Telšių apylinkės teismo nutartis

spręsdama pareiškėjo R. L. skundo suinteresuotiems asmenims antstolei Elenai Miliauskienei, R. L. ir Ž. L. dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 28 d. pareiškėjas R. L. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad suinteresuoto asmens Ž. L. gyvenamoji vieta jam nėra žinoma. Pažymėjo, kad Ž. L. gyvenamosios vietos adresą žino jos motina R. L., tačiau nuo jo slepia, be to, jis ne kartą elektroniniu paštu siuntė Ž. L. prašymą nurodyti tikslų jos gyvenamosios vietos adresą, tačiau atsakymo negavo, į telefoninius skambučius dukra Ž. L. neatsiliepia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau būtina pažymėti, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, LR CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius teismui paduodamo ieškinio (šiuo atveju – skundo) formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Teismas, vykdydamas teisės aktų nuostatas, nagrinėti gali priimti tik įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį (šiuo atveju – skundą), nes tik tokiu atveju, kai iš pateikto ieškinio (šiuo atveju – skundo) yra aiškios šalys, keliami reikalavimai, pateikiamas jų pagrindimas bei įrodymai, t. y. kai aiškiai išdėstytas ieškinio (šiuo atveju – skundo) pagrindas ir dalykas, pradėjus nagrinėti ieškinį (šiuo atveju – skundą) teisme, atsakovai (šiuo atveju – suinteresuoti asmenys) turės galimybę tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus, o teismas turės galimybę tinkamai atskleisti bylos esmę, nuo ko priklauso teisingas bylos išnagrinėjimas. Šių reikalavimų privalomas pobūdis yra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio, 12 straipsnio bei 13 straipsnio nuostatomis, t.y. kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi užtikrinti proceso ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principų įgyvendinimą. Pažeidus minimalius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškovas (šiuo atveju – pareiškėjas) iki teismo nustatyto termino pabaigos pašalina ieškinio (šiuo atveju – skundo) trūkumus, ieškinys (šiuo atveju – skundas) priimamas; priešingu atveju ieškinys (šiuo atveju – skundas) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Pareiškėjas R. L. per teismo nustatytą terminą 2011 m. kovo 18 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo nurodyti suinteresuoto asmens Ž. L. tikslų gyvenamosios vietos adresą Kipre nepašalino, nepasirinko ir kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 117-130 straipsniuose išdėstytų leistinų įteikimo būdų, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu ir jam grąžintinas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas pareiškėjo R. L. dėmesys, kad procesinius dokumentus įteikti per telekomunikacijų galinius įrenginius galima tik esant dalyvaujančio byloje asmens sutikimui (LR CPK 117 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens Ž. L. sutikimas jai siunčiamus procesinius dokumentus įteikti per telekomunikacijų galinius įrenginius nėra pateiktas, todėl šis įteikimo būdas negali būti taikomas.

Be to, nors pareiškėjas savo paaiškinime dėl suinteresuoto asmens Ž. L. adreso patikslinimo nurodo paskutinę jos žinomą gyvenamą vietą - Naftininkų g.78-10, Mažeikių m., CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta nežinoma arba jos neįmanoma nustatyti, gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta, civiliniame procese įteikiant procesinius dokumentus galima taikyti tik jeigu nėra žinoma adresato darbo ar kita jo buvimo vieta (CPK 122 straipsnis). Minėta, jog pareiškėjas nurodė suinteresuoto asmens Ž. L. buvimo vietą Kipre, todėl CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina.

Pareiškėjui R. L. išaiškintina, kad byloje dalyvaujantys asmenys, negalėdami patys gauti reikalingų įrodymų, tai gali padaryti prašydami teismą išreikalauti atitinkamą rašytinį įrodymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo bei aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Iš pareiškėjo R. L. teismui pateiktų dokumentų negalima konstatuoti, jog jis kreipėsi į suinteresuotą asmenį R. L., prašydamas nurodyti suinteresuoto asmens Ž. L. tikslų gyvenamosios vietos adresą Kipre, o nesant tokių duomenų, teismas nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti bylai pradėti reikalingus duomenis.

Pažymėtina, kad teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo tik nagrinėjant šeimos santykių bylas, darbo santykių bylas ir bylas dėl globos ir rūpybos (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis, 491 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju teismas nėra įpareigotas ex officio aiškintis suinteresuoto asmens Ž. L. tikslų gyvenamosios vietos adresą Kipre, nes nurodyti tikslų kiekvienos suinteresuotos šalies gyvenamosios vietos adresą yra pareiškėjo pareiga (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsniu bei 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Elenai Miliauskienei, R. L. ir Ž. L. dėl antstolės veiksmų laikyti nepaduotu ir jam grąžinti.

Šios nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti pareiškėjui.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.