Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo X skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam X kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. X Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. N1- 118-468/2020 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 01.49 val. iki 03.12 val., veikdamas bendrininkų grupe su Y ir Z, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, bendrais veiksmais atimant galimybę priešintis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl (duomenys neskelbtini), panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdais prieš nukentėjusiojo V valią.

2. Be to, X pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 01.49 val. iki 03.12 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su Y ir Z, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, bendrais veiksmais atimdamas galimybę priešintis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V priklausantį turtą – grynuosius pinigus.

3. Taip pat X pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 01.49 val. iki 03.12 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su Y ir Z, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas fizinį smurtą, savo ir kitų asmenų – bendrininkų naudai vertė kitą asmenį – nukentėjusįjį V atlikti turtinio pobūdžio veiksmus bei perduoti turtą, t. y. kitą dieną nueiti į banką, paimti paskolą – 1 000 eurų ir šį turtą kitą dieną nurodytoje vietoje Vilniaus mieste, perduoti Y nurodytam „draugui“, kuris perduotų šiuos pinigus Y.

4. 2019 m. spalio 21 d. X buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2019 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi X buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo nutartimis.

6. Skunde kaltinamasis X nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, mano, kad jam taikomas suėmimas yra per griežta kardomoji priemonė, todėl prašo pakeisti ją švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ar dokumentų paėmimu. Kaltinamasis skunde nurodė, kad nesutinka su jam pareikštais kaltinimais. Taip pat teigia, jog nėra linkęs smurtauti, neturi nei tikslo, nei galimybės bėgti (slėptis) užsienio valstybėse. X teigimu, taikant švelnesnes kardomąsias priemones jis galėtų dirbti, grąžinti jo turimas skolas.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo X skundas atmetamas

8. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam X kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaltinamasis X galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo V parodymuose, liudytojų M, J ir R parodymuose, iš dalies – paties kaltinamojo X parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadoje.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam X pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. X yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog X neturi pastovios deklaruotos gyvenamosios vietos, nors dirbo, tačiau negalima daryti išvados, kad yra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenimis X daug kartų baustas administracine tvarka, kas charakterizuoja jį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Šiuo metu X kaltinamas smurtines ciniškas nusikalstamas veikas padaręs veikiant bendrininkų grupe. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leido bylą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis X gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina kaltinamojo X skundo argumentai, kad jis neturi tikslo išvengti atsakomybės bei ryšių užsienyje.

12. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant X vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, X inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo X skirti vieną ar kelias jo prašomas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamajam X taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis, kuria kaltinamajam X kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas maksimaliam trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo X skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.