Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
1-166-446/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00398-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
J. Z.
Kaltinamasis
M. Z.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-166-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00398-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiajai J. Z.,kaltinamajam M. Z.,jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – spec. vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2012-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėtas 1 m.;

2) 2013-04-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 m., įpareigojant per 3 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

2013-12-09 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi 2013-04-17 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 90 parų areštu, 2014-04-09 paleistas iš pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Z. 2014 m. gegužės 26 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veido sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį savo motinai J. Z., tuo sukėlė nuketėjusiajai J. Z. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis M. Z. 2014 m. gegužės 26 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį savo motinai J. Z., tuo sukėlė nuketėjusiajai J. Z. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis M. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino savo broliui, o būtent: 2014 m. gegužės 25 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia grasino nužudyti mažametį L. Z., gimusį 2001 m., sakydamas kad užmuš, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo broliui L. Z., sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis M. Z. prisipažino sukėlęs fizinį skausmą savo motinai J. Z., kaltės dėl grasinimo nužudyti brolį L. Z. nepripažino ir paaiškino, kad kambaryje per atvirą langą matė ir girdėjo, kaip brolis G. prašė L. saulėgrąžų, tačiau L. saulėgrąžų broliui nedavė, parodė špygą. Kai L. grįžo į kambarį, jis barė brolį dėl tokio elgesio, pasakė, kad jeigu ir toliau nesidalins viskuo su broliu, gaus mušti, uždarysiąs jį į rūsį. L. ėmė bėgti nuo jo, jis vijosi jį iki durų, šis išbėgo į lauką, toliau brolio nesivijo ir negrasino, kad jį užmuš, tokių ketinimų neturėjęs. Vėliau brolis grįžo į namus, jokio konflikto tarp jo ir brolio daugiau nebuvo. Anksčiau yra kelis kartus sudavęs broliui per užpakalį už blogą elgesį, tačiau nužudyti niekada negrasinęs. Nakties metu, apie 1 val. jis žiūrėjo televizorių, pamatęs pabudusį ir prisišlapinusį į lovą brolį G., jis liepęs mamai keltis ir žiūrėti mažąjį sūnų. Mama ėmė šaukti ant G., dėl to jis susinervino ir šliukštelėjo stiklinėje buvusiu vandeniu į mamą, tačiau ji pasisuko, todėl jis netyčia vandeniu apliejo brolį. Priėjęs prie mamos, jai rankos krumpliais vieną kartą sudavė į pakaušį, kad ji nekeltų triukšmo. Mama ėmė perrenginėti G., kelti jį iš lovos, kvietė eiti jį kartu su ja pas socialinę darbuotoją, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną. Dėl tokio mamos elgesio jis susinervino dar labiau, atėmė iš mamos telefoną ir vieną kartą delnu sudavė jai per veidą ir vieną kartą spjovė mamai į veidą, mama garsiai rėkė, jis jai daugiau jokių smūgių nesudavė. Ryte apie 11 val. pas juos į namus atėjo jo sesuo V. Z.. Sesuo su mama kalbėjosi verandoje, mama garsiai rėkavo, pasakojo apie tai, kaip jis ją sumušęs naktį, tai jį labai sunervino, priėjęs prie mamos sudavė jai nestipriai sulenkto kumščio krumpliais į galvos sritį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Z. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. Z. parodė, kad konflikto tarp sūnų M. ir L. ji negirdėjo ir nematė, iš L. pasakojimų ji sužinojo, kad M. grasino jį užmušti, L. iš kambario išbėgo ir verkė. Nakties metu jos šešiametis sūnus prisišlapino į lovą, prabudo ir verkė. Tuo metu M. žiūrėjo televizorių. Ji kalbėjosi su mažuoju sūnumi, ramino jį, atsikėlė perrengti. Tai sunervino M., jis įpykęs apliejo G. vandeniu, priėjęs prie jos, kumščiu trenkė jai į viršugalvį. Ji pasipiktino tokiu sūnaus M. elgesiu, ėmė sakyti, kad reikia eiti skųstis socialinei darbuotojai, tada M. atėmė jos telefoną, sudavė vieną kartą į veidą ranka ir spjovė jai į veidą. Ryte, apie 11 val. atėjo jos dukra V. Z., jos kalbėjosi. Atėjęs prie jų M., priekaištavo jai, kad ji skundžiasi, ir sudavė vieną kartą kumščiu jai į pakaušį. Nuo suduotų smūgių ji jautė skausmą, tačiau pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia.

Iš telefoninio pranešimo informacijos (12-18 b. l.) matyti, kad 2014 m. gegužės 26 d. 11 val. 37 min Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK užregistruotas socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad jai skambino J. Z., kuri skundėsi, jog visą naktį namuose triukšmavo ir prieš ją smurtavo jos sūnus M. Z., kuris mušė moterį, kenkė kitam mažamečiui jos vaikui.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (3-5 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolo (8-11 b. l.) matyti, kad po telefoninio pranešimo dėl sūnaus smurtavimo nuvykus į J. Z. namus, esančius (duomenys neskelbtini), J. Z. veide ir galvoje, jos nurodytose smūgių sudavimo vietose, smurtavimo požymiai nenustatyti – akivaizdžiai nebuvo matomi.

J. Z. gyvenamojo namo patalpose, apklausą fiksuojant vaizdo kamera, buvo apklaustas mažametis L. Z. (28 b. l.). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą matyti, kad L. Z. paaiškino, kad jis su broliu G. ir kaimynėmis lauke valdė saulėgrąžas. Kai jis grįžo į kambarį, jo brolis M. Z. pradėjo priekaištauti, jog jis nesidalina ir pasakė, kad jį užmuš, kad miegos lauke. Jis pradėjo verkti ir išbėgo į lauką. Išbėgęs į lauką jis viską papasakojo mamai. M. jo nemušė, tik sakė, kad jį užmuš. Jis išsigando.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis M. Z. tyčiniais smurtiniais veiksmais – suduodamas smūgius kumščiu į galvos sritį ir veidą savo motinai jos nesužalojo, tačiau sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Smūgių sudavimas motinai 2014 m. gegužės 26 d. 1 val. ir tos pačios dienos 11 val. kvalifikuotinas kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes nakties metu nusikalstami smurtiniai M. Z. veiksmai buvo pasibaigę, ryte smūgį į galvos sritį motinai jis sudavė dėl kitų priežasčių nei nakties metu, kilus naujam konfliktui, kitokiomis aplinkybėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo būtų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Iš aptartų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo mažamečiui broliui pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai „užmušiu“, „uždarysiu į sklepą“ buvo realūs. Kaltinamasis M. Z. jokių veiksmų mažamečio L. Z. atžvilgiu nesiėmė, smurto jo atžvilgiu nenaudojo, išbėgančio į kiemą L. nesivijo, neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų matyti, kad jis gali įgyvendinti žodžiais išsakytus ketinimus. Neabejotina, kad mažametis vaikas gali bijoti daug vyresnio brolio, kuris, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų teisme ir motinos J. Z. parodymų, yra nervingas, greitai susinervinantis, pykčio apimtas sunkiai susitvardantis, tačiau itin emocionaliai išreikštas pyktis, išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai, nesant įrodymų, kad tai realūs ketinimai, negali būti laikomi nusikalstama veika. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nepritaria praktikai, kai bet kokie tarp asmenų kilę konfliktai kvalifikuojami kaip nusikaltimai, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis M. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamasis M. Z. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turi neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką - smurtavimą prieš seserį, nusikalto praėjus labai trumpam laikui – nepraėjus dviem mėnesiams - po arešto bausmės atlikimo, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Už ankstesnį nusikaltimą jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų jis nevykdė, todėl ši bausmė buvo pakeista areštu. Tai rodo, kad kaltinamasis M. Z. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo ir toliau daro analogiškus nusikaltimus. Visuma aptartų aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai paskyrus M. Z. laisvės apribojimo bausmę nebuvo pasiekti, jis teisiamas trečią kartą, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta už jo padarytą veiką BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Z. gailisi nusikaltęs, jo smurtiniais veiksmais sužalojimai nebuvo padaryti, todėl jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną jo padarytą veiką. Kadangi laisvės atėmimo bausme M. Z. teisiamas pirmą kartą, padaryti nusikaltimai nesunkūs, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant minimalios trukmės laikotarpiui. Siekiant perauklėti ir pakeisti M. Z., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai, galintys turėti teigiamos įtakos jam.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu :

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (už pirmąjį epizodą), ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (už antrąjį epizodą), ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę M. Z. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.

M. Z. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė