Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 7 klases, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. T., 2011 m. gruodžio 15 d., tikslus laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasisavinęs raktą ir atsirakinęs seifo duris, pagrobė savo motinai I. V. priklausančius 5000 litų. Taip pat 2011 m. gruodžio 28 d., apie 12 val., būdamas V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė ant bufeto buvusią mobiliojo ryšio telefono dėžutę, įkroviklį bei naudojimosi instrukciją ir, paprašęs leisti paskambinti, atvirai, matant V. K., pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, bendros 450 litų vertės.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir atsakinėdamas į teismo bei prokuroro klausimus parodė, kad iš mamos seifo norėjo pasiimti mažiau pinigų, bet kai pamatė visus pinigus, nesusilaikė ir juos pasiėmė visus. Seifo raktą iš mamos buvo paėmęs anksčiau. Pinigus planavo paimti, bet neplanavo paimti tiek daug pinigų. Kam tie pinigai bus išleisti jis nežinojo, to neplanavo. Pinigus išleido vaikščiodamas po parduotuves, nakvojant viešbučiuose, perkant įvairius daiktus ir maistą. Pinigus leido su L. K. ir V. M., vėliau prie jų prisijungė E. D. ir T. K.. Viešbučius užsakinėjo ir alkoholinius gėrimus pirko E. D., nes jis pilnametis. Į Anykščius grįžo maždaug po savaitės. V. K. telefoną paėmė po maždaug dviejų savaičių. Paprašė, kad ji leistų paskambinti mamai, o jai padavus telefoną, jį paėmė ir išėjo iš jos namų. Tą telefoną pardavė E. D.. Tą pačią dieną iš V. K. namų paėmė ir telefono dėžutę, nes jos reikėjo norint telefoną parduoti. Paimti iš V. K. telefoną su dėžute buvo suplanavęs iš anksto, nes jam reikėjo pinigų. Kur yra dėžutė jis žinojo, nes anksčiau lankydamasis jos namuose matė, kur ji yra padėta. Telefoną pardavė už 45 litus, pinigus išleido bendrai. Pirko maisto, gėrimų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad apie vagystę sužinojo iš A. draugų tėvų. Kažkas iš tėvų atėjo ieškoti A., o jis jau buvo dingęs dvi ar tris dienas. Klausė, ar ji davė A. pinigų, atsakė, kad nedavė. Tada jie pasakė, kad A. nakvojo viešbutyje. Nuvažiavę į tą viešbutį rado, kad D. vardu buvo užsakytas kambarys. A. atėjo ieškoti gal penkių vaikų tėvai, nes ir jų vaikų nebuvo namuose. Tada nukentėjusioji ir nutarė patikrinti seifą. Grįžusi namo atrakino seifą ir pamatė, kad nebėra pinigų. Tada nuvažiavo į policiją ir pranešė, kad dingo pinigai ir vaikas. A. pamatė policijoje, buvo praėję porą savaičių. Po to A. grįžo namo, susirgo, gulėjo ligoninėje. Po ligoninės jį tėtis pasiėmė gyventi pas save. Anksčiau su A. buvo geras bendravimas, visur kartu eidavo, važiuodavo, bet dabar svarbiausi tapo draugai. Vaikas pradėjo bėgti iš namų, nelanko mokyklos. Ir po šitų įvykių jis toliau ima pinigus, nes iš piniginės vėl dingo 70 litų. Dėl tos vagystės būtų jam atleidusi, jeigu tai būtų vienas kartas, račiau jis ir toliau vagia. Nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus.

N. V. K. parodė, kad kaltinamasis pas ją nakvojo kelias naktis. A. vienas atėjo pas ją, sakė, jam labai toli į Pušyną eiti nakčiai, todėl ji leido miegoti pas ją. Ryte išeidama į bažnyčią užrakino jį namuose, o kai grįžo, jis paprašė, kad leistų paskambinti mamai. Nukentėjusioji padavė telefoną ir pasakė, kad niekur nesineštų telefono. Tačiau jis neklausė, pasiėmė telefoną ir išėjo į koridorių. Sakė, kad prie parko turi atvažiuoti mama. Ir dingo. Nukentėjusioji apsirengė, nuėjau iki jo namų, tačiau jo nesutiko, grįžo atgal ir jau buvo atvažiavę kriminalistai. Viskas jau buvo A. suplanuota iš anksto. Buvo ne tik telefonas paimtas, bet ir visi dokumentai ir dėžutė. Dėžutė su dokumentais buvo padėta ant bufeto. Galėjo paimti tada, kai buvo vienas namuos, kai jos nebuvo. Padaryta 450 Lt žala. Policija grąžino telefoną.

Atstovas pagal įstatymą A. T. parodė, kad anksčiau su sūnumi bendraudavo, dabar sūnus nebebendrauja. D. A. svarbiausia draugai. Nors sakė, kad ateityje daugiau taip nebus. Atsakomybė jam turėtų būti tokia, kad būtų apribotas jo bendravimas su tais draugais.

L. T. K. parodė, kad jis su kaltinamuoju A. T. mokosi toje pačioje mokykloje. Vagystė įvyko gruodžio 16 dieną. Jam paskambino A. ir pakvietė atvažiuoti į miestą. Kai jie susitiko, A. jam pasakė, kad pasiėmė iš mamos pinigus. Iš pradžių nesakė, kiek pinigų paėmė, tik vėliau pasakė, kai visi buvo viešbutyje. Kitą dieną ėjo nakvoti visi pas V. M., o sekmadienį visi nuvažiavo į Vilnių, į Akropolį. T. A. pirko batus sau, E. D., ir jam, dar džinsus pirko. Dabar tuos batus atidavė L. K.. Iš Vilniaus važiavo į Panevėžį, ten atvažiavus ieškojo kur apsistoti, apsistojo viešbutyje. Už viską mokėjo A., tiksliau jis davė pinigų, o mokėjo E. D.. Iš Panevėžio važiavo į Kavarską. K. A. davė pinigų ir jis grįžo namo. Grįžęs viską papasakojo tėvams. Po kelių dienų vėl paskambino A., pakvietė atvažiuoti į miestą. Susitiko mieste. A. turėjo telefoną ir sakė, kad reikia jį parduoti. E. D. nunešė ir pardavė tą telefoną. Vėliau sėdėjo vagone, kur atvažiavo kriminalistai, pasakė, kad telefonas vogtas ir išsivežė A.

Liudytojas E. D. parodė, kad kaltinamasis A. T. yra jo draugas. Anksčiau su juo buvo tik pažįstami. Pradėjo draugauti nuo tada, kai jis pinigus paėmė iš namų. Kartu vaikščioti pradėjo neseniai. Pirmą kartą su A. susitiko prie kultūrnamio, kada nepamena. Pinigai buvo A. T.. Jis iš pradžių nesakė, iš kur tie pinigai. Naktį nakvojo pas V. M. bute. Dieną visi ėjo į turgų, Norfą, ten A. pirko drabužius, ėjo į kirpyklą. Vėliau su A. T. ir T. K. sutarė, kad eis nakvoti į Karūnos viešbutį. Naktį pernakvojo viešbutyje, o kitą dieną išvažiavo į Vilnių, ėjo į Akropolį, ten pirko batus. Mieste ėjo į MacDonaldą, paskui važiavo į Panevėžį, ten išsinuomojo viešbutį dviem paroms. Po Panevėžio nuvažiavo visi į Kavarską pas drauges. Ten pabuvo ir grįžo į Anykščius. Iš kur pinigai paaiškėjo jau būnant Karūnos viešbutyje. A. pasakė, kad paėmė iš mamos 5000 Lt. Kodėl paėmė nesakė, gal norėjo papramogauti. Buvo mintis, kad bus blogai, bet paskui pagalvojo, kad gal kaip nors „praslys“. Vėliau, jau po šio įvykio, vėl susitarė susitikti prie kultūros namų. T. A. nuėjo pas kažkokią bobutę ir paėmė telefoną, o jo paprašė, kad parduotų. Pardavė telefoną Norfoje, ten kur superka telefonus. Tuo metu nežinojo, kad telefonas vogtas, tik vėliau sužinojo. Buvo visi geležinkelio rajone, sėdėjo vagone kai atvažiavo kriminalistai ir pasakė apie telefoną. Šiuo metu su A. nebendrauja, užsibaigė draugystė po visų tų pinigų ir telefonų.

L. V. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Jie yra pažįstami iš anksčiau, prieš du metus tik susitikę pasisveikindavo, o dabar jau labiau sueina. Kada tai buvo nepamena, jis ėjo pro Maximą ir susitiko A., kuris buvo su T. K.. Jie pakvietė eiti kartu prie kultūros namų, tada atėjo ir E. D.. Tada paklausė A. iš kur čia tiek visko prisipirkęs, A. atsakė, kad turi pinigų. Vėliau pasakė, kad turi 5000 Lt, kad paėmė juos iš mamos. S. A., kad parneštų pinigus namo, kad bus blogai, bet A. nenorėjo. T. A. paklausė ar jis nežino kur jie visi galėtų pernakvoti. Tada jis pasiūlė jam pernakvoti pas save bute, kadangi tėtis remontuoja butą ir buvo jam palikęs raktus. Nakvoti nuėjo jis, E. D., A. T., T. K.. Jis su A. T. iš karto atsigulė į lovą, nes prastai jautėsi. Ryte visi atsikėlė ir nuėjo iki Norfos, kažką pirko parduotuvėje. Paskui ėjo į turgų. Tada kilo mintis nueiti į baseiną, bet jo mama nebeišleido. Taip jis su jais daugiau niekur nebeišėjo. Kitą dieną jiems skambino, tada ir sužinojo, kad jie išvažiavo į Vilnių, iš Vilniaus į Panevėžį, iš Panevėžio į Kavarską. Kai sužinojo, kad jie Kavarske, jis nuvažiavo iki Kavarsko ir jiems siūlė važiuoti namo, bet nei vienas nenorėjo.

Liudytojas L. K. parodė, kad A. T. yra jo draugas. Kada draugauti pradėjo nepamena, kartu nieko neveikia, būna lauke. Žino, kad A. pavogė 5000 Lt. Jis su E. D. vaikščiojo po miestą ir sutiko A., paskui susitiko ir V. M.. A. paklausė kur būtų galima pernakvoti, tada V. pasiūlė nakvoti pas jį bute. Ten jie visi pernakvojo. Ryte atsikėlė, ėjo į Norfą, į miestą. Prie kultūros namų jį sutiko mama ir liepė eiti namo. Kas buvo toliau jis nebežino.

L. R. K. parodė, kad ji yra L. K. mama. Kada viskas vyko tikslios datos neprisimena. Sūnų išleido į mokyklą, kaip vėliau paaiškėjo, sūnus mokykloje nebuvo, ir namo negrįžo, jo nebuvo ir pas močiutę. Iš vakaro jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad A. T. yra apvogęs mamą. Ji tada pasakė, kad ir jos vaiko nėra namuose. Socialinė darbuotoja patarė kreiptis į policiją. Ji nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, kad dingo vaikas. Policijoje paprašė atnešti vaiko nuotrauką, ji nuėjo pas močiutę ieškoti nuotraukos, ir beeidama pro kultūros namus sutiko savo vaiką. Pasiėmė savo vaiką ir liepė jam eiti namo. Jo paklausė, ar jis žino apie pinigus, bet jis nieko nepasakė apie vagystę, nuslėpė tai nuo jos. Ji paklausė savo vaiko iš kur pas jį naujas džemperis, jis atsakė, kad draugas atidavė. Kai paaiškėjo visos aplinkybės, jie nunešė tą džemperį į policiją.

Liudytojas D. P. parodė, kad pas jį atėjo E. D. ir pasiūlė pirkti telefoną. D. nepasakojo iš kur pas jį tas telefonas, o jis ir nesidomi tokiais dalykais, nes jo darbas susijęs su pirkimu ir pardavimu. Patikrino telefoną ir sumokėjo pinigus. Įtarimų nesukėlė, nes pas jį ateina įvairių žmonių. Supirkdamas tokius daiktus patikrina ar yra dokumentai, ar veikiantis ir viskas. Vėliau paaiškėjo, kad telefonas buvo vogtas. Už telefoną sumokėjo 45 litus. Jis yra firmos darbuotojas ir tai yra firmos pinigai. Jis jokio nuostolio nepatyrė.

Iš 2011-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – I. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kambaryje prie pat įėjimo stovi metalinis seifas (b.l. 8-9).

Iš 2012-01-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. V. pateikė baltos spalvos metalinį seifo raktą ir raktų ryšulį, kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (b.l. 18; 19-21; 22-23).

Iš 2012-02-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje iš L. K. buvo pareikalauta pateikti džemperį, kurį jam 2011 m. gruodžio mėn. nupirko A. T., ir L. K., dalyvaujant motinai R. K. pateikė pilkos su žalia spalva sportinį džemperį, kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 71; 72-73).

UAB „Anykščių sporto ir laisvalaikio centras“ 2012-02-17 pateikė raštą Nr. SR-5, kuriame nurodė, jog 2011 m. gruodžio 16-17 dienomis UAB „Anykščių sporto ir laisvalaikio centras“ viešbučio 304 kambaryje buvo apsistojęs E. D.. Kartu su juo buvo dar du asmenys, jų duomenų neturi (b.l. 76).

Iš 2012-01-06 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. parodė vietą, kur ji buvo kai į butą atėjo A. T., parodė kambarį, į kurį su jos duotu telefonu nuėjo kalbėtis A. T., parodė vietą ant bufeto, kur buvo padėta mobilaus ryšio telefono Nokia dėžutė su instrukcija (b.l. 40-42).

Iš 2012-01-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. iš jai pateiktų trijų mobiliojo ryšio telefonų atpažino Nr. 1 pažymėtą telefoną, kaip jai priklausantį (b.l. 43-44).

Iš 2011-12-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Mobilaus ryšio centras“ darbuotojas D. P. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 classic“ sidabrinės spalvos be SIM kortelės, su dėžute ir pakrovėju (b.l. 50).

Iš 2012-01-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta daiktų, paimtų 2011-12-28 iš UAB „Mobilaus ryšio centras“ darbuotojo D. P., apžiūra (b.l. 52-55).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamasis A. T. 2011 m. gruodžio 15 d., tikslus laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasisavinęs raktą ir atsirakinęs seifo duris, pagrobė savo motinai I. V. priklausančius 5000 litų. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat 2011 m. gruodžio 28 d., apie 12 val., būdamas V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė ant bufeto buvusią mobiliojo ryšio telefono dėžutę, įkroviklį bei naudojimosi instrukciją ir, paprašęs leisti paskambinti, atvirai, matant V. K., pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, bendros 450 litų vertės. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis nustato, jog nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo asmens atsiprašė, visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo, yra pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis yra nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, anksčiau nepilnamečiui nebuvo taikytos poveikio priemonės, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, mokosi vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, pripažino savo kaltę, žadėjo daugiau nenusikalsti. Teismas mano, jog visos šios LR BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos A. T. atžvilgiu yra ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Esant tokiomis aplinkybėmis nepilnametis A. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 3 dalies pagrindu, o baudžiamoji byla nutrauktina, skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 straipsniu, 83 straipsniu, 87 straipsniu, paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per šį laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, taip pat uždrausti lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos, taip pat be kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.