Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-10 · Administracinė byla Nr. I-1380-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
I-1380-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00050-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Ž. G.
Administracinė byla Nr. I-1380-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00050-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 38.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. G.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms Reginai Domaševičienei, Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. G. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo leisti susipažinti su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. G. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą Nr. 19-2-4102; 2) įpareigoti atsakovą leisti susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje esančia jo šeimos byla, jos dokumentais ir gauti jų kopijas ( b.l. 8).

Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013-12-09 raštu (Nr. 19-1-12139) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas leisti susipažinti su toje tarnyboje esančia jo šeimos byla, jos dokumentais ir gauti jų kopijas. Šią teisę jam numato LR Viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 punktas. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) gavo 2013-12-19 atsakymą Nr. 19-2-4102, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą, nurodant, jog tai privati informacija. Jo prašomos informacijos naudojimo tikslas - tolesniam bylos nagrinėjimui, informacija susijusi su jo artimaisiais ir jo šeimos nariais. Tokiai informacijai nereikalingas kito asmens sutikimas, todėl VTAS atsakymas leisti susipažinti su byla, joje esančiais dokumentais ir gauti jų kopijas yra diskredituojantis, neteisėtas ir priimtas, nesilaikant teisės aktų nuostatų. Atsakovo nuomone, privati informacija - tai ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuose yra informacija, susijusi su fizinio asmens rasine, ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Nurodė, jog jis sutinka, jog tokio pobūdžio informacija nebūtų jam suteikta, tačiau konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė leisti susipažinti su visa byloje esančia medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas (b.l. 20-22) ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Kauno apylinkės teisme ilgą laiką buvo nagrinėjama Dariaus ir Ž. G. ištuokos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo civilinė byla. Šeima kartu negyvena nuo 2011 m. lapkričio mėn. 2014-02-04 Kauno apylinkės teismo sprendimu G. santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjas per tą laiką rašė skundus įvairioms institucijoms, tame tarpe ir Vaiko teisių apsaugos skyriui. Dėl nuolatinių pareiškėjo skundų net keletą kartų teko apklausti nepilnamečius Ž. ir D. G. vaikus: M. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini) . Norint tinkamai ir išsamiai ištirti situaciją, kreiptasi ir į nepilnamečių mokymosi įstaigas, taip pat vaikų nuomonė buvo išklausyta teismo posėdyje. D. ir Ž. G. santykiai disfunkciniai, jie įvairias situacijas vertina skirtingai, dėl tėvų nesutarimų labai išgyvena vaikai, todėl Kauno m. VTAS 2013-11-25 nukreipė šeimą į Šeimos santykių institutą, kur iki šiol tiek tėvams, tiek vaikams taikoma mediacija ir teikiama psichologinė pagalba. 2013-11-14 Kauno m. VTAS buvo gautas D. G. skundas „Dėl smurto, psichologinio ir psichinio spaudimo prieš nepilnametį sūnų M. G.". Į skyrių 2013-11-22 iškviesta Ž. G.. Ji dėl šių aplinkybių rašydama paaiškinimą nurodė, jog nesutinka, jog su šia informacija susipažintų D. G., bijo, kad dėl išsakytos nuomonės nenukentėtų vaikai, taip pat nenori, kad pareiškėjas žinotų apie jos ir jos artimųjų žmonių sveikatą. Kadangi Ž. G. išreiškė savo norą dėl paaiškinimo neviešinimo, o D. G. nenurodė duomenų naudojimo tikslo ir apimties, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-12-19 raštu Nr. 19-2-4102, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str., kuriame nurodoma, kad „norint gauti informaciją, reikia nurodyti duomenų naudojimo tikslą, o taip pat gauti kito asmens sutikimą", be to, Ž. G. paaiškinime yra išsakyta nepilnamečių M. ir P. nuomonė apie jų bendravimą su tėvu ir jo aplinka, vykstant teisminiam procesui ir siekiant apsaugoti vaikų interesus bei užtikrinti nepilnamečiams ramią ir nuo suaugusiųjų tarpusavio nesutarimų kylančią aplinką, VTAS šio paaiškinimo D. G. nepateikė. Nurodė, jog 2013-12-30 Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo dar 3 pareiškėjo skundus. 2014-01-15 raštu Nr. 19-2-204 buvo pakartotinai išdėstyti motyvai ir argumentai, dėl kokių priežasčių Ž. G. paaiškinimas jam nebuvo pateiktas, taip pat atsakyta į papildomus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės susipažinti su informacija, esančia Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje D.ir Ž. G. šeimos byloje, susijusioje su teisminiu ginču tarp šalių dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jiems išlaikymo priteisimo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog 2014-02-04 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-0479-375/2014 G. santuoka nutraukta. Minėtas teismo sprendimas D. G. apeliaciniu skundu yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui, teisminis ginčas tarp šalių nepasibaigęs.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau –ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas). Minėtas įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas fiziniams ir juridiniams asmenims įpareigoja teikti savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ( Įstatymo 1 str., 3 str.). Atsisakoma teikti prašomą informaciją gali būti tik teisės aktais nustatytais atvejais ir juose numatyta tvarka.

2013 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 19-2-44102 pareiškėjo prašymas dėl informacijos suteikimo buvo netenkintas ( b.l. 15).

Iš 2013-12-09 pareiškėjo prašymo ( Vaiko teisių apsaugos skyriuje reg. Nr. 19-1-12139, b.l. 7) turinio spręstina, jog pareiškėjas prašė leisti susipažinti su 2013-11-22 Ž. G., kuri buvo iškviesta į Vaiko teisių apsaugos skyrių po D. G. 2013-11-14 skundo gavimo, paaiškinimu ( Vaiko teisių apsaugos tarnyboje reg. Nr. 19-1-11582). Taip pat pareiškėjas prašė leisti susipažinti su jo šeimos byla, susijusia su teisminiu ginču tarp šalių dėl santuokos nutraukimo, joje esančiais dokumentais ir gauti jų kopijas.

Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė pateikti informaciją LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str. pagrindu, nes pareiškėjas nenurodė duomenų naudojimo tikslo ir nebuvo gautas J. G. sutikimas dėl privačios informacijos suteikimo, teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės gauti privačią informaciją apie kitus asmenis.

Taigi atsakovo atsisakymas grindžiamas prašomos gauti informacijos privačiu pobūdžiu, negavus asmens sutikimo tokio pobūdžio informacijai gauti, taip pat nenurodymu informacijos panaudojimo tikslo. Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog privati informacija tai ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija, t.y. nukreipia į pastarąjį įstatymą. Ypatingi fizinio asmens duomenys yra apibrėžiami minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte, kuriame nurodyta, jog ypatingi asmens duomenys - tai duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis ( 1 str. 1p.).

Teismui susipažinus su 2013-11-22 Ž. G. paaiškinimu (Vaiko teisių apsaugos skyriuje reg. Nr. 2013-11-22) darytina išvada, jog jame yra duomenų apie Ž. G. ir jos artimųjų sveikatos būklę, t.y. privataus pobūdžio duomenų, todėl atsakovas, esant Ž. G. nesutikimui dėl šios informacijos suteikimo kitiems asmenims, turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti teikti šio pobūdžio informaciją. Tam iš esmės pritaria ir pareiškėjas. Tačiau kitų ypatingų duomenų, kuriuos ribotų pateikti LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos, pagal minėtame paaiškinime išdėstytų aplinkybių turinį nenustatyta. Pažymėtina, jog minėtas Ž. G. paaiškinimas buvo gautas, nagrinėjant pareiškėjo 2013-11-14 skundą Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriuje, jis susijęs su ištuokos byla, vaikų ir tėvų bendravimu, todėl pareiškėjas kaip M. G., gim. 2001 m. ir P. G., gim. 1998 m., tėvas turi teisę susipažinti su tokio pobūdžio informacija (CK 3.170 str. 5d., 6d.). Pagal nurodytas minėto įstatymo nuostatas atsisakyti teikti tokio pobūdžio informaciją galima tik tokiu atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečiu atveju byloje duomenų, kad minėtos informacijos gavimas sukeltų grėsmę vaikų sveikatai ar gyvybei iš tėvo pusės nenustatyta, todėl atsakovas įpareigotinas leisti susipažinti su 2013-11-22 Ž. G. paaiškinimu (reg. Nr. 2013-11-22), išskyrus jame esančią privataus pobūdžio informaciją. Objektyvių kliūčių, techninių galimybių nebuvimo šios informacijos pateikimui nagrinėjant bylą nenustatyta.

Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą atliko viešojo administravimo funkcijas, todėl ginčijamas 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 19-2-4102 yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008); Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-700/2008 konstatavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Iš šalių paaiškinimų, jų procesinių dokumentų bei ginčijamo rašto turinio matyti, jog atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą tik dėl 2013-11-22 Ž. G. paaiškinime (reg. Nr. 2013-11-22) esamos informacijos nesuteikimo. Tačiau kita apimtimi ( t.y. leisti susipažinti su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje esančia jo šeimos byla, jos dokumentais ir gauti jų kopijas), pareiškėjo prašymas liko iš esmės neišnagrinėtas, tai sudaro pagrindą teigti, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 dalies nuostatos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti ( ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas įpareigotinas iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti 2013-12-09 pareiškėjo prašymą nurodyta apimtimi.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti, išnagrinėjęs teismo nurodyta apimtimi pareiškėjo prašymą, remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti prašomą informaciją visa apimtimi ( t.y. leisti susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vedama byla, joje esančiais dokumentais ir gauti jų kopijas), išskyrus leisti susipažinti su 2013-11-22 Ž. G. paaiškinimu (reg. Nr. 2013-11-22), netenkinamas.

Atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, neužkertamas kelias pareiškėjui vėl kreiptis į teismą.

Teisės gauti informaciją įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąlygas ir tvarką. Minėto įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti informacijos teikimo principai, kuriais įstaigos, teikdamos informaciją, privalo vadovautis. Vienas iš jų - pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją ( 5punktas), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas turėjo galimybę išsiaiškinti pareiškėjo duomenų naudojimo tikslą. Apie tai, kad buvo bandoma tai padaryti, tokių duomenų byloje nėra, todėl atsakovo atsisakymas suteikti prašomą informaciją vien dėl to, kad pareiškėjas nenurodė duomenų naudojimo tikslo, vertintinas kaip formalus atsisakymo pagrindas. Nagrinėjant administracinę bylą teisme, pareiškėjas prašomos gauti informacijos tikslą nurodė ( tolesniam civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimui).

Atsakovo nurodyti argumentai dėl vėliau gautų pareiškėjo skundų šiuo klausimu ir vėlesnio, t.y. 2014-01-15 rašto Nr. 19-2-204 nenuginčijimo, dėl Seimo kontrolieriaus pažymoje 2014-02-14 Nr. (6.1.-2013-339) PR -30 išdėstytų aplinkybių, teismo nuomone, išeina iš šio ginčo ribų, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nesvarstytini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą Nr. 19-2-4102.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją 2013-12-09 pareiškėjo D. G. prašymą (Vaiko teisių apsaugos skyriuje reg. Nr. 19-1-12139) išnagrinėti iš naujo.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją leisti pareiškėjui susipažinti su 2013-11-22 Ž. G. paaiškinimu (reg. Nr. 2013-11-22), išskyrus jame esančią privataus pobūdžio informaciją.

Dėl likusios reikalavimų dalies skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė