Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. Š. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-06 nutarties, kuria atmestas T. Š. skundas dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-04-11 nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-06-06 nutartimi atmetė pareiškėjo T. Š. 2008-05-10 skundą dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-04-11 nutarimo atmesti T. Š. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Šilutės apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-03-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00652-07.

Skunde pažymima, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. dispozicijos matyti, jog tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti ne bet kokius kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksplotavimo taisyklių pažeidimus, o tą, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sužalota kito asmens sveikata, t. y. būtina nustatyti vairuotojo veiksmus, susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Byloje esančioje 2008-02-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-322(07) 6 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio „Renault Espace“ vairuotojo A. P. veiksmai – sukdamas į kairę ne sankryžoje (kirsdamas ištisinę priepriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją) sudarė kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važavusiam motociklui „Yamaha V-MAX“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde T. Š. teigia, kad specialisto išvadoje aiškiai nustatyta, jog būtent dėl A. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalota jo sveikata. T. Š. konstatuoja, kad jo nežymiai viršytas leistinas greitis neturi reikšmės kvalifikuojant A. P. veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio atitinkamą dalį, nes jo KET pažeidimas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jo pareiga buvo stabdyti atsiradus kliūčiai, tačiau įvykus įvykiui atsakomybėn turi būti traukiamas asmuo, kuris tą kliūtį sudarė, o ne tas, kuris jos neišvengė. KET reikalavimų esmė yra nustatyti eismo tvarką, kad vairuojant transporto priemones nebūtų sudaromos kliūtys kitiems eismo dalyviams. Esamoje situacijoje yra visiškai aišku, kad jei A. P. nebūtų sukęs į kairę, būtų nepažeidęs KET reikalavimų, reglamentuojančių manevravimą sukant į kairę, nebūtų sudaręs kliūties kitiems eismo dalyviams, tai visiškai nesvarbu, kokiu greičiu jis būtų važiavęs, eismo įvykis nebūtų įvykęs, t. y. eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl A. P. KET reikalavimų pažeidimo, todėl jis privalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. T. Š. nurodo, kad tai, jog jo vairuojamo motociklo greitis neturėjo jokios reikšmės eismo įvykio kilimui, patvirtina ir A. P. parodymai. 2007-09-24 įtariamojo apklausos metu A. P. nurodo, kad transporto priemonių iš priekio, kairiąja eismo juosta važiuojant nematė. Akivaizdu, kad A. P. būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis) sukdamas į kairę sudarė kliūtį, pažeidė keletą KET reikalavimų ir būtent dėl jų kilo eismo įvykis. Skunde konstatuojama, kad byloje surinkti įrodymai: specialisto išvados, apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, patvirtina specialisto išvadoje padarytas specialisto išvadas dėl A. P. neteisėtų veiksmų bei pagrindžia jo kaltę, todėl A. P. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

