Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, dalyvaujant pareiškėjai D. D., žodinio (supaprastinto) proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl palikimo administratoriaus skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl palikimo administratoriaus skyrimo po M. P. mirties 2013-03-27.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 579 str. numato, kad civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

M. P. mirė 2013-03-27 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys ( b.l. 6).

Nustatyta, kad po jos mirties liko dukra D. P., kuri yra patalpinta globos namuose.

Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią ( CK 5.50 str.2 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2008).

Nagrinėjamoje byloje nurodomos aplinkybės, kad įpėdinė palikimo nepriėmė dėl savo sveikatos stovio. Pagal CK 5.70 str.1 d. įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo pagal kiekvieno iš jų ieškinį turtą padalija teismas. Ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, tačiau palikimas nepriimtas dėl įstatyminės įpėdinės sveikatos būdo, jos gebėjimo suvokti aplinką ir atlikti veiksmus priimant palikimą.

Palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros (t. y. iki įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ar, teismui išsprendus ginčą, iki paveldimo turto padalijimo ir nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Kadangi įpėdinė dėl savo sveikatos stovio nesugeba atlikti palikimo priėmimo veiksmus ar prašyti nustatyti administravimą , todėl paskirtinas administratorius.

Paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą. Dėl to pavedant administratoriui tvarkyti palikimą turi būti nurodomas ir konkretus turtas, kurį jis tvarkys.

Byloje nustatyta, kad M. P. palikimą sudaro – žemės sklypas, 0.1313 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Paveldimo turto dalys įstatyminiai įpėdiniai D. P. aiškios – vienintelė paveldėtoja. Taigi turto administravimas skirtinas, kadangi aiškus įpėdiniui tenkantis turtas.

CK 4.237 str.1 d. numato, kad turto administratorius turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas.

CK 5.55 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Pagal CK 5.55 str. 2 d. palikimo administravimas nustatomas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Šia nutartimi teismas paskiria palikimo administratorių ir nustato jo atlyginimą.

CK 5.55 str.4 d. Palikimo administratorius turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (šio kodekso 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu ( CK 5.56 str.).

Nurodomas asmuo A.T. P. atitinka reikalavimus jį skiriant administratoriumi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 579-582 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Paskirti A. T. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) palikimo administratoriumi po palikėjos M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2013-03-27, nustatant administruojamą turtą : žemės sklypas, 0.1313 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Nustatyti palikimo administratoriui A. T. P. 1750 litų atlyginimą už visų jo teikiamų paslaugų apimtį, mokėtiniems mokesčiams ir kitoms būtinoms išlaidoms padengti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.