Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2d. arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis LR BK 66 str.1d. 4d. į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas nuo 2005-08-15 iki 2005-08-17.

Iš S. K. priteista 2777 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt septyni litai )Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2d. už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 15 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę-reikalavo grąžinti sugyventinei V. M. priklausančias basutes, tariamai pavogtas G. R. ir panaudojęs fizinę prievartą, t. y. sudavęs mediniu šepečio kotu nukentėjusiajai G. R. ne daugiau dviejų smūgių į galvos sritį ir kairę ranką, privertė ją šokti per langą iš antro aukšto ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai G. R. muštinę žaizdą pakaušyje, abiejų kulnikaulių lūžius-nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo padarė didelę žalą nukentėjusios G. R. teisėtiems interesams.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 294 str. 2d. numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Byloje tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad S. K. reikalavo grąžinti ne va pagrobtas jo sugyventinės basutes, tam panaudojo fizinį smurtą-sudavė šepečio kotu nukentėjusiajai G. R.. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. K. patvirtino, kad jis sakė nukentėjusiajai, jog atsives į butą kitus asmenis, nukentėjusiajai „nusuksiąs“ galvą, kas iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams apie grasinimą jos atžvilgiu ir toliau naudoti fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimina dėl buvusių epilepsijos priepuolių, tačiau nurodė, kad S. K. pasakė, jog dėl basučių ji pro duris neišeis ir jai neliko kitos išeities kaip tik šokti per langą. Teismas pagrįstai tikėjo šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiosios parodymams ir yra patvirtinami liudytojos J. P. teismo posėdyje duotais parodymais. Ši liudytoja patvirtino, kad nukentėjusioji yra jos sesuo, po įvykio apie 10 mėnesių gyveno pas ją, G. R. jai pasakojo, kad kambaryje ją mušė nuteistasis ir jai nebuvo kitos išeities kaip tik šokti per langą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, pagrindžiančius išvadą, kad būtent S. K. veiksmai privertė nukentėjusiąją šokti per langą. Privertimas iššokti per langą pasireiškė tuo, kad G. R. prieš iššokdama per langą buvo apelianto mušama, ji nusiavė basutes, kurių reikalavo nuteistasis, S. K. jai sakė, kad ji neišeis iš kambario pro duris ir jai bus „nusukta“ galva, t.y, su ja susidorota. Remdamasis šių aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad S. K. suprato savo veikos pobūdį, jos neteisėtumą ir tokiu savo elgesiu siekė priversti nukentėjusiąją grąžinti tariamai pavogtas basutes, dėl ko pastaroji iššoko pro langą ir susilaužė abiejų kojų kulnikaulius. Tuo būdu, siekdamas įgyvendinti tariamą, bet G. R. ginčijamą teisę, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą G. R., t.y. didelę žalą jos teisėtiems interesams. Ši teismo išvada paremta išsamia bylos aplinkybių analize ir surinktų byloje įrodymų vertinimu, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Siekdamas įgyvendinti tariamą teisę kaltinamasis panaudojo fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu (sudavė mediniu kotu, grasino, kad ji iš kambario neišeis, sakė nusuksiąs jai galvą), pastaroji buvo priversta šokti per langą, dėl ko susilaužė abiejų kojų kulnikaulius ir jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Tokiu būdu tarp nusikaltimo pasekmių ir nuteistojo veiksmų pagrįstai nustatytas priežastinis ryšys. Nuteistojo veika pagal LR BK 294 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

LR CK 6.263 str. 2d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.248 str. 1dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinio kodekso 6.280 str. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų, nusikalstamų S. K. veiksmų nukentėjusiajai G. R. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių ji gydėsi ligoninėje. Būtent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atsirado sužalojimai, dėl nuteistojo kaltės nukentėjusioji buvo gydoma gydymo įstaigoje Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė valstybinė ligonių kasa. Kadangi žalą atlyginęs asmuo turi teisę regreso tvarka išsiieškoti patirtas išlaidas iš kalto asmens, Valstybinė ligonių kasa prie Sveiktos apsaugos ministerijos byloje pareiškė ieškinį, prašydama atlyginti nukentėjusiosios G. R. gydymo išlaidas, viso 2777 (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus). Kadangi byloje pagrįstai nustatyta, kad sužalojimai, dėl kurių nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, padaryti S. K. nusikalstama veika, teismas pagrįstai iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai priteisė 2 777 (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis) litus nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio tenkinimo pagrįstos išsamiai išnagrinėta bylos medžiaga ir surinktų įrodymų visuma. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti ir nekeičiamas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.