Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, dalyvaujant sekretorei Editai Sabaitei, Kauno apskrities VMI vyr. specialistui D. G., išnagrinėjęs J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. 2012-02-08 Kauno apskrities VMI vyr. specialistas D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 41³ str.1 d. už tai, kad atlikus operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos 2011-10-21 sutartį vykdė statybos-remonto darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nuo 2011-10-25 iki 2011-11-05 dirbo A. S., nuo 2011-10-24 iki 2011-11-09 V. V., dėl darbo pobūdžio, laiko, atlyginimo, aprūpinimo darbo rūbais su jais tarėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U., tačiau su minėtais asmenimis rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. J. U. leido nelegaliai dirbti A. S. ir V. V., tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 98 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d.

Apklaustas teisme Kauno apskrities VMI vyr. specialistas D. G. parodė, kad pareiškėjai A. S. ir V. V. kreipėsi pirmiausia į Ukmergės , o paskui į Klaipėdos mokesčių inspekciją, pagal J. U. gyvenamąją vietą, kurio įmonė registruota Kaune. Kreipėsi dėl to, kad jie dirbo nelegaliai ir su jais nebuvo atsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė Mažeikiuose, atliko remonto darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavoje, o kai kuriems darbams atlikti samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo J. U.. Atlikus patikrinimą Mažeikiuose buvo nustatyta, kad A. S. ir V. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjų buvo paimti paaiškinimai. Su jais buvo kalbėta telefonu ir jie patvirtino, kad jie dirbo, kad jiems buvo išduota spec. apranga ir mokėti pinigai. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas sąrašas dirbančiųjų leidimams gauti. Leidimai buvo rašomi nuo firmos „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos Z., nors žmonės galėjo dirbti ir kitose firmose, kurios buvo samdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus jų samdomoms organizacijoms, kurios jau atsiskaitydavo su savo darbininkais. Kadangi pareiškėjai nurodė, kad su jais pilnai atsiskaityta nebuvo, todėl remiantis jų parodymais, bei Klaipėdos apskrities VMI operatyvinio patikrinimo pažyma ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. U..

Apklaustas teisme pažeidėjas J. U. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jie atlieka darbus susijusius su (duomenys neskelbtini). AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbusi konkursą darbams atlikti. Pagrindinius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo ir tokių darbų, kurių jie patys atlikti negalėjo, todėl susirado jo vadovaujamą firmą. Tam darbui tinkamų žmonių jis ieškojo, tame tarpe ir per savo sūnų gyvenantį Ukmergėje. Jis kelis žmones surado. Jam paskambino A. S. ir V. V.. Pokalbio metu paaiškėjo, kad V. V. visus reikiamus dokumentus turi, tik pasibaigęs jų galiojimo laikas, bet juos gali susitvarkyti. O A. S. dirbo kitoje organizacijoje, bet tuo metu buvo nedarbingas. Su jais buvo susitarta susitikti Jonavoje, kad jie galėtų apžiūrėti darbų pobūdį ir, kad išsiaiškinti ar jie galės ir ar sugebės dirbti ar ne. Paaiškėjus, kad dirbti gali, tada bus kalba apie įdarbinimą ir atlyginimą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nusiųstas prašymas, kad jiems butų suteikta galimybė patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kad jie vietoje galėtų apžiūrėti darbų pobūdį. Kadangi jis pats atvažiuoti iš Klaipėdos negalėjo, todėl paprašė sūnaus, kad tas iš Ukmergės kartu su A. S. ir V. V. atvažiuotų į Jonavą ir jie apžiūrėtų kokie darbai jų laukia. Kiek jam žinoma, tai pirmą kartą jo sūnus buvo atvažiavęs į Jonavą kartu su V. V., o kitą dieną važiavo visi trys, t.y važiavo ir A. S.. Kad A. S. ir V. V. galėtų patekti į objektus, cechus, jiems buvo išduota spec. apranga. Po to, jis telefonu kalbėjo su A. S. ir V. V. ir jiems sakė, kad jam reikia jų dokumentų, patvirtinančių jų kvalifikaciją. Dar po kurio tai laiko jis su A. S. ir V. V. susitiko Jonavoje. A. S. jam pasakė, kad turi nedarbingumo lapelį, todėl jis su juo sudaryti darbo sutartį atsisakė, o V. V. pasakė, kad jo atestacinių dokumentų pasibaigęs galiojimo laikas ir kelių savaičių bėgyje jis juos susitvarkys. V. V. buvo pasakyta, kad kai jis savo dokumentus susitvarkys, tada ir kalbėsim apie jo įdarbinimą. Tai buvo vienintelis atvejis, kai jis tiesiogiai bendravo su A. S. ir v.V..

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad dėl darbo tarėsi su J. U. ir jo sūnumi Ž. U.. J. U. yra firmos vadovas, o jo sūnus, kaip jis suprato, dirba brigadininku. Dėl darbo iš karto kalbėjo su Ž. U., sakė, kad dirbs suvirintoju, nes tam turi visus dokumentus, t.y. pažymėjimus, leidimus. Su Ž. U. susipažino per V. V.. Su Ž. U. jis kalbėjo apie darbo pobūdį, specifiką, bei atlyginimą., o Ž. U. apie tai telefonu kalbėjo su savo tėvu gyvenančiu Klaipėdoje. Jis suprato, kad jiem skubiai reikalingi darbininkai. Jis sutarė, kad dirbs AB „(duomenys neskelbtini)“, kad už darbą mokės po 14 litų už valandą, dirbti reikės po 10 valandų per dieną, o už darbą per išeigines bus mokama 1.5 karto daugiau. Kad galėtų dirbti Ž. U. telefonu gavo tėvo leidimą, leist jam dirbti. Viskam vadovavo Ž. U., kuris net atlyginimą jam mokėjo. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbant jam teko keisti sklendes (duomenys neskelbtini). Dirbt pradėjo 2011-10-15 ir dirbo apie 9 dienas. Daugiau nebedirbo, nes dirbti reikėjo ne suvirintojo, o šaltkalvio darbą, dėl ko tartasi nebuvo. Visą spec. aprangą gavo, jie buvo be jokių užrašų, t.y. be firmos pavadinimo. Aprangą jam išdavė Ž. U.. Iš kur jis ją paėmė, jam nežinoma. Leidimą patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją turėjo. Jame leidimo išdavimo datos nėra, tik nurodyta jo pasibaigimo data -2011-11-15. Tokie leidimai išduodami mėnesio laikotarpiui. V. V. dirbo iki 2011-11-15Pareiškimą Ukmergės VMI jų vardu rašė V. V. žmona. Jis kartu su V. V. į Ukmergės VMI kreipėsi dėl to, kad J. U. su juo ir V. V. pilnai neatsiskaitė. Apie tai jis su J. U. kalbėjo, kai jis buvo atvažiavęs į Ukmergę. Už išdirbtą savaitę su juo buvo atsiskaityta, o už likusias kelias dienas J. U. sumokėti atsisakė, sakydamas, kad jam nieko nepriklauso, nes jis neišdirbo sutarto laiko. Darbo sutartis buvo tik žodinė. Darbo pažymėjimas jam išduotas nebuvo. Supranta, kad dirbo nelegaliai. Jokio supažindinimo su darbo vieta, darbo specifika ir panašiai, nebuvo ir tam devynių dienų nereikia. Kai Ž. U. su juo atsiskaitė už išdirbtą savaitę, tai jam buvo sumokėta tiek, kiek jie ir buvo sutarę. Tačiau jokio dokumento pasirašyti už gautus pinigus jam niekas nedavė ir jis to nepadarė. Į Ukmergės VMI kreipėsi iš principo, dėl teisybės, nes su juo pilnai nebuvo atsiskaityta. Į Ukmergės VMI kreipėsi kartu su V. V., nes abiejų istorija analogiška, tik V. V. dirbo iki galo. J. U. V. V. liko skolingas apie 1000 litų, o jam apie 200-300 litų. V. V. šiuo metu dirba ir gyvena Olandijoje. Jis su jo kalbėjo telefonu ir suprato, kad artimiausiu metu V. V. į Lietuvą grįžti nežada. Z. S. ir meistras vardu N, jo pavardės nežino, jam tik nurodydavo ką konkrečiai reikia daryti ir padaryti, tačiau jis su jais jokios kalbos dėl priėmimo į darbą, dėl užmokesčio už darbą, nebuvo Kartu su juo objekte dirbo daug žmonių, tačiau ar jie dirbo legaliai ar ne, kas ir kaip su jais atsiskaitydavo, jam nežinoma.

V. V. teisme apklaustas nebuvo, atvesdinti jo nepavyko, paimti teismo šaukimą atsisakė. Gauti duomenys, kad jis dirba ir gyvena užsienyje ir kada atvyks į Lietuvą, jo artimieji nežino. Byloje yra tik du V. V. rašyti dokumentai: pareiškimas Ukmergės mokesčių inspekcijai (b.l. 15) ir paaiškinimas Klaipėdos mokesčių inspekcijai. ATP protokolą surašęs Kauno apskrities VMI vyr. specialistas D. G. parodė, kad su A. S. ir V. V., atliekant tyrimą buvo bendrauta tik telefonu. V. V. nedavė parodymų prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių apklausti V. V., tačiau tai nepavyko. Todėl nagrinėjant bylą objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad V. V. dirbo nelegaliai, surinkti nepavyko. Kadangi visos abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai, todėl J. U. dėl V. V. nelegalaus darbo išteisintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą. Taigi LR DK 99 str. 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal darbuotojo A. S. paaiškinimus ir parodymus teisme, darbus skirstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojas S. Z. (direktoriaus A. Z. sūnus) ir meistras N., už nuomojamą butą mokėjo, spec aprangą išdavė Ž. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. U. sūnus. Nors dėl darbo apmokėjimo buvo tartasi su J. U., bet pinigus sumokėjo Ž. U..

2012-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Z. paaiškinimu nustatyta, kad 2011 metais spalio-lapkričio mėnesiais atlikdami statybos-remonto darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo du subrangovus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriais sudarytos subrangos sutartys. Subrangovai patys atsiskaitė su savo darbuotojais.

2011-11-30 A. S. pareiškimu nustatyta, kad jį ir V. V. įdarbino J. U. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žodinį susitarimą.

2012-01-11 Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-834 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. pateikė el.laišką, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašą, kuriems reikalingi leidimai dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame sąraše nurodyti A. S. ir V. V.. Nurodyta, kad objekte vadovavo darbų vadovai, darbo užduotis skirstė subrangovų žmonės.

Motyvuojamoji dalis

J. U. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo paties, A. S. parodymais, bylos medžiaga (2012-01-11 Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-834, 2012-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimu, A. S. leidimu, 2011-10-21 subrangos sutartimi, V. V. ir A. S. paaiškinimais, 2011-11-30 V. V. ir A. S. pareiškimu, 2012-01-27 Klaipėdos apskrities VMI informacija, 2012-02-08 operatyvaus patikrinimo pažyma).

Pažeidėjo J. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str., 41³ str. 1 d., 30-32 str. str.,250 str.1d. 1p.

nutaria:

J. U. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. dėl A. S. nelegalaus darbo, ir jį už tai nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

J. U. dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. dėl V. V. nelegalaus darbo išteisinti ir bylą dalyje nutraukti, kaip nenustačius jo veikoje, pagrįsto objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais, teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6020, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į LR VMI Kauno skyrių (Europos pr. 105, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – LR VMI Kauno skyriui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.