Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Molėtų rajono policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Molėtų rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 74-TE2-45 ,,Dėl V. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei įpareigoti atsakovą vykdyti Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. išvadą. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. Utenos rajono policijos komisariate jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir iškelta administracinė byla dėl vengimo nustatyti neblaivumą (girtumą), kurioje minimi faktai neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. prie vienoje iš Utenos gatvių stovėjusio pareiškėjo automobilio priėję policijos pareigūnai pareiškėją paprašė pateikti dokumentus. Pareiškėjui atsakius, kad jis automobilio nevairuoja, jo buvo paprašyta iš automobilio išlipti. Atsisakius tai padaryti, pareiškėjas išlaipintas jėga. Pareiškėjo teigimu, nors jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą (girtumą) techninėmis priemonėmis, neprieštaravo reikalavimui atlikti medicininę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau jį sulaikę Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo“ 16.1, 26, 29 punktų reikalavimus – nebuvo užpildytas asmens siuntimas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, pristačius pareiškėją į sveikatos priežiūros įstaigą, jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nesurašytas medicininės apžiūros aktas. Tokie pareigūnų veiksmai išprovokavo pareiškėjo nemandagų elgesį su jais, dėl ko pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio l ir 2 dalis. Dėl šio įvykio Molėtų rajono policijos komisariate 2005 m. rugpjūčio 10 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas 2005 m. rugpjūčio 16 d. buvo sustabdytas. Nuo 2005 m. rugpjūčio 14 d. iki 2005 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame pareiškėjui nurodyta iki 2005 m. gruodžio 15 d. pateikti paaiškinimą, įteiktas 2005 m. gruodžio 14 d., pareiškėjo nedarbingumo metu. Dėl vartojamų vaistų poveikio pareiškėjas negalėjo tinkamai paaiškinti įvykio aplinkybių, o nustatytas vienos dienos terminas paaiškinimui pateikti neatitiko protingumo kriterijų. Molėtų rajono policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 74-TE2-45 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jam taip pat įteiktas nedarbingumo metu, t.y. 2005 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjo teigimu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos pareigūnai, atlikdami tarnybinį patikrinimą, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas – neatsižvelgė į pareiškėjui pradėtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas neįrodžius jo kaltės. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai aiškinamos ir taikomos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 15, 16 punktų nuostatos. Pažymėjo, kad pagal Etikos kodekso, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 29 d., 15 punktą, dėl šio kodekso reikalavimų nesilaikymo galima tik pareigūno moralinė atsakomybė. Taigi atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą nebuvo pagrindo. 2005 m. gruodžio 21 d. gauta Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, kuria pareiškėjas pripažintas netinkamu tarnauti vidaus tarnyboje, ir ši išvada yra pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą.

Atsakovas Molėtų rajono policijos komisariatas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. Utenoje Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo pareiškėjas. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Vairuotojas prisistatyti bei pateikti dokumentus atsisakė, nepakluso reikalavimui išlipti iš automobilio, todėl buvo panaudota jėga. Nustatyti blaivumą tiek Utenos rajono policijos komisariate, tiek medicinos įstaigoje pareiškėjas taip pat atsisakė, elgėsi įžūliai, nuolat įžeidinėjo policijos pareigūnus. Vėliau alkoholio kiekio tikrintuvu pareiškėjui nustatytas 2,46 promilių girtumas. Pareiškėjui surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. l V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 29 punktu, gavus Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005 m. gruodžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. Kl-122, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio l dalyje numatyta, kad nustačius pareigūno vardo pažeminimą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas šis faktas (aplinkybė). Taip pat nurodyta, jog pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir laikino nedarbingumo bei atostogų metu. Molėtų rajono policijos komisariatas 2005 m. gruodžio 21 d. faksu gavo Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo 2005 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. 300 dėl pareiškėjo netinkamumo vidaus tarybai. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo veiksmai, pažeminę pareigūno vardą, konstatuoti 2005 m. gruodžio 20 d., gavus tarnybinio patikrinimo išvadą, o minėta pažyma priimta vėliau, pareiškėjas negali būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos tarnybinio patikrinimo išvados teiginius – nors patikrinimo metu ir buvo konstatuota, kad pareiškėjas ne tarnybos metu pažeidė Etikos kodekso nuostatas, tačiau Etikos kodekso nuostatų pažeidimas nėra pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 6 punkto, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 70 punkto, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat policijos pareigūno priesaiką. Šių veiksmų visuma ir tapo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagrindu. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pasiūlyta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų tarnybos 2005 m. gruodžio 20 d. baigto tarnybinio patikrinimo dėl V. U. veiksmų išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 55 min., Užpalių gatvėje, Utenos mieste, Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio magistralinių kelių priežiūros grandies pareigūnai sustabdė automobilį, nuo kurio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas nesiorientavo aplinkoje. Pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą vairuotojas atsisakė, taip pat atsisakė prisistatyti bei paklusti policijos pareigūnų reikalavimams išlipti iš automobilio. Panaudojus fizinę jėgą, vairuotojas pasipriešino policijos pareigūnams, bandė ištrūkti, todėl buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Utenos rajono policijos komisariatą. Utenos rajono policijos komisariate buvo nustatyta vairuotojo tapatybė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymima, kad V. U. vengė neblaivumo patikrinimo, o nuvežtas į VšĮ „Utenos apskrities ligoninė“ medicininės apžiūros atsisakė. Vėliau V. U. Utenos rajono policijos komisariate nustatytas 2,46 promilių girtumas. Tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytoje vietoje ir laiku pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys (t. I, b.l. 44-45, 46, 47), alkotesterio rodmenys (t. I, b.l. 49), vaizdo įrašas. Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. M. , M. N. ir R. R. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo veiksmus.

Pareiškėjo bei liudytojo M. K. paaiškinimus, jog 2005 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 55 min., pareiškėjas automobilio nevairavo, teismas atmetė kaip nepatvirtintus objektyviais įrodymais, taip pat prieštaraujančius liudytojų R. M. ir M. N. parodymais. Teismas pažymėjo ir tai, kad V. U. 2005 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime (t. I, b.l. 50) bei teikiant paaiškinimus teismui (t. I, b.l. 130-137) pateikiamos skirtingos įvykio versijos.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne tarnybos metu neblaivus vairavo automobilį ir, būdamas policijos pareigūnu, turinčiu daugiau nei 10 metų tarnybos stažą, žinodamas pagrindinius eismo priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus ir juose nustatytas policijos pareigūnų teises, užtikrinant eismo saugumą ir tiriant eismo įvykių aplinkybes, bei eismo įvykio dalyvių (vairuotojų ir kitų asmenų) teises ir pareigas, siekdamas išvengti neblaivumo patikrinimo, sąmoningai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4, 6 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 70 punkto reikalavimų. V. U. , vengdamas neblaivumo patikrinimo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžūliai ir nepagarbiai elgėsi su policijos pareigūnais, įvairiais būdais trukdė jiems atlikti savo tarnybines pareigas, sąmoningai vilkino teisės pažeidimo aplinkybių tyrimą. Tokie pareiškėjo veiksmai ir elgesys yra visiškai nesuderinami su Policijos veiklos įstatyme 21 straipsnio l dalies 2 punkte policijos pareigūnui keliamais reikalavimais bei V. U. duota policijos pareigūno priesaika – V. U. akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir ją sukompromitavo.

Teismas nurodė, kad atsakovas, 2005 m. gruodžio 20 d. gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą ir tą pačią dieną priėmęs įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2005 m. gruodžio 21 d., Vidaus tarnybos statuto nuostatų nepažeidė. Pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio l dalį pareigūnas už pareigūno vardo pažeminimą atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas šis faktas (aplinkybė). Nustačius tokį faktą pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir laikino nedarbingumo bei atostogų metu. V. U. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo veiksmų (t. I, b.l. 9), tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 18 punktą, pateikti rašytinį paaiškinimą yra pareigūno teisė. Byloje duomenų, jog pareiškėjui teisė teikti pasiaiškinimą būtų buvusi suvaržyta, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjas vykstant tarnybiniam patikrinimui buvo nedarbingas, nėra pakankamas įrodymas, jog jis neturėjo realios galimybės paaiškinti įvykio aplinkybių.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktas nustato, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios tvarkos reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys neginčytinai patvirtina, kad jau tarnybinio patikrinimo pradėjimo dieną buvo duomenų, leidžiančių atriboti V. U. veiksmus nuo administracinių teisės pažeidimų, bei juos įvertinti. Todėl pareiškėjo argumentas, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog nėra baigti nagrinėti ir nepriimti procesiniai sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose jo atžvilgiu, yra nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagrįstai. Panaikinti Molėtų rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 74-TE2-45, kuriuo V. U. atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nėra įstatyminio pagrindo.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 300 Molėtų rajono policijos komisariate gauta 2005 m. gruodžio 21 d., t.y. jau priėmus įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą. V. U. veiksmai, žeminantys policijos pareigūno vardą, konstatuoti 2005 m. gruodžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą klausimas negali būti nagrinėjamas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir Molėtų rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 74-TE2-45 panaikinti, įpareigoti Molėtų rajono policijos komisariato viršininką vykdyti Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. išvadą Nr. 300 ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Priimdamas sprendimą teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos“ reikalavimų. Pareigūnai pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vengimo nustatyti neblaivumą (girtumą), neturėdami medicininės apžiūros akto, kuris yra oficialus dokumentas, patvirtinantis ar paneigiantis neblaivumo (girtumo) faktą ar neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimo faktą (Tvarkos 29 punktas). Minėtas aktas yra skundžiamas, nesutikus su jame nurodytomis išvadomis (Tvarkos 16.2 punktas). Kadangi toks aktas nebuvo surašytas, iš pareiškėjo atimta teisė jį apskųsti ir kreiptis į kitą sveikatos priežiūros įstaigą pakartotinei apžiūrai. Be to, pareigūnai, pristatydami pareiškėją į sveikatos priežiūros įstaigą, t.y. VšĮ ,,Utenos apskrities ligoninė“, iš anksto žinojo, kad minėtoje įstaigoje pareiškėjo būsena nebus įvertinta, kadangi Utenos rajono policijos komisariatas neturi sudaręs sutarties su minėta įstaiga dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo paslaugų teikimo. Tuo pažeistas Tvarkos 16.1 punktas. Teismo posėdžio metu ši aplinkybė buvo iškelta, tačiau liko neįvertinta. Teismo sprendime konstatuojama, kad pareiškėjas buvo girtas, tačiau tai yra neįrodyta. Neblaivumo negali patvirtinti alkotesterio spausdintuvo šaknelė be pareiškėjo parašų, pareiškėjui neigiant neblaivumo (girtumo) nustatymo faktą alkotesteriu.

2) Teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje esantis vienintelis pareiškėjo paaiškinimas surašytas praėjus vienuolikai valandų po sulaikymo, kurio metu didžiąją dalį nakties pareiškėjui teko praleisti kameroje stovint, dėl ko jo fizinė ir psichinė būklė buvo kritiška. Taigi paaiškinime nurodytos aplinkybės negali būti visiškai tikslios.

3) Teismas tinkamai neįvertino Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos pareigūnų, atlikusių tarnybinį patikrinimą, 2005 m. gruodžio 14 d. pateikto pasiūlymo išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes. Tuo metu pareiškėjo fizinė ir psichinė būklė buvo sunki. Pareiškėjui buvo atlikta kojos sąnario operacija, dėl pooperacinių skausmų gulėdamas chirurgijos skyriaus stacionare pareiškėjas negalėjo vaikščioti, skausmui malšinti buvo leidžiami vaistai, dėl kurių poveikio veiksnumo galimybės buvo ribotos, o pateikti paaiškinimui buvo suteiktas tik vienos dienos terminas. Tokiu būdu, nebuvo laikomasi Tvarkoje įtvirtinto reikalavimo išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas.

4) Nei įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyti pareiškėjo veiksmai (ar neveikimas), kurie tapo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Molėtų rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81, 86-86 str.).

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis nustato atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Du iš jų aktualūs šioje ginčo byloje:

53 straipsnio 1 dalies 7 punktas dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, nes 2005 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 55 min., Utenoje, Užpalių gatvėje, pareiškėjas girtas (2,46 promilės alkoholio) vairavo automobilį, sustabdytas Utenos rajono policijos pareigūnų, nepakluso jų teisėtiems reikalavimas, t.y. atsisakė medicininės apžiūros girtumui nustatyti, juos (policijos pareigūnus) įžeidinėjo;53 straipsnio 1 dalies 4 punktas (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės komisijos išvadai).

Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl V. U. veiksmų pradėtas Molėtų rajono policijos komisariate 2005 m. rugpjūčio 10 d., gavus 2005 m. rugpjūčio 10 d. Utenos rajono policijos komisariato surinktą medžiagą, 2005 m. rugpjūčio 16 d. tyrimas buvo sustabdytas, tačiau nuo 2005 m. gruodžio 12 d. jį (tarnybinį patikrinimą) tęsė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų tarnyba. Tyrimas baigtas 2005 m. gruodžio 20 d., surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą ir konstatavus pareiškėjo poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Pareiškėjo ligos nustatymo procese, pradėtame 2005 m. gruodžio 13 d. ir užbaigtame 2005 m. gruodžio 21 d., surašius Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 300, nustatyta, kad V. U. netinkamas vidaus tarnybai pagal 37.2 punktą ir I ir II skiltis. Tinkamas ir gali eiti pareigas pagal III skiltį.

Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš vidaus tarnybos atleidimo tvarką 1 dalis nustato, kad ,,Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10 <...> punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos“. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nebegalėtų tęsti tarnybos, egzistavo ne vienu metu (skirtumas – viena diena). Visų šių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys apie Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo pirmumą – nepagrįstas, o atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatavęs Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindą (veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą) ir atleisdamas apeliantą iš tarnybos šiuo pagrindu, veikė teisėtai ir pagrįstai. Šiuo atveju pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo veika – poelgis, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pažeminęs pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.).

Kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta tokio pažeidimo sudėtis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas neteisingai taikė teisę. Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 ,,Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojat apelianto veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kitaip.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad bylų dėl administracinių nusižengimų nutraukimas įrodo nesant jo (apelianto) veikoje administracinių nusižengimų sudėties. Minėtos bylos nutrauktos nereabilituojančiais apeliantą pagrindais, t.y. viena (dėl ATPK 126 str. 3 ir 4 d. nustatytų nusižengimų) nutraukta pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, o kita (dėl ATPK 187 str. 1 ir 2 d. nustatytų nusižengimų) – dėl šiam subjektui netaikytinos administracinės atsakomybės (ATPK 15 str.), nurodant, kad V. U. už tokio pobūdžio nusižengimus turi būti patrauktas drausminėn atsakomybėn (t. I, b.l. 75). Taigi nutarimai nutraukti administracinių teisės pažeidimų bylas nepaneigia apelianto padarytos veikos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atleistas iš tarnybos teisėtai ir pagrįstai – teisinga ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.