Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-208-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
1S-208-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25560-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-208-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25560-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. Z. (V. Z., toliau – V. Z.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Z..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 20 d.2018 m. sausio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. sausio 24 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, Komisija, įvertinusi jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nustatė tik teigiamus pokyčius jo elgesyje, jokių neigiamų veiksnių neįžvelgė. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo ne vieną kartą paskatintas, įvykdė visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba nuteistųjų valgykloje, darbdaviai jo darbu yra patenkinti. Be to, pasak V. Z., jis dirbo ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę besargyboje, jo požiūris į pareigūnų priežiūrą yra teigiamas. Iš gaunamo darbo užmokesčio nuteistasis savanoriškai dengia iš jo priteistus civilinius ieškinius ir nors atlyginta jų suma vis dar yra nedidelė, tačiau tik dėl to, kad jo atlyginimas pataisos namuose tesiekia 1/3 MMA. Darbą nuteistasis, jo paties teigimu, turės ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Skundu pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praeityje buvusiais nuteistojo teistumais, kadangi šias aplinkybes teismas įvertino skirdamas jam griežtą bausmę. Pabrėžiama, jog V. Z. atliko didelę bausmės dalį – iš 36 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jau atliko 31 mėnesį bausmės, o likusius 5 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis gali atlikti ir neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas probacijos pareigūnų, kas jam leistų lengviau adaptuotis visuomenėje po ilgo bausmės atlikimo. Nuteistasis nurodo, jog padarė išvadas ir patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, todėl, pasak V. Z., jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Z. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. Z. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 69 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. sausio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. Z. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesni smurtiniai nusikaltimai bei režimo pažeidimai, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai bei savikontrolės sumažėjimas pavartojus alkoholį, agresyvus, smurtinis elgesys, kurie buvo nustatyti vertinant tiek jo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia teismui konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus V. Z. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skunde tai vertina pats nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. Z. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, pirmojo teistumo metu nuteistasis tebuvo sulaukęs vos 19 metų, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. Z. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Darant šią išvadą pažymėtina, kad 2003 m. rugpjūčio 12 d. V. Z. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau 2005 m. gruodžio 21 d. jis buvo nuteistas už naują nusikalstamą veiką, padarytą jo lygtinio paleidimo laikotarpio metu. 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu V. Z. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepraėjus teismo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, t.y. 2012 m. vasario 13 d., nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Esant šių duomenų visumai manyti, jog V. Z. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus jo asmenybę ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors buvę nuteistojo teistumai ir negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. Z., kadangi jie jau būna įvertinti asmeniui skiriant bausmę, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad V. Z. ankstesni smurtiniai nusikaltimai 2018 m. sausio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams, nuteistajam yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, tačiau didelių pastangų, siekdamas sumažinti neadekvačius savo smurto protrūkius, būdamas pataisos namuose nuteistasis nerodo.Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą V. Z. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas jam esant neblaiviam, todėl nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, kiek jos susijusios su galimu jo pakartotiniu nusikalstamumu vėlgi neturėtų būti sumenkinamos. Remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats nuteistasis sutinka, jog alkoholio vartojimas skatina jį nusikalsti, tačiau jo vartojimą minimalizuoja, jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti būdamas laisvėje nesiėmė, manė, kad to nereikia. Laisvalaikį jis buvo linkęs leisti kompanijose vartojant alkoholį, po ko, pasak nuteistojo, važiuodavo „ieškoti nuotykių“, lankydavosi baruose ir klubuose. Tuo tarpu V. Z. apsvaigus nuo alkoholio būdingas savikontrolės sumažėjimas, agresyvus, smurtinis elgesys, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nesaikingas alkoholio vartojimas gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad būdamas pataisos namuose V. Z. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą bei lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, kadangi galimybės vartoti alkoholį pataisos namuose yra apribotos. Pažymėtina, jog nuteistasis nėra atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, turi draugų ir pažįstamų, o remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis laisvalaikį būdamas laisvėje leisdavo kompanijose, kuriose vartojamas alkoholis, po ko, būdavo daromi nusikaltimai, tačiau net ir šiuo metu V. Z. yra linkęs pasiduoti neigiamai kompanijos įtakai, todėl spręsti, jog alkoholio vartojimo problema šiuo metu jau nėra aktuali, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad savikontrolės sumažėjimas V. Z. esant neblaiviam, agresyvus, smurtinis elgesys, pasidavimas kitų asmenų įtakai vis dar priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti rizikos veiksniams.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkaujant, kas neabejotinai suformuoja saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Minėta, jog laisvėje V. Z. laisvalaikį leisdavo kompanijose, neabejotinai skatinusiose jo nusikalstamą elgesį, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netinkamas draugų pasirinkimas lygtinio paleidimo atveju gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį, t. y. naujų nusikalstamų veikų darymą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad lygtinio paleidimo atveju V. Z. grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus šią aplinkybę nuteistojo polinkio pasiduoti kitų asmenų įtakai kontekste, pagrįstai manytina, kad netinkamas draugų pasirinkimas vis dar yra aktualus V. Z. pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys.Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir V. Z. lėšų tvarkymas ir pajamos. Dalis V. Z. praeityje padarytų nusikalstamų veikų iš esmės buvo nukreiptos į finansinės naudos gavimą, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir jo finansinį stabilumą bei galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, nutiestasis turi vos 8 klasių išsilavinimą, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo suvirintojo specialybę, lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti pagal patentą statybose. Šių duomenų kontekste vis tik pažymėtina, jog būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs keliose darbovietėse, tačiau vienoje darbovietėje išdirbdavo tik nuo 6 iki 1 metų, kas leidžia abejoti nuteistojo gebėjimu išlaikyti pastovų darbą ir pajamas. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuosprendžiu iš nuteistojo solidariai priteista atlyginti 436,59 eurų turtinę žalą, kurią, pasak nuteistojo, atlygino bendrininkė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Taip pat nuteistojo vardu yra gauta vykdomųjų raštų žalai atlyginti, likusi neišmokėta suma yra gana didelė – 14735,41 eurų. Be to, nuteistasis turi nepilnametę dukrą, su kuria bendrauja gana retai, materialiai jai nepadeda. Šių duomenų kontekste įvertinus V. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, neabejotina, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai, nes dauguma jo praeityje įvykdytų nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog savo finansinėms problemoms spręsti nuteistasis, būdamas laisvėje, rinkosi neteisėtus būdus. Juo labiau, kad nors V. Z. ir stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, jam tai ne visada pavyksta, nes jis koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus. Atmetant nuteistojo skundą svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2017 m. kovo 28 d. V. Z. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos, tačiau, ši teisė nuo 2017 m. lapkričio 21 d. nuteistajam buvo atimta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis figūravo kaip specialusis liudytojas. Įvertintina ir tai, kad V. Z. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo nekito, šiuo metu ji vertinama 69 balais ir yra vidutinė. Iš jų tik 48 balai yra statiniai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys vis dar gali būti koreguojamas teigiama linkme, tokiu būdu mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki minimalaus, t. y. statinio, balo. Vertinant nuteistojo elgesį bei jo pokyčius bausmės atlikimo laikotarpiu, pažymėtina ir tai, kad net ir šiuo metu V. Z. yra linkęs nutylėti jam nepalankią informaciją, kai kuriose situacijose gali pasielgti nepagalvotai, yra linkęs minimalizuoti savo problemines sritis, žvelgti į jas paviršutiniškai, vis dar apgalvoti ne visas savo elgesio pasekmes, kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas bei už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas. Šios aplinkybės analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei neturėti galiojančių nuobaudų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje V. Z. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus V. Z. asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. Z. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė