- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2-50-314/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00996-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai B. B., jos atstovui advokatui V. K., suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovei R. J., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovei A. K.
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama giminystės fakto nustatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B. gimimo liudijime kaip tėvas nurodytas K. B. ir Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo; taip pat nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2014 m. birželio 20 d. išduotame pažymėjime apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, prašė taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini), kad juridinio fakto nustatymas reikalingas sūnui gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat paveldėjimo tikslu, nes tėvas K. B. M. kaime turėjo 60 ha žemės, dėl kurios vyksta ginčai tarp jos ir brolių. Žemės (miško) dokumentų teismui pateikti negali, nes jie yra pas brolius ir jie pareiškėjai dokumentų neduoda. Kai bus nustatytas faktas dėl giminystės, pareiškėja inicijuos paveldėjimo bylą dėl miško grąžinimo, tačiau dėl miško grąžinimo į institucijas kol kas nesikreipė, broliai pareiškėjai yra pažadėję pasidalinti mišku. Taip pat nori sutvarkyti dokumentus, kad galėtų ramiai gyventi, anūkams palikti tikrus dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą (45 b. l.), kuriame nurodo, jog skyrius sutinka su pareiškimu. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad Civilinės metrikacijos skyrius gali ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus, jeigu tam yra teisinis pagrindas. Pareiškėjos tėvo gimimo įraše, santuokos ir mirties įrašuose nurodyta skirtinga gimimo data, bei pavardė. Civilinės metrikacijos skyrius galėtų ištaisyti gimimo datą ir pavardę, jeigu bent dvejuose dokumentuose ji sutaptų. Pareiškėja, prašydama ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus, turi nurodyti tėvo K. B. gimimo datą, t. y. metus, mėnesį ir dieną. Tik esant teismo sprendimui, skyrius galės ištaisyti K. B. gimimo datą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (47 b. l.). Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, jog nustačius juridinį faktą, kad K. B. (duomenys neskelbtini), kurio asmens dokumentuose nurodytos skirtingos pavardės ir gimimo data, yra tas pats asmuo, pareiškėjos sūnui galimai būtų suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Liudytoja V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos tėvo K. B. žmona buvo jos pusseserė. Pareiškėjos tėvas K. B. gimė (duomenys neskelbtini) tikslios datos nežino, jo pavardę iškraipė tremtyje, tikroji pavardė yra B. B. B. yra jo duktė ir ji turi du brolius. K. B. turėjo apie 60 ha žemės. Po motinos mirties broliai žemę pasidalino tarpusavyje, o pareiškėjai B. B. dalies nedavė.
Liudytoja A. K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos tėvas ir jos mama yra brolis ir sesuo, ji su pareiškėja yra pusseserės. Pareiškėjos tėvas K. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos mama gimė (duomenys neskelbtini), ištrėmė tėvus ir vieną sūnų (duomenys neskelbtini), tremtyje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R., (duomenys neskelbtini) duktė B., dar vienas berniukas mirė iš bado. Pareiškėjos tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos broliai gyvena (duomenys neskelbtini), vienas turi butą, kitas namą. K. B. turėjo 60 ha miško. Broliai seseriai miško nedavė. Pats miškas neparduotas tik atlikti valymai.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Pareiškėjos paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja B. B. (B.) yra K. B. ir V. B. duktė (9 b. l.), Gardino rajono vykdomojo komiteto Civilinės būklės aktų įrašų skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. B., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (12 b. l.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B. (28-29 b. l.). Gyventojų registro duomenimis B. B., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: Tėvas – K. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Motina – V. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Merkinės Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Merkinės Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas V. ir E. B. sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini). (20, 23 b. l.). (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto, Santuokos aktų registracijos knygoje (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas Nr. 10 apie B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymą su B. V., gimusia (duomenys neskelbtini) (22 b. l.). Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytas mirties akto įrašas Nr. 81, kuriame nurodyta, kad K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (19 b. l.), išduotas mirties liudijimas (18 b. l.). K. B., (V.), gimęs (duomenys neskelbtini), V. B., (F.), gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. B., (P.), gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR vidaus reikalų liaudies komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo ištremti iš (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l.) ir buvo tremtyje iki (duomenys neskelbtini) (17 b. l.). B. B. pripažinta nukentėjusia nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (13 b. l.). Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus atsisakė ištaisyti K. B. anketinius duomenis, nes gimimo metai nesutampa su gimimo įraše, santuokos ir mirties įrašuose įrašytais gimimo metais, taip pat dokumentuose įrašyta asmens pavardė: gimimo įraše – B., santuokos įraše – B., mirties įraše – B. (40 b. l.).
CPK 442 str. 1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 442 str. 7 p. numatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 str.) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 str. 2 d.). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.280. 3.281 str., 3.313 str. 1 d.), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 str. 3 d. nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 str.). Bylos duomenimis nustatyta, jog K. B. anketiniuose duomenyse yra netikslumų, t. y. (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše Nr. 81 nurodyta, kad K. B., (V.), gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (19 b. l.), santuokos liudijime nurodyta, kad K. B., (V.), gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (22 b. l.), nurodyta nepilna gimimo data bei pavardė. Be to, pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas tėvas B. K., (V.) (9 b. l.), o pažymoje apie krikštą nurodyta, kad pakrikštytas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių su prašymu, kuriuo prašė atsakyti ar skyrius gali pagal jos pateiktus dokumentus asmens dokumentuose padaryti pakeitimus, ištaisymus B. B. tėvo K. B. pavardės ir gimimo metų (36 b. l.). Suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepime nurodė, jog skyrius negali ištaisyti K. B. anketinių duomenų, nes gimimo metai nesutampa su gimimo įraše, santuokos ir mirties įrašuose įrašytais gimimo metais, taip pat skirtingai šiuose dokumentuose įrašyta ir minėto asmens pavardė: gimimo įraše – B., santuokos įraše – B., mirties įraše – B. (45 b. l.). Teismo posėdžio metu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad juridinis faktas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą. Nors pareiškėja formuluodama patikslinto pareiškimo dalyką, prašymo, kad jos tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nesuformulavo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 443 str. 8 d.), teismas pasisako ir dėl šio reikalavimo. Pareiškėja nurodo, jog šis juridinis faktas reikalingas tam, kad ji galėtų inicijuoti turto paveldėjimo procedūras po tėvo K. B. mirties. CPK 444 str. 1 d. nurodo, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai reiškia, kad juridinių faktų nustatymas asmeniui turi sukelti tam tikras teisines pasekmes - suteikti tam tikras teises, jas pakeisti ar panaikinti. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, ir liudytojos patvirtino, kad pareiškėjos tėvas K. B., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 60 ha miško. Pareiškėja nurodė, kad su broliais vyksta ginčai dėl paveldimos žemės, kad paveldėjimo procedūros nebaigtos. Tačiau liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad mišką po pareiškėjos motinos mirties paveldėjo pareiškėjos broliai, duomenų apie paveldimą turtą byloje nėra, taip pat ir įrodymų, jog pareiškėja kreipėsi dėl turto paveldėjimo į atitinkamas institucijas, todėl darytina išvada, kad paveldėjimo procedūros atliktos, ir posėdžio metu prašomo fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių padarinių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja su broliais prieš dešimt metų jau kreipėsi į teismą (2005 m. rugsėjo 12 d.) dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo tėvo palikimui priimti (civ. byla Nr. 2-835-418/2005). Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir palikimo priėmimo klausimu pripažino nustatytu turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra V. B., R. B. ir pareiškėjos B. B. motina, o K. B. gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) – yra jų tėvas. Tokiu būdu teismas tos pačios pareiškėjos prašymu paveldėjimo tikslu jau yra nustatęs juridinę reikšmę turinčius faktus, kad K. B. yra pareiškėjos tėvas (giminystės santykį) ir tėvo gimimo datą. Taigi teismui antrą kartą teikiamas prašymas to pačio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), netenkintinas.
Teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 4 p.). Pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos gimimo liudijime kaip tėvas nurodytas K. B. ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas – K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, taip pat, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2014 m. birželio 20 d. išduotame pažymėjime apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad teismas asmenų tapatybės nenustatinėja. Todėl manytina, jog šiuo atveju nustatinėtinas faktas, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio pavardė ir gimimo metai, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo (mirties) liudijime nurodytais pavarde ir gimimo metais (CPK 444 str. 2 d. 4 p.). Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą faktinį patikslinto pareiškimo pagrindą bei tikslą, kuriam jai reikia nustatyti tokį faktą (CPK 447 str. 1 p.), t. y. sūnaus A. B. (28 b. l.) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui (4-5 b. l.), nesant duomenų, kad A. B. negali pats atstovauti savo interesų teisme, į tai, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė (6 b. l.), taip pat, jog B. B. pripažinta nukentėjusia nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (13 b. l.), laikytina, kad prašomas nustatyti faktas nesukelia pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėja neįgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jos teisinis statusas (CPK 444 str. 2 d. 1 p.), todėl prašymas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio pavardė ir gimimo metai, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo (mirties) liudijime nurodytais pavarde ir gimimo metais nustatymo, netenkintinas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, t. y., nesukurs teisinių padarinių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, nes Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) bei kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) (30 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 1 p., ir 5 p., 259 str., 268 str., 270 str.
nutaria:
Civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.