T. Š. skunde pažymi, kad skundžiama nutartis ir prokuroro nutarimai yra neobjektyvus, kadangi A. P. sutuoktinė dirba Šilutės r. PK, o be to, kartu su A. P. automobiliu važiavo Šilutės rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas R. Kostiuška, kuris byloje apklaustas kaip liudytojas. Apklausos metu jis pateikė melagingus parodymus, tačiau dėl šio fakto prokuroras turėdamas pareigą ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Be to, T. Š. nurodo, kad teiginiai apie jo KET pažeidimą yra grindžiami tik pagal duomenis, kuriuos užfiksavo to paties Šilutės r. PK pareigūnai, t. y. jie atliko įvykio vietos apžiūrą, atliko stabdymo kelio matavimus jam nedalyvaujant, nes tuo metu jau buvo išvežtas į ligoninę, todėl ir išvados apie jo viršytą greitį nėra pagrįstos. Tačiau netgi ir tuo atveju, jei būtų pripažįstama, kad jis važiavo šiek tiek didesniu greičiu nei leistinas, tai neturi esminės reikšmės, nes ne dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota jo sveikata. Šioje situacijoje kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, sudarė ne jis, o A. P.. Be to, T. Š. pabrėžia, kad teismas priimdamas nutartį vertina aplinkybes, išimtinai susijusias su jo asmeniu, o A. P. padarytų KET pažeidimų, jų įtakos eismo įvykio kilimui teismas netyrė, nevertino, nutartyje nepasisakė. Teismo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra klaidingos, nes iš minėtų nutarčių pateikti tik atskiri fragmentai, iškreipiant jose išdėstytą esmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. Kuzmarskio 2008-03-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-04-11 nutarimas atmesti T. Š. skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-06-06 nutartis atmesti skundą yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, juose padarytos išvados prieštarauja bylos medžiagai. Dėl to minėti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir neatlikus visų tyrimo veiksmų yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Tiek Šilutės rajono ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek vyriausiojo prokuroro nutarime atmesti T. Š. skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo nurodoma, kad dėl eismo įvykio pasekmių priežastiniu ryšiu yra susiję T. Š. veiksmai. Tokias išvadas teismas ir prokuroras grindžia remdamiesi tuo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog motociklo „Yamaha V-MAX“ vairuotojas T. Š. prieš susidūrimą važiavo didesniu nei 62,7 km/h greičiu, ir jeigu jis būtų važiavęs leistinu gyvenvietėje didžiausiu 50 km/h greičiu, jis galėjo sustabdyti motociklą neprivažiuodamas automobilio manevro vietos ir galėjo išvengti susidūrimo.

2008-02-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-322(07) 3 punkte nurodyta, kad automobilio „Renault Espace“ vairuotojas A. P. privalėjo nevykdyti posūkio į kairę manevro kirsdamas ištisinę priešpriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją, posūkio į kairę manevrą privalėjo vykdyti pravažiavęs pėsčiųjų perėją. Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-322(07) 6 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Renault Espace“ vairuotojo A. P. veiksmai – sukdamas į kairę ne sankryžoje (kirsdamas ištisinę priepriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją) sudarė kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha V-MAX“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą bei Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, atmesdamas T. Š. skundą, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. P., apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas automobilį šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus: negalėdamas atlikti posūkio, suko į kairę, kirsdamas ištisinę priešpriešines eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio T. Š. vairuojamo motociklo. Taigi A. P., nors ir negalėdamas vykdyti posūkio į kairę, vis tiek manevrą atliko, prieš sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklininkui (kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 153 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-24, 2008-03-07 atliktose įtariamojo apklausose A. P. nurodo, kad „transporto priemonių iš priekio, kairiąja eismo juosta, važiuojant nematė“. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Byloje įrodyta, kad A. P. transporto priemonę vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 2,16 proc. etilo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis). Pagrįstas nukentėjusiojo T. Š. skundo motyvas, kad skundžiamuose prokuratūros nutarimuose ir teismo nutartyje neįvertinti vairuotojo A. P. veiksmai, jo padaryti KET pažeidimai ir jų įtaka eismo įvykio kilimui ir pasekmių atsiradimui. Laikytina, kad šie A. P. padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai įvertinti, neįvertinti kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Kilusios abejonės dėl eismo įvykio mechanizmo, vairuotojų kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepašalintos.

Esantiems prieštaravimams pašalinti būtina panaikinti byloje Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-03-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00652-07 ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-04-11 nutarimą atmesti T. Š. skundą panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. P., nukentėjusiojo paaiškinimu, anksčiau dirbo Šilutės rajono PK, dabartiniu metu Šilutės rajono PK dirba jo žmona. Remiantis liudytojos O. D. parodymais, kartu su A. P. automobiliu važiavo ir R. K., dirbantis Šilutės rajono PK Organizacinio poskyrio viršininku. Todėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo organizavimo perdavimo kito rajono apylinkės prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-03-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00652-07.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-04-11 nutarimą atmesti T. Š. skundą.

Baudžiamąją bylą grąžinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Nutartis neskundžiama.