Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 135 str. 2 d. 5 p., 140 str. 1 d padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. V. 2007 m. gruodžio 16 d., apie 5.10 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas nukentėjusiajam D. R. peiliu ne mažiau penkiolika smūgių į krūtinę, nugarą, kairį žastą ir kairę plaštaką, tuo padarydamas durtinius -pjautinius sužalojimus šiose srityse, dėl ko nuo durtinių-pjautinių krūtinės, nugaros sužalojimų su diafragmos ir blužnies pažeidimu, kraujo susikaupimu krūtinės ir pilvo ertmėse buvo sunkiai sutrikdyta D. R. sveikata; suduodamas nukentėjusiajam A. R. peiliu du kartus į kairį šoną ir kairį dilbį, tuo padarydamas durtinius - pjautinius sužalojimus šiose srityse, dėl ko nuo durtinio - pjautinio juosmens srities kairės pusės kiauryminio sužalojimo su storosios žarnos pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta A. R. sveikata, suduodamas nukentėjusiajam V. K. peiliu ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, dėl ko V. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tyčia sunkiai sutrikdė D. R. ir A. R. sveikatą, bei nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą.

K. V. prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad D. R., A. R. ir V. K. sužalojo ne dėl pykčio ar asmeninių nesutarimų, o gindamasis. 2007 m. gruodžio 15 d., 24.15 val. Smėlynės gatvėje prie pervažos jis, J. P., V. S. su žmona Ž. S. sutiko D. R. su V. K., kurie pasiūlė drauge išgerti. Jie sutiko ir, nusipirkę degtinės, visi nuvažiavo į Marijonų gatvėje esantį bendrabutį. Ten buvo D. R. mergina K. V. ir A. R., kurių anksčiau nepažinojo. Visi gėrė degtinę, šnekučiavosi. Pirmi namo išėjo V. S. su žmona. D. R. paprašė, kad jo telefonu kažkam paskambintų dėl „Ekstazy“. Paskambino, bet niekas neatsiliepė. Telefoną atidavė D. R.. Po kiek laiko D. R. pasigedo telefono ir pasakė, kad telefoną galėjo paimti jis arba J. P.. Kilo konfliktas. K. V. patikrino jo ir J. P. kišenes, bet telefono nerado. Su J. P. nutarė išeiti. Išėjus jiems į kiemą, pro langą šūktelėjo D. R., kad palauktų, kol jis nusileis laiptais žemyn. Nusileidęs, žodžiais užsipuolė J. P., po to smogė jam kumščiu. J. P. nugriuvus, J. R. spardė jį kojomis. Iš laiptinės išbėgo kitas vaikinas, bet nepamena kuris iš jų. Tas vaikinas taip pat puolė spardyti J. P.. J. P. rėkė, dangstėsi galvą rankomis, aimanavo. Kai J. P. nustojo judėti, pagalvojo, kad „užspardė“. D. R., kuris yra gerokai stambesnis už jį, ėmė traukti nuo J. P.. Nuo D. R. smūgio į veidą, griuvo. Gulinčiam ant žemės, D. R. spyrė 5-6 kartus. Kai pribėgo dar du vaikinai, spardė trise. Bijojo, kad „užspardys“ negyvai. Kai pavyko atsistoti, išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti į visas puses, gindamasis nuo puolančių jį vaikinų. Pasitaikius progai, pabėgo ir bėgo link namų. Bėgdamas paskambino seseriai, kad važiuotų ieškoti J. P., nes manė, kad J. P. nebegyvas. Sesuo J. P. surado policijoje. D. R. pareikštas 300 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis. Gyvena su mama, ji kreipėsi į medikus neįgalumui nustatyti, nes dėl blogos sveikatos negali dirbti. Dirbdamas Jaruševičiaus įmonėje pagalbiniu darbininku, atskaičiuos mokesčius, gauna 800 Lt, iš kurių nedirbančiai neįgaliai mamai padeda išlaikyti 14 metų brolį.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2007 m. gruodžio 15 d., apie 21 val. pas D. R. namuose su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. D. R. pasakė, kad dingo mobilaus ryšio telefonas „SONY ERIKSON“. Telefono ieškojo bute, pasitikrino kišenes visi svečiai, svečių kišenes patikrino ir D. R. draugė K. V., tačiau telefono nerado. Netrukus K. V. ir J. P. išėjo. D. R. sušuko jiems kažką per langą ir išbėgo iš buto. Pamanė, kad kažkas atsitiko, todėl nusekė paskui. Kai išbėgo į kiemą, D. R. sėdėjo ant laiptų, netoli jo vyko kažkoks sambrūzdis, kas jame dalyvavo, nežino. Norėjo išsiaiškinti kas vyksta, todėl, priėjęs prie vaikinų, paklausė: “ką darot?“. V. K. perspėjo, kad vaikinai turi peilį. Nematė kas dūrė, tik pajuto šone šilumą ir pamatė bėgantį kraują. Nuėjęs prie namo laiptinės, atsisėdo ant laiptų.

Nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (1 t., b.l. 75-77), kad 2007 m. gruodžio 15 d., apie 21 val. su draugais A. R. ir V. K. nuvažiavo pas draugę K. V., gyv., Marijonų g. 51-74. Pritrūkę alaus, su A. R. išėjo į Smėlynės g. esančią parduotuvę. Prie parduotuvės sutiko kaimynus K. V. ir J. P. ir pakvietė eiti drauge pas K. V.. Jie sutiko. Išgertuvių metu kažkuriam iš jų abiejų paprašius telefono, jis jį padavė. Po kiek laiko telefono pasigedo, bet vaikinai atsakė, kad nežino kur jis yra. K. V. paskambinus jo numeriu, telefonas buvo išjungtas. K. V. ir J. P. išeinant namo, K. V. patikrino jų kišenes, bet telefono nerado. Išėję į kiemą, K. V. ir J. P. kažką sušuko apie telefoną. Žodžių nesuprato, todėl nutarė pasivyti ir pasikalbėti. Kieme vaikinai pradėjo jį kaltinti, J. P. pastūmė ranka, po to galva, bet jis „atstūmė“. Kai J. P. nugriuvo, pajuto smūgius į nugarą. Manė, kad smūgiuota ranka, bet, atsisukęs, pamatė K. V., kuris tuo metu sudavė dar kelis smūgius į ranką ir kairį petį peiliu. Sugriebęs už abiejų rankų, jį apsuko aplink save ir nubloškė prie aikštelėje stovėjusių automobilių. Tuomet jis pajuto silpnumą ir atsigulė ant į laiptinę vedančių laiptų.

Liudytoja J. K., nukentėjusiojo V. K. motina, parodė, kad sūnus užsienyje ir grįžti nežada. 2007 m. gruodžio viduryje sūnus grįžo sutvarstytas, sakė, kad buvo subadytas.

Liudytoja E. J. A., nukentėjusiojo D. R. sesuo parodė, kad brolis yra užsienyje, tačiau nežino kur.

Liudytojas J. P. parodė, kad 2007 m. gruodžio 15 d. gėrė alkoholinius gėrimus D. R. draugės K. V. bute, esančiame Panevėžyje, Marijonų gatvėje. Bute buvo jis, K. V., V. S. su žmona Ž. S., D. R. su drauge K. V. ir dar du nepažįstami vaikinai. V. S. su žmona išėjo namo pirmi. Begeriant, D. R. davė savo mobilaus ryšio telefoną K. V. ir paprašė kad šis paskambintų kažkam ir paklaustų ar gali gauti narkotikų. Paskambinęs, K. V. telefoną grąžino D. R.. Po kiek laiko D. R. pasigedo telefono ir įtarė, kad jį paėmė jis arba K. V.. K. V. patikrino jų abiejų striukių kišenes, bet telefono nerado. Prasidėjus nesusipratimui, su K. V. susiruošė namo. Išeidamas netyčia apsiavė svetimus, bet labai panašius į jo, batus. D. R. pro langą sušuko, kad palauktų, nes reikia pakalbėti. Pasivijęs D. R., sudavė jam smūgį, nuo kurio nugriuvo, tada spardė gulintį ir šaukė: „kur telefonas?“. D. R. buvo daug stambesnis, todėl bijojo, kad neužmuštų. Rankomis užsidengė galvą, bet nuo smūgių vis tiek buvo praradęs trumpam sąmonę. Kur tuo metu buvo K. V. ir ar turėjo jis peilį nežino. Atsipeikėjęs, atsistojo ir ėmė bėgti. Bėgantį sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikymo metu buvo basas, nes batus kažkas numovė kieme.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad kaltinamasis K. V. yra vyro draugas. 2007 m. gruodžio 15 d. vyras susitarė su J. P., kad parveš juos abu iš Piniavos. J. P. atvažiavo drauge su K. V.. Grįžtant iš Piniavos, automobilyje buvo šešiese, todėl, policijos pareigūnams sustabdžius, teko išlipti. J. P. susiskambino su D. R., jis pasiūlė ateiti pas jį išgerti. Nusipirkę 0,7 l. talpos butelį degtinės, visi nuėjo pas D. R.. Bute buvo du vaikinai ir mergina. Vaikinų išvaizda buvo atgrasi, jų buvo keistos akys – išgėrę taip neatrodo. Visą vakarą jie kažko vaikščiojo į virtuvę. D. R. prašė, kad K. V. kažkam paskambintų. K. V. išankstinio mokėjimo sąskaita buvo pasibaigusi, todėl D. R. davė jam savo mobilaus ryšio telefoną. K. V. kažkam paskambino ir grąžino telefoną D. R.. Ji su vyru apie 3 valandą išėjo namo. Iki išėjimo apie telefono dingimą niekas nekalbėjo.

Liudytoja E. V., kaltinamojo sesuo, parodė, kad 2007 m. gruodžio 16 d. ryte paskambino jai brolis, jis vos prakalbėjo. Sakė, kad jį ir J. P. užpuolė ir sumušė trys žmonės, prašė, kad atvažiuotų jo paieškoti link Marijonų gatvės. Besiruošiant važiuoti, po 15 minučių grįžo brolis pats. Jis buvo sumuštas ir išsigandęs. Sakė, kad reikia pranešti policijai dėl J. P. dingimo, nes jis gali kur nors gulėti užmuštas. Su kaimyne ieškojo J. P. ligoninėje, policijoje. Policijoje pasakė, kad J. P. sulaikytas girtas. D. R. ligoninėje lankė su seserimi tris kartus. Brolis K. V. lankyti negalėjo, nes tuo metu buvo suimtas. D. R. sakė, kad susimušė dėl telefono, bet pretenzijų jokių nereiškė. Grįžęs iš ligoninės, D. R. du kartus buvo užėjęs pas juos, klausė, kada brolį sulaikė ir kada paleis. Brolis K. V. lengvai bendraujantis, mokosi, dirba, negirtuokliauja. Jis išlaiko mamą ir mažąjį brolį.

Liudytojas E. B., tyrėjas, parodė, kad šioje byloje apklausė nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį. Nukentėjusysis V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bute kilo konfliktas dėl dingusio D. R. telefono. Kažkas pasakė, kad kol nebus rastas telefonas, niekas iš buto neišeis. Iš buto išeinančių D. R. draugų K. V. ir J. P. nematė, bet matė, kaip D. R. apsirengė ir, nieko nesakęs, išėjo. E. K. ir kiti bute buvę vaikinai ėmė rengtis namo. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad D. R. grumiasi su dviem vaikinais kieme. Ar tie vaikinai buvo tie patys D. R. draugai, pasakyti negalėjo, nes buvo tamsu. Gindamas draugą, sudavė kažkiek smūgių, tačiau kuriam ir kiek pasakyti negalėjo. Smūgių sudavė tik tiek, kad vaikinai atstotų nuo D. R.. D. R. netrukus atsigulė ant laiptų ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Po kiek laiko ir A. R. atsigulė ant laiptų, pasakęs, kad taip pat yra perdurtas. V. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Pats V. K. savo sužalojimą – durtinę žaizdą kairėje šono pusėje pastebėjo tik ligoninėje. Kas sužalojo ir kokiu momentu pasakyti negalėjo.

Teismo medicinos ekspertas Narimantas Ratkus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimai, padaryti rūbuose, pilnai atitinka Teismo medicinos ekspertizės akte nurodytus kūno sužalojimus, prieštaravimų nėra. Tai, kas nurodyta rūbuose „nugaros srityje“, akte yra nurodytas sužalojimas „juosmens srityje“. Sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu nukentėjusiesiems šonu stovint nuo duriančiojo. Negali kategoriškai teigti, kad nukentėjusieji buvo atsisukę į duriantįjį nugara.

Daiktų parodymo atpažinti metu K. V. atpažino K. V. striukę, kurios kišenėje ji buvo radusi peilį (t.l., b.l. 173).

Apžiūrint įvykio vietą Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) namo kieme, ant įėjimo į namo laiptinę laiptų ir automobilių stovėjimo aikštelėje rastos dėmės, panašios į kraują. Prie vieno iš aikštelėje stovinčių automobilių rasti sportiniai batai (t. 1., b.l. 10-18).

D. R. Teismo medicinos ekspertas nustatė durtines – pjautines daugybines krūtinės, nugaros, kairio žasto ir kairės plaštakos žaizdas. Pagal sužalojimo kanalus ekspertas padarė išvadą, kad žaizdos padarytos aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte smūgiavimo būdu 15 smūgių pasėkoje. Dėl durtinių-pjautinių krūtinės ir nugaros sužalojimų su diafragmos ir blužnies pažeidimu D. R. sveikata sutrikdyta sunkiai. Nustatytas apsinuodijimas alkoholiu (t. 1., b.l. 87, 89).

A. R. nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis kairės juosmeninės srities sužalojimas su storosios žarnos pažeidimu ir durtinis-pjautinis kairio dilbio sužalojimas. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai peilio geležte, suduodant du smūgius. Dėl durtinio-pjautinio juosmeninės srities kairės pusės kiauryminio sužalojimo su storosios žarnos pažeidimu A. R. sveikata sutrikdyta sunkiai (t. 1., b.l. 125, 127).

V. K. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, padaryta aštriabriauniu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu vieno dūrio pasėkoje. Dėl nustatyto sužalojimo V. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (t.l., b.l. 37).

Pagal alkotesterio parodymus 2007 m. gruodžio 16 d., 7.00 val. V. K. kraujyje buvo 0,88 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 37)

A. D. R. striukę, 11 audinio pažeidimų nustatyta nugaros srityje, 2 audinio pažeidimai - kairės rankovės išorinėje dalyje. Kairėje striukės vidinėje kišenėje esanti piniginė sutepta panašiomis į kraują dėmėmis. D. R. marškinėliai (perkirpti gydytojų vertikaliai į dvi dalis) su ištisomis kraujo dėmėmis įvairiose vietose. Marškinėlių nugaros srityje yra 10 audinio pažeidimų lygiais kraštais, kairės rankovės srityje - du pažeidimai. D. R. kelnių priekinės dalies kairėje pusėje ties keliu, šlaunimi ir juosmeniu yra didelės netaisyklingos formos dėmės, panašios į kraują. Kelnių užpakalinės dalies kairėje pusėje ties juosmeniu ir ties šlaunimi yra didelės, raudonos spalvos, netaisyklingos formos dėmės panašios į kraują. Audinio pažeidimų nematyti (1 t., b.l. 99-102).

Apžiūrint V. K. sportinius batelius, ant abiejų batelių priekinės dalies pastebėtos raudonos spalvos dėmės. Vienas kiauryminis audinio pažeidimas matyti džemperio priekinėje dalyje, kairėje pusėje ir vienas - džemperio nugarinėje dalyje, kairėje pusėje. V. K. marškinėlių („maikutės“) - priekinėje dalyje, kairėje pusėje yra vienas audinio kiauryminis pažeidimas. Kairėje pažastyje yra kitas audinio pažeidimas lanku, apie 6 cm. ilgio, vietomis pažeidimas kiauryminis. Pažastyje matyti didelė dėmė, panaši į kraują. V. K. striukės priekinėje dalyje kairėje pusėje matyti trys audinio kiauryminiai pažeidimai. Kairėje striukės rankovės vidinėje pusėje matyti kiauryminis audinio pažeidimas lanku. Nugarinėje dalyje, kairėje pusėje yra 1 audinio kiauryminis pažeidimas. Striukės kišenėje buvusi pirštinė su odos kiauryminiu pažeidimu, kuris yra keturiose vietose, seka vienas paskui kitą lanku, kas 1 cm atstumu, (t.l., b.l. 52-55).

A. R. bliuzonas suteptas ištisomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Jame matyti du kiauryminiai audinio pažeidimai: vienas - kairės rankovės vidinėje dalyje, kitas – nugarinėje dalyje, kairėje pusėje. Marškinėlių („maikutės“) kairė rankovė sutepta dėmėmis, panašiomis į kraują, jos vidinėje dalyje yra kiauryminis audinio pažeidimas. Nugarinėje dalyje kairėje pusėje vienas kiauryminis audinio pažeidimas. Marškinėlių kairės pusės šonas suteptas gausiomis vientisomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Batai ir kojinės suteptos raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, įvairiose vietose, gausiai. Apžiūrėti batai, kurie buvo paimti įvykio vietoje. Nustatyta, kad jie yra lygiai tokie pat, kaip ir A. R. batai, išskyrus šone esančių vertikalių juostelių spalvą (1 t., b.l. 99-102).

K. V. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas lūpų srityje ir odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugarėlėje. Sužalojimas lūpų srityje padarytas paveikiant kietu buku daiktu, galimai vienu smūgiu ranka. Smulkūs odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugarėlėje galėjo būti padaryti tiek sumušant nedidelio paviršiaus šiurkščiais daiktais, tiek pačiam susimušant į kietus daiktus. Dėl nustatytų sužalojimų K. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (t.2., b.l. 66).

J. P. nustatytas kairio momens, kaktos ir dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame momenyje ir kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose ir dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai suduodant smūgius kumščiais bei spardant, ne mažiau penkių smūgių pasėkoje. J. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2., b.l. 111).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialistai nustatė, kad K. V. šlapime, paimtame 2007-12-17, 10.00 val. yra 0,72 promilės etanolio ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t.2. b.l. 68-69), o J. P. šlapime, paimtame 2007-12-17, 11.20 val. yra tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties (t.2. b.l. 113-114).

Pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte pateiktą specialisto išvadą K. V. tikrinimo laiku – 2007 12 17, 10 val. buvo neblaivus, vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų. Girtumo laipsnis – lengvas (t. 2, b.l. 69).

K. V. psichikos sveikatos centre ar priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l.79).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. D. R. gydymo kaina yra 4645 Lt, A. R. – 2920 Lt, V. K. – 80,90 Lt. Viso nusikalstama veika PSDF biudžetui padaryta 7645,90 Lt žala, kurią prašoma priteisti iš kalto asmens (2 t., b.l. 12-13).

Nukentėjusysis D. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš įtariamųjų (kaltinamųjų) K. V. ir J. P. priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų išgyveno didelį, pastovų ir ilgai trukusį fizinį skausmą. Nepataisomai sutrikdyta sveikata (buvo pašalinta blužnis), pažeistas kūno odos vientisumas (liko virš 15 randų). Atlikta sudėtinga ir skausminga operacija, buvo atliekamos pooperacinės procedūros. Gydytojai diagnozavo įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki sužalojimo nebuvo. Ieškovas nurodo, kad patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo ir galėjimo susirasti kitą darbą bei užsidirbti pragyvenimui galimybių sumažėjimą ir kt. Labai neigiamus dvasinius išgyvenimus patiria ikiteisminio tyrimo institucijoms atliekant tyrimą. Neigiamus išgyvenimus teks patirti teisme.

D. R. nurodo, kad jam padaryta ir turtinė žala, tačiau jos priteisti neprašė, įrodymų apie tai nepateikė (1 t., b.l. 109-110).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad peiliu sužalojo visus tris nukentėjusiuosius. Kaltinamasis nurodė, kad D. R., išėjęs į kiemą, pirma puolė J. P.. Po smūgio kumščiu, J. P. griuvo, tada D. R. spardė jį gulintį. Į kiemą išbėgęs kitas vaikinas (nepamena kuris iš jų), taip pat ėmė spardyti J. P.. Norėjo J. P. padėti, traukdamas nuo jo D. R., bet šis smogė jam ir jis griuvo. Gulintį ant žemės, spardė trys vaikinai. Kai atsistojo, išsitraukė peilį ir juo mosavo į visas puses, gindamasis nuo užpuolikų. Kaltinamojo parodymus, kad jis gynėsi, mosuodamas peiliu nuo trijų jį spardančių vaikinų, teismas vertina kritiškai ir atmeta šiais motyvais. Visų pirma, pagal teismo medicinos eksperto išvadas, kurios buvo patikslintos teisiamojo posėdžio metu, ir nukentėjusiųjų drabužių apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuoti audinių pažeidimai, matyti, kad dauguma sužalojimų nukentėjusiesiems padaryta krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugarinėje dalyje. D. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad besistumdant su J. P., pajuto smūgius į nugarą. Atsisukęs, pamatė K. V., kuris tuo metu sudavė dar kelis smūgius į ranką ir kairį petį peiliu (1 t., b.l. 76). D. R. teismo medicinos ekspertas nustatė daugybines (15) durtines – pjautines krūtinės, nugaros, kairio žasto ir kairės plaštakos žaizdas. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad visi rūbų pažeidimai padaryti striukės ir marškinėlių nugaros srityje (1 t., b.l. 99-102). A. R. teismo medicinos ekspertas nustatė kiauryminį kairės juosmeninės srities sužalojimą (1 t., b.l. 125, 127, 140-143), pagal daiktų apžiūros protokolą pažeidimai padaryti bliuzono ir marškinėlių nugaros srityje. V. K. nustatytas sužalojimas kairėje krūtinės ląstos pusėje (1t., b.l. 37, 52-54). Teismo medicinos ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu nukentėjusiesiems šonu stovint nuo duriančiojo. Seka, kad gintis K. V. nuo šonu į jį stovinčių asmenų nereikėjo, juolab, kad jie neturėjo nei peilio, nei kokio kito žmogui žaloti pritaikyto daikto. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad K. V. sveikata sutrikdyta nežymiai dėl audinių sumušimo lūpų srityje ir odos nubrozdinimo dešinės plaštakos nugarėlėje. Kaip matyti, būdingų spardymui sužalojimų ant kaltinamojo kūno nerasta, taip pat nei vienas konflikto dalyvių nepatvirtino, jog K. V. būtų spardę. Jo draugui J. P. sveikata sutrikdyta taip pat nežymiai (2 t., b.l. 111). Tuo tarpu nukentėjusiesiems žala padaryta neproporcingai didelė - anot išvadų, dviejų iš jų sveikata sutrikdyta sunkiai, trečio – nežymiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, konfliktas užsitęsė ilgą laiko tarpą - grumtynės kieme buvo konflikto, prasidėjusio bute, kuriame buvo girtaujama, tąsa. Pats kaltinamasis drauge su J. P. laukė nukentėjusiųjų kieme, nors turėjo galimybę pasišalinti ir nebetęsti konflikto, nukentėjusiesiems suduota peiliu daug smūgių, tame tarpe ir iš nugaros pusės. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad neadekvačius K. V. veiksmus iššaukė jo paties apsvaigimas nuo alkoholio, dėl ko jis negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir adekvačiai reaguoti į ją. Todėl negalima laikyti, kad nusikalstamas veikas K. V. padarė didžiai susijaudinęs ar peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymuose esantys kai kurie nesutapimai ir prieštaravimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, asmenų girtumu, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, praėjusiu laiko tarpu. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to, teisiamojo posėdžio metu pašalinti.

Akivaizdu, kad K. V., smūgiuodamas peiliu nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbią kūno dalį - kairę krūtinės ląstos, juosmeninę sritis, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį, numatė pavojingų padarinių rūšį ir jų siekė, tačiau savo sąmonėje jų nedetalizavo, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes. Taigi, neginčytinai įrodyta, kad K. V. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, esant neapibrėžtai tyčiai, dviems žmonėms sveikatą sutrikdė sunkiai ir vienam - nesunkiai. Šie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo D. R. elgesys tiek bute (apkaltino J. P. ir K. V. telefono paėmimu), tiek namo kieme (pasivijo einančius namo vaikinus ir ėmė mušti J. P., gindamas draugą į grumtynes įsitraukė ir kaltinamasis). Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 6 p.). Nors K. V. nesutinka su veikos juridiniu vertinimu, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visus tris nukentėjusiuosius peiliu sužalojo jis, t.y. prisipažino dėl objektyviųjų nusikalstamų veikų aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau atsakomybę sunkina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias, vieną sunkinančią bei toliau nurodytas aplinkybes.

K. V. padarė du nusikaltimus: vienas iš jų – labai sunkus, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kitas – nesunkus (BK 11 str. 3 ir 6 d.). Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. 5 p. sankcijoje, nėra. Tačiau atsižvelgtina į tai, K. V. nusikalto jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, mokosi, charakterizuojamas tik teigiamai. Byloje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena - sunkinanti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, K. V. už nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Nusikaltimas pagal BK 140 str. 1 d. priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už jį sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgus į veikos pavojingumą (dėl smūgio peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį) ir į kitas paminėtas aplinkybes, skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu neviršija šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytos trukmės vidurkio (BK 49 str. 3 d.).

Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai), todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.)

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 7645,90 Lt sumai už D. R., A. R. ir V. K. gydymą ligoninės stacionare (2 t., b.l. 12). Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis pagrįstas VŠĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažymomis apie gydymo išlaidas (2 t., b.l. 16, 17, 18). Sužalojimus D. R., A. R. ir V. K. neteisėtais veiksmais padarė K. V., todėl jis privalo atlyginti gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (CK 6.283 str.).

Nukentėjusysis D. R. bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 300 000 Lt civilinį ieškinį įtariamiesiems K. V. ir J. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. J. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas (2 t., b.l. 121), todėl tinkamas atsakovas yra K. V..

Nukentėjusiojo D. R. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tyčiniu nusikaltimu sveikata sutrikdyta sunkiai, tačiau įvykio metu suduoti smūgiai dėl nukentėjusiojo girtumo bei susijaudinimo labai didelio skausmo nesukėlė – D. R. net nesuprato, kad smūgiuota peiliu (1 t., b.l. 76). Vėliau, be abejonės, dėl daugybinių durtinių – pjautinių žaizdų, nukentėjusysis buvo priverstas kęsti skausmą, be to atlikta sudėtinga operacija, kurią sekė labai skausmingos pooperacinio gydymo procedūros. Dėl sužalojimų pašalinta blužnis, pablogėjo bendra sveikatos būklė, todėl teko ne kartą kreiptis į gydytojus. Ant kūno liko aiškiai matomų penkiolika randų.

Ieškinyje paminėti argumentai – patyrė stiprų šoką, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją – yra deklaratyvaus pobūdžio, jie neparemti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į paties D. R. provokuojantį elgesį – kartu su kaltinamuoju girtavo, apkaltino jį ir jo draugą J. P. telefono vagyste, o išeinančius namo, pasivijo ir sudavė smūgius J. P. ir K. V.. Materialinė K. V. padėtis bloga - nekilnojamojo turto neturi (2 t., b.l. 80), dirbdamas Jaruševičiaus įmonėje pagalbiniu darbininku, atskaičiuos mokesčius, gauna 800 Lt, iš kurių neįgaliai mamai padeda išlaikyti nepilnametį brolį. Vadovaujantis paminėta bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nukentėjusiajam D. R. priteistina 5000 (penkių tūkstančių) litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti..

Ieškinyje nukentėjusysis D. R. nurodė, kad nusikaltimu jam padaryta ir turtinė žala, tačiau jos priteisti neprašė, įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. l d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. penkiasdešimt parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. sausio 1 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš K. V. Valstybinei ligonių kasai 7645,90 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiesiems D. R., A. R. ir V. K..

Priteisti iš K. V. 5000 Lt neturtinės žalos D. R..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – D. R., A. R. ir V. K. rūbus sunaikinti .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.