Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2S-419-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2S-419-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01438-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-419-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01438-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-77-632/2014 pagal ieškovės V. M. ieškinį ir A. M. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, nepilnametis sūnus 2013-08-21 buvo perduotas tėvui pas jį pasisvečiuoti, susitikti su giminaičiais iš tėvo pusės, tačiau sutartu laiku atsakovas vaiko ieškovei negrąžino ir iki šiol negrąžina. Taip pat nurodė, kad vaikui bus sudarytos geresnės sąlygos gyventi su ieškove, nes atsakovas yra agresyvus, smurtavo prieš ieškovę. Nurodė, kad atsakovui pagrobus vaiką, ieškovė neturi galimybių su juo bendrauti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad po skyrybų su ieškove gyveno Anglijoje, tačiau ieškovė girtavo, jis buvo apkaltintas smurtu, buvo priverstas gyventi skyrium. Nepilnametis sūnus skundėsi, kad būna paliekamas vienas, yra verčiamas lankyti mokyklą anglų kalba, kurios nemoka. Nurodė, kad šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, lanko mokyklą, vaikas jaučia baimę, nenori bendrauti su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galios 2014-02-13 teismo nutartis (nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, nutartis priimta 2014-02-03) dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, įpareigojo atsakovą A. M. leisti ieškovei V. M. pasimatyti ir pasiimti vaiką E. M. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 12 val., penktadienį – nuo 20 val. iki šeštadienio 12 val. (duomenys neskelbtini) miesto ribose. Be to, A. M. įpareigotas perduoti, o V. M. įpareigota grąžinti vaiką viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) miesto viešosios bibliotekos. Nutarties priėmimą savo iniciatyva teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog į Lietuvą yra grįžusi ieškovė, tačiau netrukus išvyks, o atsakovas teismo posėdžio metu prisipažino, kad jis riboja vaiko matymąsi su motina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Atsakovas A. M. atskiruoju skundu nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi ir prašo nustatyti, kad V. M. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 12 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje galėtų po pamokų, dalyvaujant E. M. senolei D. M., klasės auklėtojai, nenaudodama prievartos prieš vaiką, pasiimti E. M. ir būti su juo iki 19 val., o šeštadienį – nuo 18 val. iki sekmadienio 14 val., kitą dalį, dėl vaiko perdavimo ir grąžinimo viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) miesto viešosios bibliotekos, adresu (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą. Atskirojo skundo argumentuose nurodoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas viršijo teismui suteiktą diskrecijos teisę, visiškai neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog atsakovas A. M. yra darbą dirbantis asmuo, kuris kiekvieną darbo dieną, nuo 7 val. ryto iki 16 val. privalo būti darbo vietoje ir negali palikti darbo vietos tam, kad asmeniškai pats du kartus per darbo savaitę perduotų sūnų E. M. motinai V. M.. Teismas visiškai neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog E. M. yra moksleivis, lanko paruošiamąją mokyklos klasę ir du kartus per savaitę nuo 9 iki 21 valandos būdamas pas motiną V. M. negalės lankyti užsiėmimų. Atsakovas mano, kad E. M. dėl teismo sprendimo sumažės galimybės įgyti žinių, ženkliai sulėtės vaiko vystymasis, nes E. M. yra dar vaikas, kuriam 20 val. yra privalu ilsėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė V. M. prašo skundžiamos nutarties pakeitimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė nurodo, kad su vaiku siekė pasimatyti du kartus, tačiau abu kartus atsakovas neįvykdė teismo nutarties, o 2014-02-16 baigėsi ieškovės atostogos ir ji privalėjo grįžti į darbą Jungtinėje Karalystėje, taip ieškovė liko su vaiku nepabendravusi. Ieškovė mano, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes vaikas lanko tik paruošiamąją mokyklos grupę ir užsiėmimai ten nėra labai sudėtingi, todėl jei vaikas ir praleistų kelis užsiėmimus, jo vystymasis dėl to tikrai nesulėtėtų. Be to, motina galėtų ir pati su juo užsiimti šiomis dienomis, ar pati nuvesti į mokyklėlę ir pasiimti užsiėmimams pasibaigus. Ieškovė mano, kad vaiko ugdymas mokyklėlėje nėra ir negali būti kliūtis jų bendravimui. Nurodo, kad jeigu teismas svarstytų bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, tai ieškovė mano, jog tikslinga būtų nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: įpareigoti atsakovą A. M. leisti ieškovei V. M. pasimatyti ir pasiimti vaiką E. M. ieškoves atostogų metu – kiekvieną pirmadienį nuo 12 val., pasiimant vaiką iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, iki antradienio 8 val., nuvedant vaiką į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą (A. M., D. M. ir V. M. nedalyvaujant); kiekvieną trečiadienį nuo 12 val., pasiimant vaiką iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, iki ketvirtadienio 8 val., nuvedant vaiką į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą (A. M., D. M. ir V. M. nedalyvaujant); kiekvieną penktadienį nuo 12 val., pasiimant vaiką iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, iki šeštadienio 17 val., perduodant vaiką tėvui prie (duomenys neskelbtini) miesto viešosios bibliotekos adresu (duomenys neskelbtini) (A. M., D. M. ir V. M. nedalyvaujant). Pabrėžia, kad tokia bendravimo tvarka veiksminga tik ieškovės atostogų metu, tačiau ieškovė jau yra išnaudojusi dalį savo atostogų, bandydama pabendrauti su sūnumi, ir jau yra grįžusi į darbą Jungtinėje Karalystėje, todėl kurį laiką tokia tvarka negalės pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, jei teismas keistų bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą A. M. leisti ieškovei V. M. pasimatyti ir pabendrauti su vaiku E. M. per Skype programą kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., A. M., D. M. ir V. M. nedalyvaujant.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki galios 2014-02-03 teismo nutartis dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos, galimai buvo pažeista visa eilė nepilnamečio asmens – E. M., teisių – pažeista vaiko teisė į mokslą, teisė į poilsį. Be to, teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2014-02-12 Radviliškio rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovė V. M. bei jos atstovė teismui paaiškino, kad ieškovė 2014-02-15 išvyksta gyventi ir dirbti atgal į Angliją, todėl dėl objektyvių priežasčių 2014-02-12 priimtos nutarties negalėtų vykdyti po 2014-02-15.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį, teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 13 p., t. y. kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, ir byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną motinos ir vaiko bendravimo tvarką.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, nei ieškovė, nei atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nebuvo prašoma taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nagrinėjome byloje nustatyta ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepasitvirtino – bylos šalių sūnus ieškovei esant Lietuvoje jai nebuvo perduotas, t. y. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nebuvo pasiektas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu, be kita ko, atmetė ieškovės ieškinį ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas) šiuo atveju netenka prasmės, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės jokiu būdu neužtikrina teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymo. Be to, kaip pripažino pati ieškovė, šiuo metu ji negali grįžti į Lietuvą ir susitikinėti su sūnumi, todėl, kaip teisingai nurodo ir atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusi institucija, teikianti išvadą byloje, skundžiama teismo nutartis iš esmės yra nevykdytina.

Nors tiek atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, tiek ieškovė, pateikusi atsiliepimą į jį, prašė nustatyti detalią ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pažymėtina, kaip jau minėta šioje nutartyje, laikinoji apsaugos priemonė yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl kilus ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, vaiko tėvai gali kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CK 3.175 str. 2 d., kuris numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Be to, ši teisė šalims yra išaiškinta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendime.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Todėl atsakovas, teikdamas prioritetą vaiko interesams, privalo vengti jo ir ieškovės ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, ir siekti ieškovei ne uždrausti bendrauti su vaiku, bet leisti jai laisvai matytis ir bendrauti su sūnumi, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšių su jam itin artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė –laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, neužtikrina teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymo ir dėl ieškovės gyvenamosios vietos yra iš esmės nevykdytina, konstatuotina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartis yra priimta nepagrįstai, todėl naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti.

Teisėja Danutė Burbulienė