Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-578-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-578-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07427-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
A. A.
Trečiasis asmuo
V. J., A. J.
Civilinė byla Nr.2A-578-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07427-2010-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 54.; 44.5.1.; 121.14., 121.18., 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. M. dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys – V. J. ir A. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. A. 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. M. 60 000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2006 m. gruodžio mėn. susitarė, kad šis suformuos žemės sklypą prie statinio – vandens bokšto b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkiu yra ieškovas, bei organizuos detalaus plano rengimą. Atsakovas kaip avansą 2006 m. gruodžio mėn. iš ieškovo už būsimus darbus paėmė 60 000 Lt, ką patvirtino pasirašydamas raštelį. Šiame raštelyje nurodė, kokie darbai turi būti atlikti. Tokiu būdu tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kurios buvimo fakto nė viena iš šalių neginčija. Atsakovas iki šiol jokių savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas su ieškovu 2010 m. birželio 2 d. pasirašė patvirtinimą, kad sutartis dėl darbų atlikimo tarp jų nutraukta, jis jokių darbų neatliko ir įsipareigoja grąžinti avansu paimtą sumą, sumokėdamas ją lygiomis dalimis per šešis mėnesius. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo pateiktas 2006 m. gruodžio 28 d. pakvitavimas liudija tik aplinkybę, kad atsakovas priėmė iš ieškovo 60 000 Lt. Pakvitavime nėra nurodoma nei kada šie darbai bus atlikti, nei kas darbus atliks, todėl ieškovo teiginys, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė rangos santykiai yra nepagrįstas. Ieškovas 2010 m. birželio 2 d. pakvitavimu nepagrįstai reikalauja grąžinti 60 000 Lt, kadangi skolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs ir skolos grąžinimo reikalavimo teisė atsiras ieškovui tik ne anksčiau nei 2010 m. gruodžio mėn. Pateikdamas teismui ieškinį 2010 m. liepos mėn., ieškovas pats pažeidžia sutartas sąlygas, o tokie jo veiksmai rodo, kad jis atsisako bendradarbiauti su atsakovu ir niekada neplanavo laikytis pasirašyto skolos grąžinimo susitarimo. Be to ieškovas žino, jog atsakovas negali asmeniškai atlikti darbų, formuojant sklypą ir atliekant detalųjį planą, todėl ieškovui buvo suprantama, kad minėtus darbus atliks kiti, tam įgalioti ar skirti fiziniai ar juridiniai asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. M. ieškovo A. A. naudai 60 000 Lt įsiskolinimą už negrąžintą avansą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė, jog nors iš dalies įvykdė susitarimą. Teismas taip pat pripažino, jog žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, teigdamas, kad žemės sklypas suformuotas, kad jis atliko tam tikrus darbus, sudariusius pagrindą atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo, tokių teiginių nepagrindė. Galutinis susitarimo tikslas pasiektas nebuvo. Atsakovas neįvykdė sutarties tiek, kad būtų suformuotas žemės sklypas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, tiek, kad sklypas būtų įgytas ieškovo privačion nuosavybėn, tiek, kad būtų atliktas detalusis planavimas, pakeista žemės paskirtis. Teismas pripažino, jog kadastrinių matavimų byla, kuri nėra suderinta su įgaliotomis valstybės institucijomis ir suformuota taip, kaip nustato teisės aktai, taip pat nesudaro pagrindo vertinti atsakovo veiksmus kaip atlikus kadastrinius matavimus, ji pernelyg mažareikšmė, jei nėra atlikti net tarpiniai veiksmai. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atliktus darbus, sudarančius pagrindo atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo, atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad avanso lėšos buvo panaudotos. Atsižvelgiant į tai, kad už numatytas atlikti paslaugas, kurių nebuvo atlikta, atsakovui buvo apmokėta avansu, teismas konstatavo, kad atsakovui atsirado prievolė grąžinti už neatliktas paslaugas gautas avansines lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog sprendimo išvados buvo padarytos, netinkamai aiškinant ir taikant galiojančias materialinės teisės normas, be to pažeidžiant procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Teismas nepasisakė dėl atsakovo sutuoktinės įtraukimo į procesą, o, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį, tuo pačiu pasisakė dėl pareigų asmeniui, kuris procese nedalyvavo. Teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo, de fakto atliko nepareikšto ieškinio dalyko vertinimą, ir ieškovui nesutikus, analizavo susiklosčiusius santykius tarp ieškovo bei atsakovo kaip sutartinius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys buvo paduotas nedelsiant po to, kai atsakovas pasirašė pinigų grąžinimo pakvitavimą. Toks elgesys gali liudyti, kad tarp susitarimo šalių galėjo susiklostyti ar susiklostė santykiai, kurių negalima pripažinti sąžiningais, ir tai netiesiogiai įrodo, kad atsakovas teismui davė teisingus parodymus dėl privertimo pasirašyti 60 000 Lt grąžinimą. Pareiga įrodyti, kad nebuvo prievartos atsakovui, perėjo ieškovui, tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo teiginius bei jų suderinamumą tarpusavyje su teismui pateiktais atsakovo įrodymais. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas, surašydamas pinigų grąžinimo pakvitavimą, veikė niekieno nespaudžiamas, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Taip pat teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, neįvertino atsakovo įvykdytų darbų bei nenustatė jų apimties ir kainos. Teismas taip pat neįvertino esminės aplinkybės - susiklosčiusių santykių dėl žemės sklypo formavimo tarp ieškovo bei trečiojo asmens V. J..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo sutuoktinės įtraukti dalyvauti byloje nebuvo jokio pagrindo, kadangi visi įsipareigojimai yra prisiimti tik atsakovo ir pinigus gavo tik jis, bet ne jo sutuoktinė. Atsakovas neprašė teismo įtraukti dalyvauti byloje savo sutuoktinės, todėl dabar negali grįsti šia aplinkybe apeliacinio skundo. Be to su skundu turėtų kreiptis pati atsakovo sutuoktinė, jei manytų, kad dėl šio teismo sprendimo kokiu nors būdu buvo pažeistos jos teisės, tačiau ji pati jokio skundo nėra padavusi. Pinigus atsakovui sumokėjo ieškovas, bet ne A. J. ar V. J., todėl reikalavimo teisę turi tik ieškovas, o teismo sprendimas jokių jų interesų nepaliečia. Jokių pinigų, kaip teigia atsakovas, iš šių asmenų, padengiant atsakovo skolą, ieškovas negavo, priešingu atveju, būtent A. J. ir V. J. būtų padavę į teismą atsakovą, tačiau to jie nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovas A. M. sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus: žemės sklypo prie statinio – vandens bokšto b2, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui A. J., kuo didesnio ploto suformavimą; žemės sklypo išpirkimą iš valstybės kuo mažesne kaina; žemės sklypo paskirties pakeitimą; detalaus plano parengimą – pakeisti žemės sklypo paskirtį su leidimais mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Ieškovas 2006 m. gruodžio 28 d. sumokėjo atsakovui 60 000 Lt avansą už projekto ir žemės dokumentų sutvarkymą (duomenys neskelbtini) 0,50 ha sklype (b.l. 5). Atsakovas 2010 m. birželio 2 d. surašė raštelį, kuriame nurodė, jog sutarties nepavyko įvykdyti ir įsipareigojo grąžinti ieškovui sumokėtą 60 000 Lt avansą per šešis mėnesius, išmokant pinigus lygiomis dalimis (b.l. 4). Byloje kilo ginčas dėl sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas sutartų darbų ieškovui neatliko ir dėl to sprendė, jog atsakovui atsirado prievolė grąžinti už neatliktus darbus gautas avansines lėšas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo tai, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė jo sutuoktinės, o, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį, tuo pačiu pasisakė dėl pareigų asmeniui, kuris procese nedalyvavo. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, jog atsakovas neprašė pirmosios instancijos teismo įtraukti dalyvauti byloje savo sutuoktinės, todėl dabar negali grįsti šia aplinkybe ir apeliacinio skundo. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė.

CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių priskiriamos ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1d. 5 p.). Šiuo atveju sandorį sudarė tik atsakovas be savo sutuoktinės, byloje nėra duomenų, jog sudarant sandorį, nors jis ir buvo žodinis, atsakovo sutuoktinė davė sutikimą tokiam sandoriui. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šio sutikimo reikėjo, nes sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais, kadangi pagal sutartį gauti pinigai turėjo būti panaudoti ginčo sklypo formavimui. Be to atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog gautus 60 000 Lt išleido atsiskaitymui su UAB „Geoteka“ ir UAB „Geokristalas“, juos sumokėjo jų darbuotojams po 30 000 Lt, t.y. neteigė, kad pinigus panaudojo šeimos reikalams. Ieškovas ieškinį taip pat pareiškė tik atsakovui, kildindamas jį iš ieškovo ir atsakovo sudarytos paslaugų sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus. Kadangi šių darbų atsakovas neatliko, ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtą avansą, remdamasis šalių sutartimi. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas joks klausimas, susijęs su atsakovo sutuoktinės teisėmis ar pareigomis, todėl tvirtinti, jog skundžiamu sprendimu jos yra pažeistos, nėra jokio pagrindo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, surašydamas pinigų pakvitavimą, veikė niekieno nespaudžiamas. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys buvo paduotas nedelsiant po to, kai atsakovas pasirašė pinigų grąžinimo pakvitavimą, kas vertintina kaip ieškovo nesąžiningumas ir būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad pakvitavimas pasirašytas be prievartos. Tačiau su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo, nes atsakovas, teigdamas, jog susitarimą dėl avanso grąžinimo surašė spaudžiamas ieškovo, nepateikė absoliučiai jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovas ieškinį padavė iš karto po to, kai atsakovas pasirašė pinigų grąžinimo pakvitavimą, minėtų aplinkybių nepatvirtina ir neįrodo, nes ieškinio padavimas negali būti vertinamas nei kaip spaudimas, nei kaip prievartos priemonė. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, ieškovas šiuo atveju pasinaudojo jam suteikta teise į teisminę gynybą. Šios teisės įgyvendinimas negali būti pagrindu teigti, jog tarp šalių susiklostė nesąžiningi santykiai ar pareikštas reikalavimas grindžiamas spaudimu kitai šaliai.

Apelianto nurodyta aplinkybė, jog tarp atsakovo ir UAB „Geokristal“ buvo sudaryta sutartis dėl darbų vykdant žemės sklypo formavimą, kuri turėjo būti baigta 2010 m. gruodžio mėnesį, taip pat nepatvirtina jo nurodytos aplinkybės, kad susitarimą dėl pinigų grąžinimo, jis pasirašė spaudžiamas ieškovo. Minėtos atsakovo su UAB „Geokristal“ sutarties 3 dalies 1.3 punkte numatyta, kad sutartinio darbo atlikimo pabaiga yra sąskaitos-faktūros pasirašymas, o 4 dalies 1.2 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus su vykdytoju atsiskaito pasirašius sąskaitą-faktūrą. Taigi pagal šias nuostatas, atsakovas su UAB „Geokristal“ turėjo atsiskaityti tik išrašius sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad geodezinių ir detalaus plano rengimo organizavimo darbai dar nebuvo atlikti, šios aplinkybės atsakovas ir neginčijo, pinigai neturėjo būti sumokėti, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog šios aplinkybės patvirtina ieškovo spaudimą atsakovui.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, neįvertino atsakovo įvykdytų darbų bei nenustatė jų apimties ir kainos. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrindė, kad nors iš dalies įvykdė susitarimą, nepagrindė, kad 0,42 ha žemės sklypas yra suformuotas, priešingai, byloje esanti medžiaga rodo, kad žemės sklypas nėra suformuotas įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutikti neturi pagrindo, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių ją paneigti. Vien sutartis su UAB „Geokristal“ nėra pakankamas įrodymas nagrinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Kadastrinių matavimų byla, kuri nėra suderinta su įgaliotomis valstybės institucijomis ir suformuota taip, kaip nustato teisės aktai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat nesudaro pagrindo vertinti atsakovo veiksmus kaip atlikus kadastrinius matavimus dėl mažareikšmiškumo. Atsižvelgiant, į tai, kad atsakovas savo pareigos teikti kokybiškas paslaugas neatliko ir tuo pažeidė paslaugų teikimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas turi pagrindo nemokėti atsakovui sutarto atlyginimo, o sumokėjus jį – atsakovas privalo jį grąžinti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus taip pat apelianto teiginius, jog teismas neįvertino tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. J. susiklosčiusių santykių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog visus pinigus pagal susitarimą atsakovui perdavė ieškovas. Ginčo, kad ieškovas yra teisėtas sklype esančio bokšto bendrasavininkis, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas bokšto bendrasavininkiu tapo jau po susitarimo su atsakovu, nesudaro pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo V. J. jau atsiskaitė su ieškovu ir 60 000 Lt sumokėto avanso priteisimas ieškovui reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra tokių duomenų, kaip tvirtina apeliantas, be to, jei trečiasis asmuo būtų atsiskaitęs su ieškovu, jis turėtų reikšti reikalavimus atsakovui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 1600 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš apelianto

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė