Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 17 d., 14 val. 20 min., V. L., Vilniuje, Ozo g. 25, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,03 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

V. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad kai atvažiavo į automobilių aikštelę, buvo blaivus. Pradėjo nervuotis, todėl nuėjo ir išgėrė alkoholio. Jeigu būtų neblaivus, žmona neleistų vairuoti. Gailisi, kad pradėjo rėkti ant žmonių, tačiau mano, jog reikia prižiūrėti savo vaikus.

Teismo posėdžio metu V. L. atstovas prašė administracinio teisės pažeidimo bylą V. L. atžvilgiu nutraukti, kadangi nėra pažeidimo požymių. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. L. vairavo neblaivus. Jo žmona yra vairuojanti, todėl ji galėjo vairuoti automobilį, jeigu vyras būtų neblaivus. Praėjo nemažas laiko tarpas nuo konflikto, po kurio V. L. susijaudino ir nusprendė pasivaišinti alkoholiu, ir policijos, kuri nematė paties vairavimo fakto, atvykimo. Pats V. L. sutiko, kad buvo neblaivus, kai buvo tikrinamas alkotesteriu. Be to, V. L. manė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam yra surašomas už viešosios tvarkos pažeidimą. V. L. judesių koordinacija, kurią pastebėjo liudytojai, galėjo būti sutrikusi dėl nuovargio ar streso.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Pavelas Šilobritas (Pavel Šilobrit) parodė, kad pažeidimo dieną gavo iškvietimą vykti prie „Akropolio“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur tarp vairuotojų, vienas kurių yra neblaivus, kilo konfliktas. Įvykio vietoje buvo pranešėjas A. V. ir vairuotojo žmona A. L., po to atėjo ir pats vairuotojas. Posėdžio metu Pavelas Šilobritas patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Paaiškino, kad paties vairavimo fakto nematė, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pagal liudytojų parodymus.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktas įvyko apie 14 val., policija atvyko maždaug po 20-30 min., gal iki valandos. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo V. L., kuris pradėjo bartis dėl to, kad jam sutrukdė pastatyti automobilį. Paaiškino, kad tą dieną buvo su dviem vaikais, krovė nupirktus daiktus į automobilį. Išlipęs iš vairuotojo vietos, vyras pradėjo bartis ir nuėjo į parduotuvę, po to grįžo. Po konflikto iš karto paskambino policijai ir pranešė, jog įtariama neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį. Žmona dar buvo pranešusi apie įvykį apsaugos darbuotojui, kuris atėjęs paaiškino, jog tai ne jo kompetencija ir pasiūlė kreiptis į policiją.

Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio „Audi“ vairuotojas jai sukėlė įtarimą, kadangi savo elgesiu atkreipė jos dėmesį. Ji yra gydytoja, darbe nustatinėja girtumus, todėl įvertinusi vairuotojo išvaizdą ir jo veiksmus, nusprendė, jog vairuotojas yra neblaivus. Kadangi ji turi medicininį išsilavinimą, 2013 m. lapkričio 17 d. paaiškinime, apibūdindama vairuotoją V. L., vartojo tokius išsireiškimus, kaip „nefiksavo žvilgsnio, kalbėjo nerišliai, svirduliavo ir pan.“ Įvykis įvyko apie 14 val., policija vyko apie valandą. Po konflikto ji su vaikais nuėjo į parduotuvę, pasakė apsaugos darbuotojams, kad automobilių aikštelėje yra neblaivus vairuotojas, daugiau į įvykio vietą nėjo. Parodė, kad išlipęs iš automobilio vairuotojas pradėjo labai staigia šaukti, ji atsisuko nustebusi, nes nieko nebuvo padariusi. Nežino, kodėl jis šaukė, spėja, kad dėl to, jog ji tuo metu išiminėjo vaiką iš automobilio ir galėjo trukdyti jam astatyti automobilį. Atėjusi vairuotojo žmona, pradėjo jį raminti.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad įvykio dieną ji su vyru apie 13 val. nuvyko į „Akropolį“. Automobilių aikštelėje nebuvo laisvų vietų. Rado vieną laisvą vietą, tačiau šalia stovinčio automobilio durelės buvo atidarytos, už automobilio stovėjo vyras, moteris išiminėjo vežimėlį su vaiku, kitas vaikas bėgiojo. Pasakė vyrui, kad jis palauktų, kol moteris išeis, tačiau jos vyras yra impulsyvus, pradėjo nervuotis, prisiparkavo, išlipo ir pradėjo šaukti. Tuo metu ji pradėjo vyrą raminti. Šalia stovėję moteris ir vyras pasakė, kad skambins policijai. Po konflikto ji nuėjo į banką, o vyras kažkur kitur. Grįžus prie automobilio, apie 14 val., atvažiavo policija, tada ji paskambino vyrui, kad grįžtų prie automobilio. Jam grįžus, ji pastebėjo, kad vyras yra nekokios būsenos, todėl ji nusprendė vairuoti automobilį. Patvirtino, kad neleidžia vairuoti vyrui, jeigu jis būna neblaivus ar išgėręs.

Byloje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio Pavelo Šilobrito tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 17 d. apie 14 val. 20 min., patruliuojant kartu su patruliu E. L., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo g. 25, įvyko konfliktas tarp vairuotojų ir vienas iš jų įtariama neblaivus. Atvykus į vietą, juos pasitiko A. V. ir jo žmona I. V., kurie paaiškino, kad stovėdami automobilių stovėjimo aikštelėje kraustė nupirktas prekes į automobilį, kai tuo metu pamatė automobilį „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras ir įvažinėjo į šalia esančią stovėjimo vietą. Kai automobilis „Audi“ sustojo, dureles atidarė vairuotojas ir išlipo. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, nenulaikė pusiausvyros, pradėjo šaukti, kad trukdo prisiparkuoti. I. V. paaiškino, kad ji yra medikė ir pagal visus požymius, jos manymu, „Audi“ vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į vietą, „Audi“ automobilio vairuotojo nebuvo, jis priėjo po 5 minučių. Vietoje buvo jo žmona A. L., kuri paaiškino, kad jos vyras V. L. vairavo automobilį ir atbulomis įvažinėjo į stovėjimo vietą. Atėjęs V. L. taip pat paaiškino, kad vairavo automobilį aikštelėje ir atbulomis įvažinėjo į stovėjimo vietą. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. V. L. su pažeidimu sutiko, sakė, kad paskutinį kartą porą butelių alaus išgėrė iš ryto (b.l. 4).

Byloje esančioje alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, jog 2013 m. lapkričio 17 d. 14 val. 20 min. V. L. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (b.l. 10).

V. L. neigia 2013 m. lapkričio 17 d. vairavęs automobilį neblaivus, teigdamas, jog alkoholio pavartojo po konflikto su A. V. ir I. V., todėl atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus, tačiau šiuos parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko juos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija. Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad V. L. pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje ir išlipęs konfliktavo, elgėsi neadekvačiai. Medicininį išsilavinimą turinčios liudytojos I. V. teigimu, V. L. jai sukėlė įtarimą, nes netvirtai laikėsi ant kojų, svirduliavo, pradėjo šaukti, jo kalba buvo nerišli, jis nefiksavo žvilgsnio. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos, turinčios medicininį išsilavinimą bei tiesiogiai mačiusios, kad V. L. vairavo automobilį neblaivus, parodymais. Kad V. L. atrodė neblaivus, patvirtino ir liudytojas A. V.. Pastebėtina, kad policijai apie tai, jog automobilį vairavo įtariama neblaivus vairuotojas, buvo pranešta iš karto po konflikto, o ne tuo metu, kai vairuotojas grįžo iš parduotuvės. Nors V. L. nurodo, kad vairavo automobilį blaivus, o alkoholį vartojo po automobilių aikštelėje įvykusio konflikto, tačiau teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekia išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, dėl to ir nurodo, jog alkoholį vartojo po konflikto iki atvykstant policijai. V. L. buvo nustatytas gana didelis – 2,03 promilių vidutinis girtumas, nors nuo konflikto automobilių stovėjimo aikštelėje iki atvykstant policijos pareigūnams, praėjo nemažas laiko tarpas. Kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina ir policijos pareigūno, nors ir nemačiusio paties vairavimo fakto, tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Šiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti pirminiai įvykio metu dalyvavusių asmenų parodymai, iš kurių matyti, jog pats V. L. pripažino iš ryto vartojęs alkoholį, kas akivaizdžiai paneigia paties jo parodymus teisme ir sudaro pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakeitė savo poziciją, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. V. L. teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog policijos pareigūnas Pavelas Šilobritas ar liudytojai A. V. ir I. V., norėtų apkalbėti V. L. arba jam pakenkti, todėl netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais jo ir liudytojų A. V. bei I. V. parodymais teismas neturi pagrindo.

Nors V. L. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau jo kaltė įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), alkoholio kiekio matuoklio parodymais (b.l. 10), liudytojų Pavelo Šilobrito, A. V. ir I. V. parodymais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad 2013 m. lapkričio 17 d., 14 val. 20 min., V. L., Vilniuje, Ozo g. 25, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,03 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

V. L. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

V. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – turi galiojančią nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebūvimą, taip pat į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatyta minimali, ir mano, kad V. L. skirtina minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

V. L. (V. L.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.