Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1333-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
2S-1333-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02111-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit“
Kreditorius
ARIS POLSKA Sp
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1333-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02111-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit“ atstovės advokatės G. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2442-217/2014 pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit“ prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagal kreditoriaus ARIS POLSKA Sp.zo.o. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Transit“ dėl skolos.

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės R. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01741 vykdomas išieškojimas dėl 10661,61 Eur skolos (likutis 6500,10 Eur) išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltic Transit“ išieškotojo kreditoriaus ARIS POLSKA Sp.zo.o. (toliau – ARIS POLSKA) naudai.

Šalies argumentai

2015 m. kovo 9 d. skolininkė UAB „Baltic Transit“ kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. M. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01741 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl UAB „Baltic Transit“ prašymo, pateikto Jonavos rajono apylinkės teismui dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis. Skolininkė nurodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų skolininkė UAB „Baltic transit“ patirtų tiesioginius finansinius nuostolius - netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš UAB „Baltic Transit“ išieškotos lėšos galimai lemtų įmonės veiklos pabaigą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi skolininkės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. M. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01741 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl UAB „Baltic Transit“ prašymo, pateikto Jonavos rajono apylinkės teismui dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis, netenkino (b. l. 87). Nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. teismo nutartimi atmestas skolininkės UAB „Baltic Transit“ prašymas dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis, todėl atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti skolininkės prašomas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Baltic Transit“ (b. l. 97-99) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. M. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01741 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl UAB „Baltic Transit" prašymo, pateikto Jonavos apylinkės teismui, dėl išieškomos sumos (vykdymo procese) išdėstymo dalimis.

Atskirtajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skolininkės pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertino, apsiribojo formaliu konstatavimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti skolininkės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais grįsta nutartis, yra neišsamūs, neatsakantys į proceso šalims svarbius klausimus dėl kokių priežasčių yra priimtas vienoks ar kitos sprendimas. Apeliantė pažymi, kad sprendžiant ginčo klausimą, būtina atsižvelgti ir į skolininkės interesus, kadangi nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl išieškomų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą, skolininkė atsiduria blogesnėje padėtyje nei išieškotoja. Prašymo dėl vykdymo išdėstymo dalimis patenkinimo atveju, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui šiuo klausimu, išieškotos piniginės lėšos (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų sustabdymo) iš skolininkės galimai lemtų jos nemokumą tretiesiems asmenims ar netgi įmonės veiklos pabaigą.

Atsiliepimas

Kreditorė ARIS POLSKA atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą (b. l. 115-118) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikomas tik tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau šioje byloje ginčas nėra kilęs dėl antstolio veiksmų. Pažymi, kad teismo patvirtinta taiko sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, todėl privalo būti vykdytina, todėl nepagrįstai sustabdžius išieškojimo vykdymą, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas bei išieškotojo ARIS POLSKA teisėti interesai.

Suinteresuotas asmuo antstolė R. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nagrinėjimas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria skolininkė UAB „Baltic Transit“ įsipareigojo 10 661,61 Eur skolą apmokėti dalimis, pagal taikos sutartyje nustatytą ir patvirtintą tvarką. 2014 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas kreditoriaus ARIS POLSKA prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi skolininkė UAB „Baltic Transit“ pažeidė taikos sutartyje nustatytus terminus ir neįvykdė savo įsipareigojimų. 2014 m. spalio 20 d. kreditorei ARIS POLSKA 2014 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolės R. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/14/01741. Skolininkė UAB „Baltic Transit“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. M. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01741 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl UAB „Baltic Transit“ prašymo, pateikto Jonavos rajono apylinkės teismui dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis. Pirmosios instancijos teismas atmetė skolininkės prašymą, nurodydamas, kad 2015 m. kovo 13 d. nutartimi atmetus apeliantės prašymą dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis, nėra pagrindo taikyti skolininkės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nutartyje nors ir lakoniškai pasisakė dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad išieškojimo sustabdymas pagal vykdomąjį raštą, išduotą Jonavos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-2442-217/2014, kuri buvo užbaigta teismui patvirtinus suderinta šalių valia įformintą taikos sutartį, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principui, pažeistų toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas, yra privalomi visiems teisės subjektams ir turi būti tinkamai vykdomi (CPK 18 str. nuostatos). Įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtina šalių taikos sutartis, vykdymo sustabdymas šiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 18 str.). Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, yra teisėta. Apeliantės atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas