltinamojo automobilis, per kurią perėją ėjo nukentėjusioji (b.l. 7).

Iš 2011-12-21 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta išorinių apgadinimo požymių (b.l. 8-10).

Iš 2012-03-07 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo Nr. A1-1033, matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 273,82 Lt žalą už nukentėjusiosios gydymą (b.l. 21).

Iš 2012-01-12 specialisto išvados G 89/12 (03) matyti, kad J. M. padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, lūpų, smakro srityje, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas, sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 28).

Iš 2011-12-27 specialisto išvados T-A 2066/11 (03) matyti, kad J. M. kraujyje įvykio dieną etilo alkoholio nerasta (b.l 29).

Iš 2011-12-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 281 matyti, kad 2011-12-21 09:30 val. kaltinamajam R. J. nustatytas 1,20 prom. girtumas (neblaivumas) (b.l 45).

Iš 2011-12-27 specialisto išvados Nr. T-A 2060/11 (03) matyti, kad 2011-21-21 09:25 val. kaltinamojo R. J. kraujyje rasta 1,13 promilės etilo alkoholio (b.l. 46).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2011-12-21 08:02 val. kaltinamajam R. J. nustatytas 1,40 prom. girtumas (neblaivumas) (b.l. 47).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo duomenų matyti, kad automobilis „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo sukeltas eismo įvykis, priklauso kaltinamajam R. J., o iš 2011-07-08 draudimo sutarties Nr. 03/187499615 matyti, kad minėtas automobilis privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 49,50).

Iš 2012-05-23 AB „Lietuvos draudimas“ vyr. teisininko G. Tunkevičiaus rašto matyti, kad draudimo bendrovė išmokėjo J. M. 4828,71 litų dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro išmokos už patirtą neturtinę žalą 4000 litų, 673,08 litai už gydymo išlaidas, 155,63 litai už kelionės išlaidas (b.l. 94, 96).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino. Iš nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, eismo įvykio vietos plano, specialisto išvados, medicininės pažiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, asmens blaivumo testo nustatyta, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Ford Scorpio“, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sukdamas sankryžoje, kai pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas neįsitikino, jog per perėją neina pėstieji, nesiėmė būtinų žiemos metu saugumo priemonių – nenusivalė apšalusių automobilio langų, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų J. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu R. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 81 p. reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad R. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nesunkus J. M. sveikatos sutrikdymo mastas įrodytas 2012-01-12 specialisto išvada G 89/12 (03), kuria nukentėjusiajai konstatuotas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, lūpų, smakro srityje, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą - padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis po padarytos nusikalstamos veikos iš įvykio vietos pasišalino, nukentėjusiosios sveikatos būkle nesidomėjo, jai patirtos žalos neatlygino, šiuo metu dirba, prižiūri neįgalų 25 metų amžiaus sūnų. Teismo nuomone kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismas laiko galimu kaltinamajam skirti mažesnę už sankcijos vidurkį, laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, dėl savo veiksmų gailisi, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant teismo įpareigojimą.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Automobilis, kurį vairuodamas R. J. padarė eismo įvykį, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal 2001-06-14 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo išmokos dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai 2 mėnesius buvo sugipsuota koja, tokiu būdu apribotas jos judėjimas, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji J. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į patirtos turtinės žalos dydį, kurią nukentėjusiajai sumokėjo AB „ Lietuvos draudimas“ (828,71 litus), taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos, tačiau esant senyvam nukentėjusiosios amžiui, dėl ko sudėtingiau ir ilgiau vyksta gijimas, išlieka nerimas dėl intervencijų (kojos sąnario operacijos) ateityje. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis dirba, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą turi žemės sklypą, išlaiko, kaip nurodė, neįgalų 25 metų amžiaus sūnų. AB „Lietuvos draudimas“ 4000 litų, kas sudaro 1158,48 eurus, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino. Nukentėjusioji prašo priteisti papildomai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos J. M. tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui, kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ 4000 litų, kas sudaro 1158,48 eurus neturtinės žalos J. M. atlygino, o draudiko atsakomybė ribojama draudimo išmokos dydžiu, tai yra 2500 eurų, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4632 litai neturtinės žalos atlyginimui, kas sudaro 1341,52 euras (vienas euras atitinka 3,4528 lito). Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai J. M. 368 litai neturtinės žalos atlyginimui. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnį ir skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3d., ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 4632 litus neturtinės žalos atlyginimą J. M.. Priteisti iš R. J. 368 litus neturtinės žalos atlyginimo J. M.. Kitą J. M. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.