Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
1A-388-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
R., R. M.
Pranešėjas Stasys Punys Baudž. byla Nr. 1A –388/2011Nr. T-50-498/2011Teisėjas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.1.; 2.5.19.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,nuteistojo gynėjui adv. Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, jo asmens bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Mažeikių. rajono apylinkės teismo 2005-04-21 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-01-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės vykdymo pradžia 2004 m. lapkričio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga 2012 m. lapkričio 16 d., 1/2 paskirtos bausmės atliko 2008 m. lapkričio 16 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Šalies argumentai

Vilniaus pataisos namų administracija 2011 m. sausio 10 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą dėl R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010-06-08 nutartimi Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas, motyvuojant tuo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., R. M. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pasiekti, o jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei turimų teistumų skaičius parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad R. M. gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. M. prašo nutartį panaikinti ir patenkinti teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir esant būtinybei skirti jam pačius griežčiausius apribojimus, kurių pasižada laikytis, arba panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti kitam teisėjui dėl esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis mano, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai pažeidžiant jo teisę į gynybą, kadangi apylinkės teismo posėdyje jis nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas. Be to, nuteistojo manymu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės į šeimą, į pagarbą dėl mamos mirties bei norą gyventi su šeima ir dalyvauti vaikų auklėjime.

Nurodo, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo sprendžiamas neįvertinus esminių kriterijų, numatytų LR BVK 157 str. 1 d., kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, jo požiūris į darbą stabilus, yra mandagus, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pataisos namų administracija tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo, jis turi 4 vaikus, kuriais jis rūpinasi, dukra turi sveikatos problemų, turi pastovią gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu mirė jo motina. Be to, nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teikimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas jau 6 kartą ir yra atmetamas tais pačiais teismų motyvais ir prokurorės įtakojimu.

Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., R. M. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pasiekti, kadangi minėta teisės norma buvo taikoma sprendžiant jo kaltės klausimą, todėl teismo užduotis buvo nagrinėjant teikimą vadovautis BVK 157 str., 164 str. nuostatomis, bet ne BK 41 str. Todėl nuteistojo manymu, teismas vertino ne tas aplinkybes ir ne tuos jį charakterizuojančius bylos duomenis, kas pasunkino jo teisinę padėtį.

Be to, nuteistasis nurodo, kad kaip ir reikalauja LR BVK 157 str. 1 d., 3 d. nuostatos byloje yra pateiktas jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, tai nereiškia, kad nuteistasis turi būti visiškai pasitaisęs.

Be to, nuteistojo manymu, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo teismas nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais, kadangi pagal ankstesnius teistumus jis paskirtas bausmes atliko pilnai, todėl akivaizdu, kad bausmės paskirtis ir tikslai yra pasiekti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. M. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d nutartis teisėta ir pagrįsta.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Vilniaus pataisos namų administracija teikime nurodė, kad nuteistasis R. M. nuo 2008-04-16 paskatinimo tvarka paskirtas į paprastąją grupę. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atlikdamas bausmę nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, baustas2 kartus, skatintas 8 kartus, dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose. Socialiniai ryšiai palaikomi su motina, vaikais, rašo laiškus, yra jų lankomas. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, be to, teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, charakterizuojamas teigiamai, kadangi kaip minėta, teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė pilnai.

Pataisos įstaigos charakteristikoje apie nuteistąjį nurodyta, kad R. M. yra atviras, su kitais stengiasi nekonfliktuoti, pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, tačiau savo poelgius vertina paviršutiniškai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus: dirba, buvo skatintas, dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos bausmės, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas įvertino nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą.

Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 2 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, atspindi nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas R. M. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinių smurtinių sunkių nusikaltimų padarymą, padaryti smurtiniai nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, anksčiau 2 kartus teistas, atliekant laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnį nuosprendį, lygtinis paleidimas buvo taikytas 1 kartą, tačiau R. M. teigiamų išvadų iš to nepadarė. Teismo nuomone, kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymas dažniausiai atspindi neigiamą asmenybės orientaciją, rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, negalima.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pataisos namų administracija tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teikime dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo R. M. padaryto nusikaltimo pobūdį administracijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą R. M. atžvilgiu netikslinga. Todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą tokia administracijos išvada laikytina svarbia aplinkybe.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas vertino ne tas aplinkybes ir ne tuos jį charakterizuojančius bylos duomenis, kas pasunkino jo teisinę padėtį. Kolegija pažymi, jog teismui pateikta nuteistojo R. M. charakteristika yra tik vienas iš šaltinių, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami, tačiau teismų praktikoje atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę, padarytą nusikaltimą, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis atliko 1/2 paskirtos bausmės, savanoriai dirba ir stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti, tačiau kolegijos nuomone, patenkinus teikimą, būtų paneigta bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, juolab, nebūtų pateisinti nei nukentėjusiųjų asmenų, nei visuomenės teisėti lūkesčiai. Kolegijos nuomone, vien tik tos aplinkybės, kurias savo skunde nurodo nuteistasis, kad jis 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, jo požiūris į darbą stabilus, yra mandagus, charakterizuojamas teigiamai, turi 4 vaikus, kuriais jis rūpinasi, turi pastovią gyvenamąją vietą, raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Todėl nuteistojo skundo argumentai,

Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., R. M. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pasiekti, kadangi minėta teisės norma buvo taikoma sprendžiant jo kaltės klausimą, todėl teismo užduotis buvo nagrinėjant teikimą vadovautis BVK 157 str., 164 str. nuostatomis, bet ne BK 41 str. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad R. M. yra nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, kitu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau išvadų nepadarė. Todėl vien tik nuteistojo teigiamai vertinama nuteistojo charakteristika bausmės atlikimo metu, jo dalyvavimas socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, noras gyventi su šeima ir rūpintis vaikais, noras pasitaisyti, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu. Todėl nuteistojo R. M. skundo argumentai, kad teismo užduotis buvo nagrinėjant teikimą vadovautis BVK 157 str., 164 str. nuostatomis, bet ne BK 41 str., yra atmestini.

Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jo teisę į gynybą, kadangi apylinkės teismo posėdyje jis nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas. Be to, nuteistojo manymu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės į šeimą, į pagarbą dėl mamos mirties bei norą gyventi su šeima ir dalyvauti vaikų auklėjime. Tokie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad sutinkamai su LR BPK 362 str. 2 d., nagrinėjant teikimą dėl lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą teismo posėdyje dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis, prokuroras ir gynėjas, tačiau šių asmenų nedalyvavimas klausimo sprendimo nenustabdo. Taigi, įstatymas nenumato būtino nuteistojo dalyvavimo teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Vilniaus pataisos administracijai buvo pranešta. Todėl kolegijos nuomone, nuteistojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo. Kiti nuteistojo skundo argumentai, kad pažeistos jo konstitucinės teisės į šeimą, į pagarbą dėl mamos mirties bei norą gyventi su šeima ir dalyvauti vaikų auklėjime nesudaro jokio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teismas tuo pačiu pažymi, kad R. M. nusikaltimus padarė jau turėdamas šeimą ir vaikus, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė jam daryti tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija laiko, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl šių motyvų nuteistojo R. M. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį .

Nutartis galutinė.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Daiva Pranytė-ZalieckienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė