Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 25 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 25 d.

2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, nuostatos į priežiūrą neigiamos, nedirba, civilinį ieškinį dengia tik su artimųjų pagalba. Įvertinusi šias aplinkybes Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nuteistasis E. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši BVK numatyta lygtinio paleidimo taikymo sąlyga nėra nustatyta.

8. Remiantis OASys metodika nuteistajam E. J. 2019 m. lapkričio 25 d. atlikto vertinimo metu nustatyta 100 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. nustatyta rizika priskiriama ne žemai, kaip to reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalyje, o aukštai rizikos grupei, o kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sudarančių pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, pateiktoje byloje nėra. Nors remiantis Socialinio tyrimo išvada nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 105 balų (pagal 2019 m. balandžio 29 d. atliktą vertinimą) sumažėjo iki 100 balų, šis pokytis kitų nuteistojo elgesį, jo pastangas taisytis, keisti savo mąstymą ir elgesį, nuostatas, apibūdinančių aplinkybių kontekste nelaikytinas itin žymiu, akivaizdžiai patvirtinančių nuteistojo daromą pažangą, kurios konstatavimas sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra būtinas.

9. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje E. J., atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, išlieka nustatyti keturi riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: didelis teistumų skaičius; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti. Pats nuteistasis su jo mąstymu ir elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, nuostatomis susijusias problemas spręsti nesistengia. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad alkoholio vartojimo problemas nuteistasis iš viso neigia, nors ši problema yra akivaizdi: net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už alkoholio vartojimą nuteistasis baustas septynis kartus, vieną kartą baustas už amfetamino vartojimą. Bendraudamas sudaro agresyvaus, nekantraus asmens įspūdį, sprendimuose pasireiškia impulsyvumas, savo nusižengimus pateisina, lygindamas juos su kitų žmonių nusižengimais, nuostata į priežiūrą neigiama, linkęs išvengti atsakomybės. Be to, nuteistasis nedirba ir pastangų įsidarbinti nerodo, nors yra priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis privalo atlyginti. Dėl to nuteistojo skunde deklaruojamas pasiryžimas laisvėje įsidarbinti šiuo atveju kelia pagrįstų abejonių, kadangi viso bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbinti iš viso nesistengė, nors duomenų, kad tokios galimybės jis objektyviai neturėjo, nėra pateikta. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (50 balų) veiksniai, todėl E. J., nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, t. y. stengdamasis aktyviai dalyvauti pataisos procese, šią riziką gali ženkliai sumažinti.

10. Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, itin svarbus yra nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Per visą bausmės atlikimo laiką (nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d.) nuteistasis E. J. buvo skatintas septynis kartus. Tačiau negali būti ignoruojamas ir tas faktas, kad vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė vienuolika kartų, didžiąja dalimi atvejų buvo drausminamas pakankamai griežtomis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių. Šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vertino pagrįstai, kadangi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas prisitaikyti prie nustatytos tvarkos, laikytis taisyklių ir paklusti teisėtiems reikalavimams yra svarbus faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant probacijos taikymo galimybę konkretaus asmens atžvilgiu. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų pareigų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiuo atveju E. J. nenuoseklus elgesys viso bausmės atlikimo metu, tai, kad nors nuteistasis galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, atsižvelgiant ir į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad jau yra buvęs paleistas lygtinai, tačiau vėl nusikalto, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam pasiekė savo tikslus ir nuteistais toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą lygtinį paleidimą taikyti ar jo netaikyti. Todėl nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisijos nutarime, neturėjo pagrindo, kadangi nuteistasis E. J. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.

12. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl BVK 8 ir 157 straipsnių kolizijos pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju aukštesnysis teismas kolizijos tarp minėtų normų neįžvelgia. BVK 8 straipsnis apibrėžia bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principą, o BVK 157 straipsnis – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Atsižvelgiant į tai E. J. skundo argumentai dėl aptartų BVK straipsnių kolizijos atmetami, kaip nepagrįsti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.