Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-04 · Byla Nr. A2.6.-5618-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
A2.6.-5618-929/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04133-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
Ž. K.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5618-929/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04133-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. K.,jo atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,nukentėjusiajam J. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2016 m. vasario 17 d., apie 14.25 val., Pramonės g. 97, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro teritorijos vartus, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir juos kliudė, vartai virsdami atsitrenkė į šalia stovintį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintas automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vartai, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. K. paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies, tyčia nepasišalino, protokole nurodytą dieną atvyko iškrauti produkcijos, adresu Pramonės 97, Naujoji Vilnia, išsikrovus po 30-40 min. atbuline eiga pradėjo sukti į kairę, stebėjo, kad kitų automobilių neužkliudytų, matyt, tada ir kabino tvorą. Pavažiavo į priekį, išlygino mašiną, nes priekyje, matyt, automobilis stovėjo. Mašina didelė, todėl gal ir kliudė tvorelę. Tačiau jis nieko negirdėjo, jo automobilis didelis, senas, variklis garsiai ūžė, lauke buvo ledas, traškėjo po ratais, jokio kontakto nejautė, jo mašinos kabina sujungta su priekaba, nėra vientisa. Tokį automobilį vairuoja 1 mėn., anksčiau nedirbo tokio darbo. Kiekvieną rytą darbe jiems tikrina blaivumą, tikslo pasišalinti neturėjo. Jis vedęs, vaikui 6 metai, žmona uždirba minimumą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. Š. paaiškino, kad 2016-02-17 ryte atvažiavo į darbą. Pastatė automobilį Audi A4 prie tvoros Pramonės g. 97. Apie 14.00 val. bendrabarbiai pranešė, kad apgadintas jo automobilis, išversta tvora. Tvora buvo atsirėmusi į jo automobilio galą, automobilio priekis nubrauktas. Kolegos nurodė, kad sunkiasvoris automobilis sukdamas pro vartus kliudė tvorą ir pasišalino. Kai tos dienos ryta pasistatė savo automobilį, priekis nebuvo apgadintas. Iki eismo įvykio jis nebuvo pastebėjęs minėtų apgadinimų. Žala jam neatlyginta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. paaiškino, kad J. Š. yra jo bendradarbis. Kabineto langai į kiemo pusę, kabinetas antrame aukšte. Maždaug prieš mėnesį jie su kolega matė, kaip sunkvežimis sustojo užkliuvęs už tvoros, atbuliniu pavažiavo ir greitai nuvažiavo. Sunkvežimio priekaba užstrigo už stulpo, važiuoti toliau negalėjo, todėl vairuotojas turėjo pavažiuoti atgal. Susidūrimo garsas buvo girdimas, net įvykio nematę kolegos girdėjo. Jų kabinetas nuo įvykio vietos yra maždaug apie 20-30 m., langas buvo uždarytas, garsas buvo kaip pokštelėjimas. Žmonių teritorijoje nebuvo, automobilių buvo. Buvo paverstas stulpas, ant kurio kabo vartai. Tas stulpas buvo pavirtęs ant kolegos J. Š. automobilio, jo priekis buvo nubrauktas. Sunkvežimio vairuotojas pravažiavo pro vartus, užsikabino, sustojo, pradėjo važiuoti atbuline eiga, laikė rankoje telefoną. Galvojau, gal skambins policijai, tačiau jis padidino greitį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Toje vietoje posūkis 90 laipsnių, reikia lėtai važiuoti. Vairuotojas sustojęs buvo, išlipęs nebuvo. Kolegos automobilio priekį sunkvežimis galimai galėjo užkabinti su bamperiu, gal su priekiu, tačiau šito patvirtinti negali. Tvoros stulpas buvo pavirtęs, atsirėmė į sunkvežimį, todėl priekį važiuoti negalėjo. Dėl šios priežasties sunkvežimio vairuotojas turėjo pavažiuoti atbuline eiga, jokių kitų priežasčių daryti tokį manevrą nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J. paaiškino, kad po pietų pro savo darbo kabineto langą pamatė puspriekabę, ji važiavo didoku greičiu, bandė įsukti pro vartus, kliudė tvorą. Po to išmanevravo atbuline eiga, vairuotojas rankoje turėjo telefoną ir nuvažiavo dideliu greičiu. Sunkvežimio vairuotojas per staigiai susuko vairą, kabino tvorą, tvora palinko ir kliudė kolegos J. Š. automobilį. Atrodo, kad jis iš pradžių kabino kolegos automobilio priekį, paskui tvorą, tačiau tiksliai negali nurodyti. Sunkvežimis negalėjo judėti į priekį, tam trukdė pasviręs tvoros stulpas. Todėl vairuotojas išlygino automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu aikštelėje buvo automobilių, tačiau sunkvežimio vairuotojas atliko atbulinį manevrą tik dėl stulpo, nes stulpas trukdė judėti į priekį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. vasario 17 d., apie 14.50 val. atvyko pagal pranešimą į Pramonės g. 97, įvykio vietoje liudytojai M. T. ir J. J. paaiškino, kad matė, kaip krovinis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas pro vartus, juos užkabino ir išvertė, tuomet padavė atgal, ištiesino automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Virsdami vartai kliudė stovintį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, užpakalinis bamperis (b. l. 8).

2016 m. kovo 1 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nubrozdintas kairės pusės šonas (b. l. 26).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistės S. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiriant eismo įvykį AV2-793/215 buvo apžiūrėtas automobilis AUDI AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad jam apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Bylos tyrimo eigoje nustatyta, kad tiriamo eismo įvykio metu buvo deformuotas galinis bamperis, nuo kontakto su tvora. Nukentėjęs J. Š. teigė, kad tiriamo eismo įvykio metu taip pat galėjo būti apgadintas ir jo priekinis bamperis, tiesiogiai nuo kontakto su krovininiu automobiliu, šiam pravažiuojant pro šalį, tačiau dėl to įsitikinęs nebuvo, teigė, kad šių apgadinimų ankščiau nepastebėjo, todėl įtaria, kad jie būtent atsirado šio įvykio metu. Nustatyta, kad krovininio automobilio MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto į patį automobilį AUDI A4, niekas nematė. Apžiūrėjus jo priekinį bamperį, pastebėtas nežymus paviršutinio sluoksnio nubrozdinimas, nuo kurio mažareikšmiškumo ant krovininio automobilio apgadinimų galėjo nelikti. Apgadinimų vietose jokių pašalinių dalelių aptikta nebuvo, dėl ko negalime skirti lyginamosios ekspertizės. Remiantis tuo, įrodyti, kad automobilis MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės bamperį, nėra galimybės (b. l. 28).

UAB „HCTC“ rašte dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nurodoma, kad 2016 m. vasario 17 d. eismo įvykio metu buvo padaryta žala UAB „HCTC“ turtui – tvorai bei vartams, žalos dydis 903,75 eurai (b. l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs iš įvertinęs byloje surinkus įrodymus – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – Ž. K., nukentėjusiojo J. Š., liudytojų M. T. ir J. J. parodymus, duotus teismo posėdyje, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, transporto priemonių techninės apžiūros aktą bei fotolenteles, UAB „HCTC“ raštą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatė, kad Ž. K., vairuodamas krovininį automobilį MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro teritorijos vartus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir juos kliudė, vartai virsdami atsitrenkė į šalia stovintį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintas minėtas automobilis ir vartai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Ž. K. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas įrodyta, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas pažymi, kad įvertinus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistės S. K. tarnybinio pranešimo duomenis, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad Ž. K., vairuodamas automobilį MAN 19.343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir nukentėjusiojo automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės bamperį, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad Ž. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad eismo įvykio nepastebėjo, jokio kontakto su vartais nepajuto, nes jo automobilis didelis, vairuotojo kabina atskirta nuo priekabos, variklis garsiai ūžė, lauke buvo ledas, traškėjo po ratais. Teismas tokius Ž. K. parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. T. ir J. J. parodė, kad ji tiesiogiai matė eismo įvykį ir girdėjo Ž. K. vairuojamo krovininio automobilio susidūrimo su teritorijoje esančiais vartais garsą, kuris buvo gana stiprus, nes jį girdėjo būdami pastato antrame aukšte esančiame savo darbo kabinete. Taip pat šie liudytojai nurodė, kad krovininio automobilio vairuotojas, kliudęs vartus, pavažiavo atgal, išlygino savo automobilį ir neišlipęs iš jo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojai patvirtino, kad neatlikęs minėto manevro vairuotojas būtų negalėjęs važiuoti į priekį, nes išvirtęs vartų stulpas sudarė jam kliūtį. Toje vietoje nebuvo jokių kitų kliūčių, kurių buvimas galėjo nulemti manevro atbuline eiga atlikimą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, nesikeitė nuo eismo įvykio tyrimo pradžios. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad jeigu Ž. K. ir neišgirdo susidūrimo su teritorijoje esančiais vartais garso, tai tokį kontaktą matė ir suprato, kad įvyko eismo įvykis.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Ž. K., suprasdamas įvykusio eismo įvykio faktą, būdamas vairuotoju ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo likti eismo įvykio vietoje, o nesant joje nukentėjusio asmens privalėjo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 p. Šios pareigos Ž. K. neįvykdė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Ž. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į Ž. K. asmenybę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Nagrinėjamu atveju, pagal nustatytas bylos aplinkybes, Ž. K. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu itin pavojingas – jis padarytas ne judrioje gatvėje esant intensyviam eismui, o įmonės teritorijoje esančioje aikštelėje, taigi nebuvo keliama didelė grėsmė transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat nepriskirtini prie šiurkščių. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykį sukėlė darbo metu. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Kaip nurodė teismo posėdyje, visi vairuotojai prieš darbą yra patikrinami dėl girtumo, todėl atmestina galimybė, kad jis eismo įvykį galėjo sukelti būdamas neblaivus. Ž. K. administracine tvarka anksčiau nebaustas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Ž. K. su žmona augina du vaikus, iš kurių vienas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jį reikia vežioti į gydymo įstaigą, šeima gauna nedideles pajamas. Ž. K. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.

Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Taigi atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant Ž. K. švelnesnę, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nuobaudą, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtina mažesnio dydžio bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Ž. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, Ž. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras