Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti 2020 m. gegužės 2 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. Švedijoje, dėl atsakovo vairavusio transporto priemonę Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (sugadinta apsauginė gyvenamosios aplinkos tvorelė). Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė Opel Vivaro, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Eismo įvykis įvyko Švedijoje, jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), eismo įvykio valstybės - Švedijoje nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 3815,64 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 3815,64 Eur sumą.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai – Švedijos policijos informacija apie eismo įvykį, fotonuotraukos, kompensacijos detalizavimas, Europos Bendrijų Komisijos sprendimai (su papildymu), sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas apie žalos sumokėjimą, pretenzijos, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taigi ieškovas, kompensavęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Ieškovas 2019 m. spalio 17 d., 2020 m. sausio 2 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau pastarasis prievolės atsiskaityti nėra įvykdęs, ieškovo paskaičiavimu likęs skolingas 3815,64 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, ieškovo prašymu, iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 86 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis ir 53,79 Eur turėtos išlaidos už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 3815,64 Eur (tris tūkstančius aštuonis penkiolika eurų 64 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,79 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas: Vilnius, Algirdo g. 38, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.