Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus bei juos vartoti.

2) 2023 m. kovo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 28 parų arešto bausme; baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn.; baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesių laikotarpiui paskiriant jam intensyvia priežiūrą – nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nuo 22.00 val. iki 06.00 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei įpareigoti visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. balandžio 24 d. arešto bausmės atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 28 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Pranešėja operatoriui nurodo, kad jai skambino sesers dukra J. B., 12 metų amžiaus, telefono numeris 863774599 ir pranešė, kad tėvas muša motiną. Pranešėja patikslina, kad jos sesers vyras jau ne pirmą kartą muša jos sesę. Bute yra septyni vaikai. Prašo policijos pareigūnų, adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo būtų S. P., vyras N. P.. Ar reikalinga medikų pagalba, nežino (b. l. 18).

Nukentėjusioji S. P. papildomos apklausos metu parodė, kad jos sutuoktinis N. P. tikrai yra geras, darbštus žmogus. Alkoholis yra jų šeimos problema. Alkoholio veikiamas sutuoktinis tampa konfliktiškas, piktas, agresyvus, kyla konfliktinės situacijos. Taip pat labai dažnai konfliktinės situacijos kyla dėl pavydo. 2024 m. kovo 31 d. šventė Velykas. Prie stalo alkoholinius gėrimus jie nevartojo. Vėliau jis nupirko 0,5 l talpos butelį degtinės, alaus ir sėdėdamas virtuvėje prie stalo vienas išgėrė, po ko prie stalo užmigo. Ji tuo metu su vaikais buvo kambaryje. Galimai apie 14.00 val., eidama iš tualeto, koridoriuje sutiko savo sutuoktinį, kuris nieko jai nesakydamas, tyčia sugriebęs jai už rankų žastų nutempė ją į miegamąjį kambarį. Tuo metu pajuto stiprų fizinį skausmą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinis buvo irzlus, piktas, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Kai norėjo išeiti iš miegamojo kambario, sutuoktinis parvertė ją ant stalo ir suėmęs jai už rankų riešų srityje skausmingai laikė. Buvo prispausta prie stalo. Toliau sutuoktinis rėkė „aš tau parodysiu gyvenimo teisybę“, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiai, kaltino nebūtais dalykais. Neatlaikiusi stalo metalinė kojytė lūžo ir ji parkrito ant grindų ir iš karto vėl pajuto fizinį skausmą. Sutuoktinis dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į viršugalvio sritį. Tuo metu, kai jai pavyko atsikelti nuo grindų, sutuoktinis kaire ranka stvėrė jai už plaukų ir tempė ją iš miegamojo kambario į virtuvę, kur ir toliau ją įžeidinėjo, bet smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nori pasakyti, kad tuo metu bute buvę vaikai pačio įvykio nematė, bet girdėjo triukšmą, riksmus. Jos nepilnametė dukra paskambino jos sesei, kuri gyvena kitame kaime, ir pranešė apie konfliktą. Sesuo iš karto paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad po įvykio į medikus ji nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į med. ekspertus. Civilinio ieškinio dėl minėto įvykio sutuoktiniui nereiškia. Nori pasakyti, kad jos sutuoktinis N. P. jos atžvilgiu smurtauja ir neadekvačiai elgiasi jau ne pirmą kartą, todėl priėmė sprendimą su juo skirtis. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai santuokos nutraukimui (b. l. 36, 37, 38).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo N. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo sutuoktinę S. P., būtent: 2024 m. kovo 31 d., apie 15.23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebęs jai už rankų žastų nutempė ją į miegamąjį kambarį, parvertė ant stalo ir suėmęs jai už rankų riešų srityje laikė, rėkdamas „aš tau parodysiu gyvenimo teisybę“. Lūžus stalo kojytei ir nukentėjusiajai parkritus ant grindų, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė S. P. į viršugalvio sritį, po ko nukentėjusiajai atsistojus kaire ranka stvėrė šiai už plaukų ir tempė ją iš miegamojo kambario į virtuvę ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai S. P. poodines kraujosruvas žastuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios S. P. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Bylos įrodymai patvirtina, kad N. P. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo su nukentėjusiąja įvykęs konfliktas. Tyčios turinį taip pat patvirtina ir atliktų smurtinių veiksmų skaičius bei pobūdis – N. P. kumščiu vieną kartą sudavė S. P. į viršugalvio sritį, po to nukentėjusiajai atsistojus ranka stvėrė už plaukų ir tempė ją iš miegamojo kambario į virtuvę ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai S. P. poodines kraujosruvas žastuose. Taigi, darytina išvada, kad N. P. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusioji S. P. patirs fizinį skausmą, jai bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios S. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo N. P. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

N. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus, iš jų vieną kartą – už analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Baustas administracine tvarka (b. l. 77-79). Išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis N. P. nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitas (1 t., b. l. 113), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais N. P. buvo skiriamos tiek laisvės apribojimo, tiek arešto bausmės, kurios jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, nes pastarasis ir toliau nusikalsta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtos aplinkybės (ankstesni kaltinamojo teistumai, anksčiau jam skirtų bausmių griežtumas ir poveikis pastarojo elgesiui, nagrinėjamu atveju įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, kaltinamojo elgesys vykdant nusikalstamą veiką), teismo įsitikinimu nesudaro pagrindo skirti N. P. švelnesnio pobūdžio bausmės rūšies, kadangi ji neturės jokio teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis N. P. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nukentėjusiosios atsiprašė, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nors kaltinamasis N. P. turi neišnykusį teistumą už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, nori gydytis nuo alkoholio, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Kadangi nusikalstamos veikos padarymą iš esmės sąlygojo alkoholio vartojimas, teismo vertinimu, kaltinamajam pasiryžus gydytis, bandant įveikti priklausomybės ligą, tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir jis nebedarys nusikalstamų veikų. Teismas mano, kad ne tik minėtos aplinkybės, bet ir suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Teismas įvertinęs ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad N. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo siekį keistis, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, tačiau skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), gydytis priklausomybės ligas (75 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtini pirmiau nurodyti įpareigojimai, nes, teismo vertinimu, būtent šių įpareigojimų visuma turės teigiamą poveikį kaltinamajam, padės jam pataisyti savo elgesį ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus, tai sąlygojo nusikaltimų padarymą, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Taigi atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir taip bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Kita vertus, tuo atveju, jei N. P. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, nesilaikys paskirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme. N. P. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti N. P. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai N. P. buvo sulaikytas nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.50 val. iki 2024 m. balandžio 1 d. 13.47 val. (b. l. 39-40, 56-57, 58), (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo ) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. P. (N. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. P. (N. P.) galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis N. P. (N. P.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti šiuos įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), gydytis priklausomybės ligas (75 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti N. P. (N. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti N. P. (N. P.) laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.50 val. iki 2024 m. balandžio 1 d. 13.47 val. (vieną parą), ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.