Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-24788-528/2016, kurioje buvo išspręstas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimo skolininkei J. M. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorė UAB „Mokilizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės J. M. 321,68 Eur skolą, 32,25 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4,00 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu iš skolininkės J. M..Teismas, patikrinęs Registrų centro gyventojų registro departamento duomenis, nustatė, jog skolininkės J. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu duomenų apie sutartinį teismingumą ar kreditorės teisę pasirinkti teismingumą teismui pateikta nebuvo. Teismas nurodė, kad kreditorė turi kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Raseinių rajono apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Mokilizingas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkė, sudarydama 2015 m. rugpjūčio 19 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Skolininkė apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą neinformavo, todėl paskutinė kreditorei žinoma skolininkės gyvenamoji vieta yra nurodyta kredito sutartyje. Dėl to kreditorė nepažeidė CPK 29 straipsnio nuostatų. Kadangi pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį nėra reikalaujama kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti įrodymus, kreditorė neprivalėjo pridėti sutarties kopijos, kurioje būtent ir yra nurodytas skolininkės adresas. Be to, nustatant asmens gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kur asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą, tačiau į jo pagrindinę gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis). CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra teismingas Kauno apylinkės teismui. Apeliantė remiasi jos su skolininke sudaryta 2015 m. rugpjūčio 19 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, apeliantės teigimu, skolininkės nurodyta gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuodama tuo, jog pagal CPK 433 straipsnio 3 dalies nuostatas, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti ne tik nurodytos bylos aplinkybės, patvirtinančios skundžiamo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet ir nurodoma, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, tačiau šia procesinę normą aiškina netinkamai. Aptariamos nuostatos esmė yra ta, jog kreditorius turi pasirinkimo teisę pridėti arba ne įrodymus, pagrindžiančius jo reiškiamą materialinį subjektinį reikalavimą. Ši nuostata negali būti aiškinama taip, jog kreditorius turi teisę nepridėti jokių pareiškimo priedų, patvirtinančių, jog jis įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Tokie priedai (pavyzdžiui, dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, juridinio asmens darbuotojo teisę vesti bylą juridinio asmens vardu, ir panašiai) turi būti pridėti prie reiškiamo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo.Apeliantė, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pirmosios instancijos teismui nepateikė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip ji teigia, pati skolininkė yra nurodžiusi savo gyvenamąją vietą, kaip įrodymo, patvirtinančio ginčo teismingumą Kauno apylinkės teismui. Be to, apeliantė nurodytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitų rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė, nors tokią pareigą turėjo. Apeliantė nurodytos sutarties taip pat kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytą skolininkės gyvenamąją vietą, nepateikė, todėl laikytina, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog skolininkės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesant kitų duomenų, paskutine žinoma skolininkės gyvenamąja vieta laikytina pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko yra teismingas Raseinių rajono apylinkės teismuiApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo nustatymo klausimus ir, atsisakydamas priimti pareiškimą, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.