Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-1056/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
2-1056/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00556-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alvydas Poškus
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės Danske Bank A, Danske bank A/S Lietuvos filialas Vikelus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vikelus“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vikelus“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1056/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00556-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens akcinės bendrovės Danske Bank A/S atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2- 399-280/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikelus“ administracijos vadovo O. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikelus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Danske Bank A/S,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vikelus“ administracijos vadovas O. V. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškelti UAB „Vikelus“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Notisa“. Ieškovas nurodė, kad UAB „Vikelus“ yra nemoki, nes bendrovė realiai valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 61 257 Lt, jis įkeistas, balanse iš viso apskaityto turto už 69 972 Lt, o skolos pasiekė 171 164 Lt, bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, vykdoma veikla nuostolinga.

Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S pareiškimu prašė iškelti UAB „Vikelus“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“.

Panevėžio apygardos teisme gauti bankroto administratorių V. P. ir UAB „Baklis“ sutikimai administruoti UAB „Vikelus“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovui UAB „Vikelus“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė V. P. (b.l. 70-71). Teismas konstatavo, kad UAB „Vikelus“ yra nemoki, bendrovė vykdo nuostolingą veiklą, laiku ir tinkamai nebeatsiskaito su kreditoriais, todėl UAB „Vikelus“ keltina bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskyrė V. P., kuris tinkamai vykdo šias pareigas administruojamose bylose mažiausiomis išlaidomis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad šioje byloje jis veiks ne visų kreditorių naudai. Taip pat nurodė, kad yra tinkamos ir kitos pasiūlytos kandidatūros, tačiau jos yra kituose miestuose, išskyrus UAB „Notisa“. UAB „Notisa“ kandidatūros nepalaiko didžiausias kreditorius Danske Bank A/S, siūlo kitą kandidatūrą, bet šios kandidatūros užimtumas iš pasiūlytų kandidatų didžiausiais, baigtų bankroto bylų skaičius mažiausias.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį dalyje dėl V. P. paskyrimo UAB „Vikelus“ bankroto administratoriumi panaikinti ir UAB „Vikelus“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“ (b.l. 74-79). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje bankroto administratorių kandidatūras pasiūlė ieškovas įmonės vadovas O. V. ir trečiasis asmuo apeliantas. Apelianto teigimu, teismas, analizuodamas pateiktas bankroto administratorių kandidatūras, tik nustatęs, jog pasiūlyta kandidatūra prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimams, gali motyvuotai atmesti teikiamą kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą. Teismas nutartyje konstatavo, kad bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ kandidatūra yra tinkama, todėl teismas pažeidė imperatyvias ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl administratoriaus skyrimo, nepagrįstai atmesdamas apelianto pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą ir bankroto administratoriumi paskirdamas V. P., kurio kandidatūros nei viena iš šalių nesiūlė. UAB „Bankroto administravimo kontora“ turi įvairios kvalifikacijos darbuotojų, todėl operatyviau ir sklandžiau galės vykdyti UAB „Vikelus“ bankroto procedūrą negu fizinis bankroto administratorius. Be to, teismas, skirdamas V. P., nurodė, kad šis asmuo tinkamai vykdo šias pareigas kitose bylose mažiausiomis išlaidomis, todėl toks teismo teiginys leidžia įtarti apie galimą teismo šališkumą. Aplinkybė, kad UAB „Bankroto administravimo kontora“ buveinė yra ne tame pačiame mieste kaip atsakovo, nepaneigia administratoriaus sugebėjimo tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūrą. Be to, apelianto, kaip didžiausio atsakovo kreditoriaus buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir UAB „Bankroto administravimo kontora“.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vikelus“ administracijos vadovas O. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties ginčijamą dalį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti (b.l. 84-85). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nurodė pakankamus argumentus ir motyvus, kuriais padarė išvadą, kad geriausiai administravimo paslaugas galėtų vykdyti V. P.. Byloje nėra priežasčių, faktų, kurie objektyviai leistų padaryti prielaidą, kad teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdys savo pareigas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis turi didžiausią kreditorinį reikalavimą nėra pakankamu pagrindu skirti administratoriumi jo nurodytą asmenį, nes administratorius gina visų kreditorių interesus. Administratorius vadovauja įmonės kasdienei veiklai, todėl yra svaresnis teismo nurodytas motyvas, kad administratoriaus buveinė būtų netoli bankrutuojančios įmonės už apelianto motyvą, kad administratoriaus buveinė turi būti šalia pagrindinio kreditoriaus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atsakovui UAB „Vikelus“ skundžiama nutartimi yra iškelta bankroto byla, tačiau apeliantas skundžia tik nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi yra paskirtas V. P.. Todėl apeliacijos dalyką sudaro nutarties dalies, kuria UAB „Vikelus“ bankroto administratoriumi paskirtas V. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai paskyrė UAB „Vikelus“ bankroto administratoriumi V. P., kuris pats pasiūlė savo kandidatūrą ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorius gali būti skiriamas iš ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pasiūlytų administratorių kandidatūrų ir iš esmės teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nenumato imperatyvo, jog administratoriumi gali būti skiriamas tik asmuo, kurį siūlo dalyvaujantys byloje asmenys ar kreditoriai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas privalo skirti administratorių tik iš tų kandidatūrų, kurias turi teisę siūlyti kreditorius, įmonės vadovas ar savininkas ir ieškinį pateikiantis asmuo (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Poziciją, kad teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-766/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-911/2010, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2360/2011).

Kita vertus, teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo apskritai negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau. Bankroto administratorius turi ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus.

Šioje byloje yra pateiktos keturios administratorių kandidatūros administruoti UAB „Vikelus“. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012). Nagrinėjamoje byloje visi pretendentai administruoti UAB „Vikelus“ atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t.y. administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus / pažymėjimus teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas bei administratoriai sutinka administruoti UAB „Vikelus“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vienas ar kitas pretendentas negalėtų būti paskirtas administratoriumi, taip pat nėra duomenų apie galimą jų šališkumą. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2009). Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai šioje bankroto proceso stadijoje neteikia pakankamo pagrindo manyti apie galimą pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus šališkumą, neobjektyvumą, nesąžiningumą ir pan. Taigi, apeliantas neįrodė, kad teismo paskirtas administratorius V. P. dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali vykdyti jam pavestų funkcijų. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą skirti administratorių ir (ar) pažeidė bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius. Todėl darytina išvada, kad apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo paskirto administratoriaus kompetencija, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, gebėjimu tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei ginti visų kreditorių ir įmonės interesus.

Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškiltų pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus