Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-07 · Administracinė byla Nr. I-5707-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
I-5707-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00356-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5707-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. V. (R. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus PN) 200,13 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl laiku nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas dirbo Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) ir jam nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. nebuvo išduotos visos priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjas, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 (toliau – ir įsakymas Nr. 128), 2015 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Vilniaus PN vadovą, prašydamas išmokėti priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas. Vilniaus PN pateikė 2016 m. sausio 14 d. raštą Nr. 9-304(03) „Dėl tarnybinių uniformų“ ir 2016 m. sausio 6 d. pažymą Nr. 14-75 „Dėl R. V. neišduotų uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio 2003-04-25 – 2010-12-31 laikotarpiu“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-75).

2.2. Taigi, atsakovas nėra nustatyta tvarka išdavęs uniformos, tuo pažeisdamas Statute įtvirtintą socialinę garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A63-2434/2011, Nr. A552-2783/2012, Nr. A662-2857/2012) ir tuo, kad atsakovas gera valia neišdavė teisėtai priklausančių tarnybinės uniformos dalių bei neišmokėjo kompensacijos už 2003 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, atsižvelgdamas į tai, kad įsakymas Nr. 128, pagal kurį pareiškėjui priklausytų 30 proc. neišduotų uniformos dalių vertės, nebegalioja, o pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1R-152 kompensacija už neišduotas tarnybinės uniformos dalis neįtvirtinta, prašo priteisti patirtą neturinę žalą už 2003 m.–2010 m. negautas tarnybinės uniformos dalis, iš viso – 200,13 Eur.

II

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senatį, o teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėn., savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–14).

1. Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų; Vilniaus PN savininkė yra valstybė.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas į Vilniaus PN kreipėsi su prašymu „Dėl tarnybinės uniformos“, Vilniaus pataisos namai pateikė pažymą Nr. 14-75, kurioje nurodyti tarnybinės uniformos, kurios dėvėjimo laikas baigėsi 2003 m. balandžio 25 d. – 2010 m. gruodžio 31 d., dalių skaičius ir vertės dydis. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis minimu laikotarpiu – lėšų trūkumas. Pareiškėjas 2003 m.–2014 m. į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nesvarstytas, t. y. neįvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Remiantis įsakyme Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, Vilniaus PN neturi pagrindo išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

3. Pareiškėjo asmens kortelėje (jos kopijoje) nurodyta, kokios uniformos dalys, jų kiekis ir kuriais metais nebuvo išduotos. Remiantis Tvarka, pareiškėjui, (duomenys neskelbtini): vasarinė kepurė turėjo būti išduodama kas 3 m., nuo 2009 m. – kas 5 m.; žieminė kepurė – kas 4 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės – kas 2 m.; pusvilnonis megztinis – kas 5 m.; marškiniai ilgomis rankovėmis – kiekvienais metais po 2 vienetus; marškiniai trumpomis rankovėmis – 2 metams po 2 vienetus; kaklaraištis – kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 m.; bateliai – kiekvienais metais 1 pora. Remiantis Tvarka, žieminių batų avėjimo terminas – 4 m., nuo 2009 m. žieminiai batai neišduodami, demisezoninių batų avėjimo terminas – 5 m., nuo 2009 m. išduodami kas 4 m.; vasarinės striukės dėvėjimo terminas – 4 m., nuo 2009 m. žieminiai batai neišduodama, žieminė striukė išduodama 4 m., nuo 2009 m. – 5 m.; pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu turėjo būti išduodama viena pora 4 metams; megztos pirštinės pareiškėjui turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. – kiekvienais metais po pirštinių porą.

4. Vilniaus PN patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančias įstatymo normas, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes jis laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Be to, skaičiuojant kompensacijos dydį, taikytinas DK nustatytas 3 m. senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas pateikė Vilniaus PN vadovui 2015 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame prašė išmokėti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už neišduotas nustatyta tvarka tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 m. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (tarnybos Vilniaus PN periodas) arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta pareiškėjui neišduotų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas, taip pat pateikti asmens kortelės kopiją, kurioje būtų nurodyti duomenys apie išduotas uniformos dalis (b. l. 9).

1.2. Vilniaus PN 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. 9-304(03) „Dėl tarnybinių uniformų“, be kita ko, nurodė: pareiškėjas Vilniaus PN dirbo (duomenys neskelbtini); tuo metu tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentavo įsakymas Nr. 128; pagal Tvarkos 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija, t. y. 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, Tvarkos 2 ir 3 punktuose įtvirtinta piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos; įsakymas Nr. 128 patvirtintas 2003 m. balandžio 25 d., todėl kompensacija gali būti pradėta skaičiuoti tik nuo šios datos; pareiškėjas 2003 m.–2014 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nesvarstytas, t. y. neįvertintas esamos uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis; remiantis Tvarka, pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl įstaiga neturi pagrindo jam išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 3–4).

1.3. Remiantis pareiškėjo asmens kortelės kopija, pareiškėjui 2002 m.–2009 m. buvo išduota: 2002 m. vasario mėn.: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, megztinis, vasarinė striukė, žieminė striukė, kostiumas su švarku, marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt.), marškiniai trumpomis rankovėmis (2 vnt.), kaklaraištis, pora batų pailgintais aulais, pora žieminių batų pailgintais aulais, pora batelių, šalikas, diržas kelnėms, diržas su dėklais, 2 kokardos, antpečiai su pynute (3) ir antpečiai marškiniams (1), mažos žvaigždutės (24), 8 sagos, ženkliukas kepurei, juostelė; 2003 m. spalio mėn. – pora batelių; 2004 m.: rugsėjo mėn. – kostiumas su švarku, gruodžio mėn. – 8 mažos ir 2 aštuonkampės žvaigždutės, 2 Jogailaičių kryžiai, met. juostelės (4); 2006 m. birželio mėn. – kostiumas su švarku, marškiniai ilgomis rankovėmis (1 vnt.), spalio mėn. – marškiniai trumpomis rankovėmis (1 vnt.); 2007 m. gegužės mėn. – pora batelių ir antpečiai marškiniams, rugsėjo mėn. – vasarinė striukė, gruodžio mėn. – megztinis; 2009 m. sausio mėn.: kepurė-katiliukas, kostiumas su švarku, marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt.), marškiniai trumpomis rankovėmis (1 vnt.), kaklaraištis, pora batelių(b. l. 7–8).

1.4. Remiantis Vilniaus PN 2016 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 14-75 „Dėl R. V. neišduotų uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio 2003-04-25 – 2010-12-31 laikotarpiu“, pareiškėjui 2003 m. neišduota: vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 21,82 Eur), kaklaraištis (vertė – 2,89 Eur), pirštinės (vertė – 16,40 Eur); 2004 m.: vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 24,91 Eur), vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis (1 vnt., vertė – 10,77 Eur), kaklaraištis (vertė – 2,99 Eur), pora batelių (vertė – 24,91 Eur); 2005 m.: vasarinė kepurė (vertė – 20,99 Eur), vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 24,68 Eur), kaklaraištis (vertė – 2,97 Eur), pora batelių (vertė – 29,12 Eur); 2006 m.: žieminė striukė (vertė – 73,48 Eur); vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (1 vnt., vertė – 11,81 Eur), kaklaraištis (vertė – 2,94 Eur), šalikas (vertė – 3,15 Eur), pora batelių (vertė – 28,68 Eur), pora žieminių batų (vertė – 45,89 Eur); 2007 m.: žieminė kepurė (vertė – 13,26 Eur), vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 24,94 Eur), kaklaraištis (vertė – 3,25 Eur), pora demisezoninių batų (vertė – 37,40 Eur), pirštinės (vertė – 10,21 Eur); 2008 m.: vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 34,00 Eur), kaklaraištis (vertė – 3,91 Eur), pora batelių (vertė – 30,80 Eur), odinis kelnių diržas (vertė – 5,24 Eur), švarkas (vertė – 85,44 Eur); 2009 m.: žieminė kepurė (vertė – 18,10 Eur), žieminė striukė (vertė – 37,00 Eur), pirštinės (vertė – 15,16 Eur) (b. l. 5–6).

2. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

3. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003 m.–2010 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

4. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus PN 200, 13 Eur už 2003 m.–2010 m. negautas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–2).

4.1. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 667, 11 Eur ir 30 proc. 200, 13 Eur (b. l. 5-6).

4.2. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2010 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

4.3. Tačiau atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2016 m. sausio 26 d. (b. l. 1)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti praleidus įstatyme nustatytą 3 m. senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes paskutinis žalos padarymo momentas buvo dar 2010 m. Todėl laikytina, kad pareiškėjas gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis