Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. K. davė melagingus parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, o būtent ji, 2022-11-15 9.30 val., Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose, esančiuose Vilniaus g. 41, Molėtai, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip liudytoja būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausta teismui davė melagingus parodymus teigdama, kad jos dukra A. K., kuriai buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl jos (motinos) sužalojimo, prieš ją fiziškai nesmurtavo, o nustatytus kūno sužalojimus ji patyrė pati griūdama namuose nuo laiptų.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su vyru A. K. ir dukra A. K. šventė Jonines. Tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dukra ją sumušė. Tai patvirtino ir atvykusiems policijos pareigūnams. Vėliau su dukra susitaikė ir jai pagailo jos, todėl teisme melagingai paliudijo, kad tai ji pati nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Suprato, kad negalima teismui meluoti ir duoti melagingus parodymus, tačiau tokiu būdu norėjo išgelbėti dukrą nuo teistumo. Teismo posėdyje prieš duodant parodymus ji pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau tyčia melavo ir klaidino teismą, prokurorą bei nepagrįstai kaltino policijos pareigūnus. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Kiek jai žinoma, nepaisant jos melagingų parodymų davimo teismui, dukra vistiek buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl jos sumušimo. Sutiko, kad jai, R. K., būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.

2022-11-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisiamojo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama A. K. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad liudytoja R. K., kuri buvo supažindinta su įstatymo suteikta teise atsisakyti duoti parodymus, pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, juos duodama teigė, kad dukra A. K. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, sužalojimus patyrė pati griūdama nuo laiptų.

2022-11-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu A. K. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteista už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent konstatuota, kad ji 2022-06-24, apie 00.05 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), tėvų namo kieme kilus konfliktui, rankomis tampydama už plaukų savo motiną R. K., pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai įspyrė ne daugiau trijų kartų į galvą ir nugarą, taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios R. K. sveikatą. Pastarosios, t. y. kaltinamosios šioje byloje tuomet duotus parodymus teismas įvertino kritiškai. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022-12-20 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Įvertinus aptartus įrodymus, daroma išvada, kad R. K. kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį bei priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).

Prokuroras nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visgi R. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji neteista, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta vieną kartą, nedirba, gydytojo psichiatro įskaitoje neįregistruota, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakteristikoje nurodyta, kad R. K. epizodiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje ir seniūnijoje atlieka visuomenei naudingą veiklą, turi žalingų įpročių, bet skundų dėl jos elgesio seniūnija nėra gavusi.

Teismas, skirdamas jam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai prokuroro pasiūlytą bausmę – viešuosius darbus ir su tokia bausme kaltinamoji yra išreiškusi savo sutikimą.

Pagal BK 64¹ straipsnį kalta prisipažinusiai R. K. bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų darbų visuomenės labui.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų darbų visuomenės labui.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.