Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-366/2012

Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00522-2011-4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta pagal BK 178 str. 4 d. ir nubausta laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Be to, šiuo nuosprendžiu iš S. K. priteista 70 Lt žalos atlyginimo civiliniam ieškovui S. V. bei 15,35 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. K. nuteista už tai, kad 2011 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 13 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžyje, būdama bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. V., pagrobė svetimą 250 Lt vertės S. V. priklausantį turtą: 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 7500, (duomenys neskelbtini), su 30 litų vertės atminties kortele Sandisk Micro SD 2 GB bei 20 Lt vertės įkrovikliu.

Nuteistoji S. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu. Teigia dėl inkriminuoto nusikaltimo esanti nekalta. Nurodo, kad teismas jos kaltę grindė prieštaringais nepilnamečių liudytojų parodymais ir nukentėjusiojo S. V. išsakytomis prielaidos, bei nuteistosios neigiama charakteristika. Mano, kad jos kaltė neįrodyta, todėl vadovaujantis LR BPK 327 str. nuostatomis pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas ir baudžiamoji byla nutraukta.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas LB BPK 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde nuteistoji ginčija kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 178 str. 4 d. padarymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jos kaltė padarius šį baudžiamąjį nusižengimą yra įrodyta ir teigia, kad už šią nusikalstamą veiką ji nuteista nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik šioje dalyje.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą, nuosprendžio grindimą prielaidomis ir tai, kad apeliantė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. yra nuteista nepagrįstai, neatitinka byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų viseto.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji savo kaltę neigė, tvirtindama, kad tądien išvis nematė S. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono ir apie šio telefono vagystę sužinojo iš sesers (b.l. 69). Tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie minėtą vagystę sužinojo policijoje (b.l. 175). Be to nuteistoji tvirtino, kad nežino kokiomis aplinkybėmis buvo įdėtos SIM kortelės (S. K. 2011-05-17 namuose atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado dvi SIM korteles (b.l. 95)) į S. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 7500. Darytina išvada, kad teismas pagrįstai ir teisingai įvertino nuteistosios parodymų prieštaravimus, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu.

Išsakyti nuteistosios argumentai ir teiginiai, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų jos kaltę patvirtinančių įrodymų yra paneigti liudytojų A. K. (b.l. 24), D. K. (b.l. 26-30), M. K. (b.l. 31) nuosekliais ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintančiais parodymais, kad S. K. 2011 m. balandžio 24 d., Panevėžyje, būdama bute, priklausančiame S. V., pagrobė svetimą S. V. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 7500 bei įkroviklį. Faktines bylos aplinkybes, susijusias su mobiliojo telefono pagrobimu patvirtina ir tokie byloje surinkti įrodymai, kaip nukentėjusiojo S. V. parodymai (b.l. 9-10), kurie patvirtina A. K. ir D. K. parodymus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais nustatyta, kad minėtos SIM kortelės priklauso S. K. sūnui A. K. (b.l. 43, 85-93). Liudytojas V. P. patvirtino, jog mobiliojo ryšio telefoną Nokia 7500 pirko 2011 metais, apytiksliai birželio mėnesį, iš S. K. sūnaus A.K. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats A. K. pas nukentėjusįjį S. V. į namus nebuvo atėjęs, todėl vagystės įvykdyti negalėjo. Visos šios aplinkybės, vertinant aptariamų įrodymų visumą, yra pakankamos konstatuoti, kad būtent S. K. pagrobė S. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta, vadovavosi prielaidomis ar buvo šališkas.

Nuosprendis yra motyvuotas ir, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jame nėra esminių prieštaravimų. S. K. teisiamajame posėdyje pateikta versija dėl mobiliojo telefono vagystės (b.l. 175-176), kuria teigiama, kad vaikai įdėjo mobiliojo ryšio telefoną į nuteistosios maišelį buvo paneigta, kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti ne tik kitų liudytojų parodymams, bet ir pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b.l. 69).

Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnametės liudytojos D. K. parodymai gauti teisėtu būdu, nepažeidžiant LR BPK 186 str. nuostatų (b.l. 27-30), taip pat kitų liudytojų apklausa buvo vykdoma laikantis LR BPK nuostatų dėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl apeliantės teiginiai dėl parodymų gavimo neteisėtumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kolegija taip pat atmeta S. K. skunde nurodytus teiginius, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį vadovaudamasis nuteistąją neigiamai charakterizuojamais duomenimis (jos šeima yra įrašyta į rizikos šeimų sąrašą ir S. K. ne pirmą kartą įvykdo vagystę (b.l. 24)), kaip nepagrįstus. Pažymima, kad šie duomenys yra pateikti liudytojos A. K. 2011-05-23 apklausos protokole ir apylinkės teismas svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą jais nesivadovavo (b.l. 186).

Teisėjų kolegija apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, sugretino juos tarpusavyje ir įvertinęs nurodė esant neginčytinai išvadai, kad S. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, ir šiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 str. 4 d.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti.