Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovei T. Z. dėl santuokoje įgyto turto dalių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Z., gim. 1966-11-20, ir T. Z., gim. 1969-11-23, sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1094. Santuoka nebuvo nutraukta iki A. Z. mirties – 2007-03-12. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog A. Z. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2004-02-03 įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, 3.89 straipsnio 1 dalyje, 3.90 straipsnyje ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Asmuo, kuris remiasi šia prezumpcija, gali, bet neprivalo teikti įrodymus apie sutuoktinių turto bendrumą.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Butas, nors ir yra įgytas santuokos laikotarpiu, yra registruotas yra registruotas A. Z. vardu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje laikomasi nuomonės, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi ieškovė neturi įrodymų, jog įgyjant butą vieno iš sutuoktinių indėlis buvo didesnis, o atsakovė neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, nepateikė atsiliepimo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir nustatytina, kad A. Z. ir T. Z. santuokos metu butą įgijo lygiomis dalimis.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta tvarka yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai A. Z., gim. 1966-11-20, ir T. Z., gim. 1969-11-23, santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki A. Z. mirties (2007-03-12), valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. Z., gim. 1969-11-23, 100,00 Eur (vieno šimto eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.