Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-407-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-13
Bylos Nr.: 2S-407-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03618-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: L. E. B.
Atsakovas: Z. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-407-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-1031/2022 pagal ieškovės L. E. B. ieškinį atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno pašalinimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės L. E. B. ieškinys atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno pašalinimo, iš ieškovės atsakovei priteistos 1 697,63 Eur išlaidos už suteiktą advokato pagalbą. 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas paliko Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą bei priteisė iš ieškovės atsakovei 780,45 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą apeliaciniame procese. 2. 2022 m. gegužės 5 d. teisme gautas ieškovės prašymas išdėstyti atsakovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą 12 mėnesių laikotarpiui, numatant, kad pirmus 11 mėnesių atsakovei mokama po 206 Eur, o 12-tą mėnesį – 212,08 Eur. Nurodė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bendrai priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei yra labai didelė. Pažymėjo, kad ji yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, neįgalumą, gauna nedideles pajamas. 3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės sunkią turtinę padėtį ir kitas nepalankias aplinkybes, kliudančias įvykdyti teismo sprendimą. Tai, kad ieškovė yra pensinio amžiaus žmogus, neįrodo, jog ji neturi santaupų, galimybių gauti papildomų pajamų, be to, duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas ir turtinę padėtį į bylą nepateikta. Atsakovė taip pat yra pensinio amžiaus, jos turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Ginčo iniciatore, pradine ieškove ir vėliau faktine ieškove buvo ne L. E. B., bet jos dukra, įgaliotinė A. B. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent ji iš esmės finansavo ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą. Prašymo tenkinimas pažeistų apibrėžtumo, teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus bei atsakovės teisėtus interesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės L. E. B. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. 5. Teismas nurodė, kad pagal teikiamus duomenis ieškovės pajamos yra jai mokamos socialinės išmokos, taip pat ieškovė pateikė duomenis apie jos turimą turtą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas pateiktus duomenis, nelaikė, kad jie yra savaime pagrindu ieškovės prašymui tenkinti. Teismas vertino, kad šie duomenys tik iš dalies iliustruoja ieškovės tikrąją turtinę padėtį. 6. Teismas nurodė, kad nors ieškovė pateikė duomenis, kad ji turi tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), šioje byloje ji reiškė ieškinį kaip nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Kaip jau teismas iš esmės buvo nurodęs teismo sprendime, ieškovė pasirinko nesąžiningą turto ir turtinių teisių išviešinimo būdą. Ieškovė nuo 2013 metų yra priėmusi palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo nėra gavusi ir teisių viešajame registre nėra įregistravusi. Viena vertus, ieškovė reiškė ieškinį kaip turto savininkė, laiko, kad ji turi visas savininkės teises, tačiau, kita vertus, viešajame registre duomenų, kad ji būtų savininkė pačios ieškovės valia nėra įregistruota. Todėl teikiami duomenys, teismo įsitikinimu, tik iš dalies, tai yra neteisingai ir tik iš dalies, atspinti tikrąją ieškovės turtinę padėtį. 7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikštas ieškinys buvo siejamas su būtinumu ieškovei tvarkyti ir remontuoti pastatus, į tvarkomus ir remontuojamus statinius ieškovė turėjo gabenti stambiagabarites statybos medžiagas. Taigi, ieškovė buvo pasiruošusi atlikti pastatų remontą, kurių, jos vertinimu, ji negalėjo atlikti dėl ištempto kabelio bei jį laikančio lyno. Teismo vertinimu, pastatų ar statinių remontas savaime reikalauja kai kurių reikšmingų išlaidų - statybinėms medžiagoms įsigyti ir profesionaliai darbus vykdyti. Teismui atrodė neįtikėtina, kad pati ieškovė būtų vykdžiusi pastato remonto darbus, todėl teismas darė išvadą, kad reikšdama ieškinį ieškovė turėjo ar bent jau buvo numačiusi tiek medžiagų įsigijimo, tiek tokių darbų atlikimo finansavimo šaltinį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nurodė, kad nedaro išvados, jog ieškovės turtinė padėtis yra ypatingai sunki ar atsakovės turtinė padėtis turi ypatingą pranašumą, dėl kurio teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti išdėstytas. 8. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad ginčas teisme buvo inicijuotas ieškovės, ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai teikimo. Ieškovė turėjo atstovą ir jam apmokėjo atstovavimo išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, jis pripažintas ir neteisėtu, ir nepagrįstu, todėl, teismo įsitikinimu, ieškovės prašymo tenkinimas, išdėstant iš jos atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius ir interesus, kadangi ji taip pat yra pensinio amžiaus, kaip nurodė, jos turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. 9. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad teisminio ginčo iniciatorė, pradinė ieškovė buvo ne L. E. B., bet jos dukra, įgaliotinė A. B., kuri reikšmingai finansavo ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą. Teismas šią aplinkybę laikė reikšminga spręsdamas atmesti ieškovės prašymą. 10. Teismas nenustatė labai svarbių ar išimtinių aplinkybių išdėstyti sprendimo vykdymą. Be to, teismo įsitikinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas ne tik neatitiktų, tačiau net ir pažeistų atsakovės teisėtus interesus kuo skubiau gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 11. Ieškovė L. E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12-os mėnesių laikotarpiui tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Ieškovė yra ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nuosavybės teisės nėra įregistruotos, išviešintos dėl tebesitęsiančių paveldėjimo procedūrų. Taigi, teismui buvo pateikta ir žinoma pilna informacija apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą. Teismui teigiant, kad ieškovė yra nesąžininga dėl savo nuosavybės teisės į turtą (duomenys neskelbtini), išviešinimo, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 5 punktą, vienas iš dokumentų, kuriuo remiantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas, suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra paveldėjimo teisės liudijimas. 11.2. Kadangi ieškovės sutuoktinio turtą sudarė ne tik nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), o dėl kito paveldėtino turto dar vyksta procedūros, ieškovė nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo, kas objektyviai, o ne dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų, ir lemia, jog nuosavybės teisės į turtą (duomenys neskelbtini), nėra registruotos VĮ Registrų centras. 11.3. Net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės į turtą (duomenys neskelbtini), būtų registruotos, tai savaime nereikštų, kad ieškovė taptų pajėgi nedelsiant sumokėti atsakovei priteistą sumą, nes bet kokiu atveju nekilnojamasis turtas nėra toks likvidus kaip pinigai ar lėšos sąskaitose, tad išieškojimas iš tokio turto gali užtrukti gana ilgą laiką. 11.4. Teismo prielaidos, jog ieškovė turi lėšų, kurias planavo naudoti savo turto remontui, todėl jomis galėtų atsiskaityti su atsakovė, yra visiškai nepagrįstos, todėl jų pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Civilinė byla dėl kabelio pašalinimo buvo inicijuota 2021 m. liepos mėnesį, t. y. prieš beveik vienerius metus. Tuo metu ieškovė jau buvo įsigijusi tam tikras statybines medžiagas, taip pat turėjo šiek tiek santaupų, kurias ketino naudoti turto remontui, tvarkymui. Vis dėlto, dėl atsiradusių bylinėjimosi išlaidų, papildomų pačios ieškovės sveikatos problemų bei su tuo susijusių išlaidų, taip pat dėl šiuo metu išaugusių kasdienių prekių ir paslaugų, įskaitant komunalinius patarnavimus, kainų, santaupų ieškovė nebeturi ir vienintelės jos pajamos yra tos, kurios atsispindi byloje esančioje Sodros pažymoje. Pateikti banko sąskaitos išrašo, kaip įrodymo, kad ieškovė neturi santaupų, ieškovė neturi galimybės, nes banko sąskaitos apskritai neturi. 11.5. Tai, kad ieškovė nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat nepagrįstai teismo įvardijama kaip priežastis netaikyti CPK 284 straipsnio, nes tai savaime nerodo geros asmens finansinės situacijos. Asmuo turi teisę rinktis atstovą, kuriuo pasitikėtų ir kurio paslaugomis norėtų naudotis. Be to, valstybinio advokato skyrimas dažnu atveju užtrunka, reikalinga rinkti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, o dėl poreikio kreiptis į advokatą ieškovė ir jos atstovė pagal įgaliojimą nusprendė likus nedaug laiko iki teismo paskirto teismo posėdžio, todėl ir buvo priimtas sprendimas į advokatą kreiptis privačiai. 11.6. Santykyje su atstove A. B. veikė kaip ieškovės įgaliotinė. Atitinkamai tai, kad už ieškovę įgaliotinė atsiskaitė su atstove, savaime nereiškia, kad buvo mokama iš asmeninių A. B. lėšų. Nesant duomenų, kad A. B. atstovei už ieškovę mokėti pinigai priklausė A. B., o ne pačiai ieškovei, teismo teiginiai apie proceso finansavimą iš A. B. lėšų vertintini kaip prielaidos. Kita vertus, net jei byloje būtų duomenų apie tai, kad už ieškovės atstovės paslaugas visa apimtimi ar iš dalies mokėjo A. B., tai turėtų būti vertinama nebent kaip pačios ieškovės sudėtingos finansinės padėties įrodymas, atitinkamai, sudarantis papildomą pagrindą spręsti dėl sprendimu priteistų sumų išdėstymo. 11.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nepatyrė jokių išlaidų teisinėms paslaugoms, nes visi mokėjimai advokatui buvo atlikti iš atsakovės sūnaus banko sąskaitos. Be to, faktą, kad išlaidas patyrė ne atsakovė, o jos sūnus D. D., patvirtina ir atsakovės atstovo laiškas, kuriuo prašoma priteistas sumas sumokėti ne atsakovei, o būtent jos sūnui. Taigi, teismo argumentai apie atsakovės tariamą interesą kuo greičiau atgauti patirtas bylinėjimo išlaidas, prieštarauja byloje esančiai medžiagai, iš kurios matyti, kad pati atsakovė išlaidų nepatyrė ir jų asmeniškai nesiekia atgauti. 11.8. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl CPK 284 straipsnio taikymo, atkreipiamas dėmesys į tai, ar sprendimo vykdymo išdėstymas nebūtų naudingesnis pačiam išieškotojui lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu nepasisakė. 11.9. Ieškovės vardu yra registruotas tik nekilnojamasis turtas adresu: (duomenys neskelbtini). Duomenų, kada bus baigtos procedūros, dėl kurių nėra užbaigtas paveldėjimo procesas, ir, atitinkamai, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į turtą (duomenys neskelbtini), ieškovė šiai dienai neturi. Atsižvelgiant į ieškovės turimą turtą bei gaunamas pajamas teigtina, kad išieškojimas atsakovės naudai būtų vykdomas pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. išieškant po 20 procentų iš ieškovės pajamų, ko pasėkoje atsakovė jos naudai priteistas sumas gautų vėliau nei teismui išdėsčius sprendimo vykdymą ieškovės prašoma tvarka. 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 12.1. Byloje esantys duomenys apie ieškovės valdomą nekilnojamąjį turtą leido vertinti, kad apeliantė, nepaisant gaunamų kasmėnesinių pajamų dydžio, turi ir kitų galimybių teismo sprendimui įvykdyti. Būtent šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje ir pažymėjimo pirmosios instancijos teismas. 12.2. Teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, civilinėje byloje dėl kabelio pašalinimo ieškovė reiškė ieškinį kaip turto savininkė, laikė, kad turi visas savininkės teises, tačiau, kita vertus, viešajame registre duomenų apie tai, kad ji savininkė, jau beveik dešimtmetį neįregistruoja. Tuo tarpu ieškovė skunde atsikerta, kad nuosavybės teisės nėra išviešintos dėl nuo jos valios nepriklausančių paveldėjimo procedūrų, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų (o tuo pačiu ir paneigtų teismo išreikštas abejones dėl tikrosios ieškovės turtinės padėties) šiuos teiginius, nei nagrinėjant civilinę bylą dėl kabelio iškėlimo, nei prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neteikė. 12.3. Ieškovei savo iniciatyva neteikiant duomenų apie išlaidas ir tokių išlaidų pobūdį, teismas negalėjo ignoruoti civilinėje byloje dėl kabelio iškėlimo esančių duomenų, susijusių su pačios ieškovės iškelta versija dėl poreikio tvarkyti ir remontuoti pastatus. Vien fragmentinių duomenų apie apeliantės pensinį amžių ar prastą sveikatos būklę nepakanka išimties iš bendrųjų vykdymo taisyklių taikymui. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino turimus įrodymų, liudijančius tikrąsias ieškovės finansines galimybes. 12.4. Ieškovė akivaizdžiai vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį, slepia duomenis apie nuolat patiriamas išlaidas, turimas santaupas, t. y. pinigines lėšas, kuriomis realiai disponuoja. Nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė neturi sąskaitų ar indėlių bei lėšų kredito įstaigose. Tai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo tikrosios turtinės padėties iki galo neatskleidė. 12.5. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėjo teismas, ieškovę tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo ne valstybės garantuojamas, bet privatus advokatas, todėl mažai tikėtina teismas laikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad jos turtinė padėtis sunki. Nekvestionuotina ieškovės teisė pasirinkti atstovą, tačiau šiuo atveju minėta aplinkybė, nesant byloje pateiktų visų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės realią turtinę padėtį, sukelia abejones dėl jos blogos turtinės padėties. Kaip nebūtų keista, bylos nagrinėjimo metu savo turtine padėtimi apeliantė nesiskundė ir baigiamųjų kalbų metu neprašė bylinėjimosi išlaidų išdėstyti dalimis. 12.6. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė su atsakove nesusisiekė ir nebandė tartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iki šios dienos jokios dalies teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovei nėra sumokėjusi, pastangų vykdyti teismo sprendimą nededa, kas duoda pagrindo išvadai, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo vilkinimo, tokiais veiksmai bandant pakenkti atsakovei. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu. 12.7. Nesant atsakovės sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, laikytina, jog išlaidų mokėjimo išdėstymas pažeistų jos teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. 12.8. Apeliantė nesąžiningai manipuliuoja situacijomis, atitinkamai, už ieškovę su jos atstove (advokate) atsiskaičius įgaliotinei A. B., nesutinka, kad buvo mokama iš asmeninių A. B. lėšų, o tapačiai su atsakovės atstovu (advokatu) atsiskaičius jos sūnui D. D., jau traktuoja atsakovę kaip nepatyrusią jokių bylinėjimosi išlaidų. 12.9. Šis procesas ir naujas ginčas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tik didina abiejų pusių bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė ir toliau samdo advokatę, o ne prašo skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (jei jau iš tiesų ta turtinė padėtis yra labai bloga). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 14. Apeliacijos objektas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo. 15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 16. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). 17. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). 18. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos - jai mokamos socialinės išmokos, taip pat ieškovė pateikė duomenis apie jos turimą turtą, kurį sudaro tik butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė reiškė ieškinį kaip nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Ieškovė nuo 2013 metų yra priėmusi palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo nėra gavusi ir teisių viešajame registre nėra įregistravusi, minėto nekilnojamojo daikto nėra išviešinusi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės reikštas ieškinys buvo siejamas su būtinumu ieškovei tvarkyti ir remontuoti pastatus. Taigi, ieškovė buvo pasiruošusi atlikti pastatų remontą, kurių, jos vertinimu, ji negalėjo atlikti dėl ištempto kabelio bei jį laikančio lyno. Teismas vertino, kad pastatų ar statinių remontas savaime reikalauja kai kurių reikšmingų išlaidų – statybinėms medžiagoms įsigyti ir profesionaliai darbus vykdyti, todėl teismas darė išvadą, kad reikšdama ieškinį ieškovė turėjo ar bent jau buvo numačiusi tiek medžiagų įsigijimo, tiek tokių darbų atlikimo finansavimo šaltinį. 20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra ypatingai sunki, ar atsakovės turtinė padėtis turi ypatingą pranašumą, dėl kurio teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti išdėstytas. 21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantės sutuoktinio turtą sudarė ne tik nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), o dėl kito paveldėtino turto dar vyksta procedūros, ieškovė nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo, kas objektyviai, o ne dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų, ir lemia, jog nuosavybės teisės į turtą (duomenys neskelbtini), nėra registruotos VĮ Registrų centras. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad nuosavybės teisės nėra išviešintos dėl nuo jos valios nepriklausančių paveldėjimo procedūrų. 22. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismo prielaidos, kad ieškovė turi lėšų, kurias planavo naudoti savo turto remontui, todėl jomis galėtų atsiskaityti su atsakove, yra visiškai nepagrįstos. Civilinė byla dėl kabelio pašalinimo buvo inicijuota prieš beveik vienerius metus. Tuo metu ieškovė jau buvo įsigijusi tam tikras statybines medžiagas, taip pat turėjo šiek tiek santaupų, kurias ketino naudoti turto remontui, tvarkymui. Vis dėlto, dėl atsiradusių bylinėjimosi išlaidų, papildomų pačios ieškovės sveikatos problemų bei su tuo susijusių išlaidų, taip pat dėl šiuo metu išaugusių kasdienių prekių ir paslaugų, įskaitant komunalinius patarnavimus, kainų, santaupų ieškovė nebeturi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, rėmėsi ne tik minėta aplinkybe dėl ieškovės galimai turėtų lėšų remontui, bet byloje esančių įrodymų visuma, kuri suponavo teismui išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra ypatingai sunki. 23. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, todėl sutiktina su apeliante, kad tai, jog ji nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, savaime nerodo geros asmens finansinės situacijos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, piniginės išlaidos, samdant advokatą, neabejotinai yra didelės (pavyzdžiui, bylos duomenys patvirtina, kad teikdama apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo ieškovė patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidas, teikdama atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties – 160 Eur išlaidas), blogina ieškovės turtinę padėtį. Tačiau, įvertinus ieškovės gaunamų pajamų šaltinį (socialinės išmokos, kurį dydis per mėnesį sudaro apie 468,56 Eur), tai parodo, kad ieškovė turėjo galimybę gauti papildomų lėšų (tikėtina, iš atstovės pagal įgaliojimą A. B., kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikšmingai finansavo ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą), kad atsiskaityti su atstovu. Todėl darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę gauti papildomų lėšų siekiu atsiskaityti ir su atsakove.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties, nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kartu pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog ji stengiasi vykdyti teismo sprendimą (nėra duomenų, kad ji būtų sumokėjusi atsakovei bent dalį priteistų 2 478,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų), kurį prašo išdėstyti, todėl vertintina, kad tenkinus apeliantės prašymą ir priteistas sumas išdėsčius dvylikos mėnesių laikotarpiui, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti atsakovės interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.

25. Dar daugiau, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas užtikrina visas galimybes skolintis, gauti paskolą teismo sprendimo vykdymui. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė gauti paskolą, tačiau kredito įstaigos atsisakė jai ją suteikti.

26. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant atsakovės sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų atsakovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinėje instancijoje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, jog bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinantys duomenys bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė