Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1860-392/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
e2A-1860-392/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Mano bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1860-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35876-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Mano bankas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Mano bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J., prašydama priteisti iš atsakovo 3 735,41 Eur negrąžintos kredito; 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 28 d.); 1 012,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 26 d.); 36 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 735,41 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 45 Eur administravimo mokesčio; 24,75 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (3 735,41 Eur) nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (iki sutarties nutraukimo); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SV0019827/15, kuria atsakovui suteiktas 4 320 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), delspinigius, 320 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 5 Eur administravimo mokesčio kiekvieną mėnesį iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2018 m. kovo 2 d. sudarytas Susitarimas prie vartojimo kredito sutarties Nr. SV0019827/15, kuriuo kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 20 d. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, o iš atsakovo turėtų būti priteisiamos ieškiniu prašomos sumos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Pripažino, jog yra skolingas ieškovei 3 735,41 Eur negrąžinto kredito, tačiau nurodė, kad negali iš karto grąžinti kredito. Atsakovo teigimu, dalį kredito jis yra grąžinęs, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: jis kurį laiką sirgo, patyrė chirurginę kojos operaciją, ieškovė turi elgtis sąžiningai ir reikalavimus protingai sumažinti. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė, prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį, netinkamai patikrino atsakovo finansines galimybes ir, suteikdama gana didelę kredito sumą, iš anksto užprogramavo situaciją, kai skolininkas negalės sugrąžinti skolos sutartyje numatytomis sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB ,,Mano bankas“ iš atsakovo A. J. 3 735,41 Eur negrąžinto kredito, 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 45 Eur administravimo mokesčio, 24,75 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 704,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė AB ,,Mano bankas“ (buv. kredito unija ,,Sostinės kreditas“) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SV0019827/15, kuria atsakovui suteiktas 4 320 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui; vartojimo kredito palūkanų norma – 36 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 52,27 proc., delspinigiai – 0,05 proc. per dieną, mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 5 Eur. 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui pagal sutartį išmokėta 4 320 Eur paskola. 2018 m. kovo 2 d. susitarimu prie vartojimo kredito sutarties Nr. SV0019827/15 šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą pratęsė iki 2023 m. vasario 20 d. 2019 m. sausio 14 d. raštu dėl kredito ir kitų priklausančių mokėti sumų mokėjimo Nr. S/19/0034 ieškovė informavo skolininką apie neįvykdytus įsipareigojimus pagal sutartį. Ieškovė, po 2019 m. sausio 14 d. pranešimo, nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukė kredito sutartį Nr. SV0019827/15 ir apie tai atskiru pranešimu Nr. S/19/0151 informavo atsakovą.

5. Byloje nėra ginčo, kad suteikto kredito atsakovas nėra grąžinęs. Atsakovas tai pripažino, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 735,41 Eur negrąžinto kredito.

6. Teismas, įvertinęs teisminę praktiką, ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo ginčo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą fiksuotą mokėjimo palūkanų dydį ir procentinę išraišką, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuojamas už skirtingus laikotarpius, sprendė, kad toks reikalavimas prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė tik mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo – 899,43 Eur. Ieškovės reikalavimus priteisti jai iš atsakovo 1 012,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos ir 36 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito gražinimo dienos, atmetė.

7. Teismas, įvertinęs kredito sutarties 7.2 punkte nustatytą šalių susitarimą dėl delspinigių sumokėjimo, tai, jog ieškovės pateiktas jų skaičiavimas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, t. y. nėra didesnis nei įstatyme įtvirtintas dydis (0,05 proc.), nėra skaičiuojami už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ieškovės reikalavimą dėl 24,75 Eur delspinigių priteisimo pripažintino pagrįstu ir tenkino. Atsižvelgęs į sutarčių laisvės principą, taip pat į ieškovės nurodomus argumentus dėl administravimo mokesčio pagrįstumo, teismas sprendė, jog šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 704,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus dokumentus apie atsakovo kreditingumo vertinimą prieš suteikiant ginčo kreditą ir atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė būtų pažeidusi pareigą tinkamai ir atidžiai įvertinti atsakovo finansinį pajėgumą grąžinti suteikiamą kreditą. Teismas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais atsakovo teiginius, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo ir neatsižvelgė į susidariusią sudėtingą situaciją dėl atsakovo sveikatos būklės. Atsakovas pagal ginčo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.2.1 punktą buvo įsipareigojęs informuoti kredito davėją, jei dėl tam tikrų aplinkybių pasunkės jo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas, tačiau nepateikė įrodymų, jog šią savo pareigą būtų įvykdęs. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė buvo linkusi lanksčiai reaguoti į atsakovo prašymus, susijusius su paskolos sutarties vykdymu, pratęsė vartojimo kredito grąžinimo terminą ir sumažino mėnesio įmoką, pasirašė veiksmų planą dėl skolos mokėjimo dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl priteistų 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas dalį kredito visgi yra grąžinęs, atsakovas savo pareigas ketino įvykdyti sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kurį laiką buvo nemokus, sirgo, patyrė chirurginę kojos operaciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4 straipsnyje yra įtvirtinta, jog ne tik skolininkas, bet ir kreditorius privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, todėl ieškovo reikalavimai turėtų būti protingai sumažinti ir jo naudai skaičiuojamos tik kompensacinės 5 proc. palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos. Civiliniuose santykiuose kiekviena šalis pati privalo būti aktyvi gindama savo teisėtus interesus, tačiau esant vartojimo sutarčiai, stipresnioji šalis neturi teisės pasinaudoti silpnesnės šalies pasyvumu bei iš to pelnytis.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė absoliučiai jokių realių, teisiškai pagrįstų aplinkybių ar teismų praktikos, kodėl sprendimas turėtų būti pakeistas ir reikalavimas dėl 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų turėtų būti netenkintas. Vieninteliai argumentai, kodėl šis reikalavimas turėtų būti netenkintas – sunki apelianto finansinė situacija. Ieškovas ne kartą siūlė apeliantui sudaryti taikos sutartį pritaikant nuolaidas, tačiau apeliantas su taikos sutartimi nesutiko, kadangi jo reikalavimas buvo sudaryti taikos sutartį tik negrąžintai kredito daliai. Su tokiu reikalavimu ieškovas sutikti negalėjo. Apeliantas, pasirašydamas sutartį su joje nurodytomis sąlygomis sutiko, su jomis susipažino, todėl apelianto nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma neatitinka nagrinėjamos situacijos, kadangi šalių ketinimai buvo aiškūs ir juos nustatyti galima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SV0019827/15, kuria atsakovui suteiktas 4 320 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, vartojimo kredito palūkanų norma – 36 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 52,27 proc., delspinigiai – 0,05 proc. per dieną, mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 5 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, tačiau kreditas nebuvo grąžintas. Ieškovė nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukė kredito sutartį ir apie tai atskiru pranešimu informavo atsakovą.

13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 735,41 Eur negrąžinto kredito; 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 28 d.); 1 012,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 26 d.); 36 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 735,41 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 45 Eur administravimo mokesčio; 24,75 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (3 735,41 Eur) nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (iki sutarties nutraukimo); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 735,41 Eur negrąžinto kredito, 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 45 Eur administravimo mokesčio, 24,75 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 704,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei priteisė 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

16. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 899,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, vienintelį argumentą nurodo, kad jis kurį laiką buvo nemokus, sirgo, patyrė chirurginę kojos operaciją, todėl ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų priteisimo turėtų būti sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro jokio teisinio pagrindo nepriteisti ar mažinti priteistą mokėjimo (pelno) palūkanų sumą. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas mokėjimo palūkanas ieškovei, atsižvelgė į teismų praktiką, įvertino įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantas, esant sunkiai finansinei situacijai, galėjo kreiptis į ieškovę prašydamas pratęsti vartojimo kredito grąžinimo terminą.

17. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo perskirstyti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos paliekamos nepakeistos.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 121 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės ,,Mano bankas“, j. a. k. 112043081, naudai 121 apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė