Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Valdo Vitunsko, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, civilinės atsakovės atstovei L. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Renatos Petrylaitės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarymą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta R. P. perduoti laiduotojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneriems) metams. Iš civilinės atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta priteisti V. J. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų, kas atitinka septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 centus), J. P. – 4000 Lt (keturis tūkstančius litų, kas atitinka vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 centus), E. K. – 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų, kas atitinka septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 centus), S. L. – 5000 Lt (penkis tūkstančius litų, kas atitinka vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 centų), D. G. – 1000 Lt (vieną tūkstantį litų, kas atitinka du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą dėl to, kad 2013 m. spalio 11 d., apie 17 val. Prienų rajone, kelio Kaunas–Prienai–Alytus 48 km, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 133 punkto reikalavimus, nurodančius, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 134 punkto reikalavimus, nurodančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t.y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas kairiu kelkraščiu V. Č. vairuojamą automobilį „Volkswagen Caddy“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir susidūrė su A. D. vairuojamą autobusą „Hino RB 145“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkusiu automobiliu „Volkswagen Caddy“, dėl ko pastarasis automobilis susidūrė su lenkiamu autobusu „Hino RB 145“ ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas autobuso „Hino RB 145“ keleivei V. J., pasireiškęs krūtinės kairės pusės sumušimu, kairės pusės X,XII šonkaulių lūžimais, galvos sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pakaušio kairėje pusėje, keleivei J. P., pasireiškęs kraujosruva odoje ir poodyje galvos plaukuotosios dalies srityje ir dešinėje blauzdoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimu, keleivei E. K., pasireiškęs dešinės pusės IV šonkaulio lūžimais, abiejų kelių sumušimais ir keleivei S. L., pasireiškęs kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų, dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešiniu viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimu bei buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai keleivei D. G., pasireiškęs juosmens srities sumušimu, poodine kraujosruva juosmens srityje, keleivei J. G., pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio srityje ir A. K., pasireiškęs galvos sumušimu, paviršiniu odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje.

Apeliantės nuomone, nukentėjusiosioms neturėtų būti priteisiama dar ir dėl to, kad R. P. padaryta nusikalstama veika buvo pripažinta neatsargiu nusikaltimu, jis nesiekė sukelti nukentėjusiosioms nei dvasinių išgyvenimų, nei fizinių nepatogumų, tokių neigiamų pasekmių jis nenorėjo ir nenumatė, labai dėl jų gailisi. O sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginusi savo darbuotojo padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti iš jo nukentėjusiosioms išmokėtos sumos. Kadangi R. P. finansinė padėtis yra sunki (jis vedęs, išlaiko dukrą, žmonos finansinis indėlis į šeimos išlaikymą yra itin mažas, šiuo metu jos uždirbamas mėnesinis atlygis tesiekia tik šalyje nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, o jokio nekilnojamo turto ar papildomų pajamų šaltinių sutuoktiniai neturi), tai nepakeliamai apsunkintų jo šeimos materialinę padėtį. Civilinės atsakovės atstovės manymu, esant itin nedidelėms turtinės žalos sumoms, į tai taip pat turi būti atsižvelgta nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atitinkamai – atlygintinos neturtinės žalos sumos neturėtų viršyti draudimo kompanijos nukentėjusiosioms išmokėtų kompensacijų.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą, civilinės ieškovės S. L., E. K. ir J. P. Kauno apygardos teismo prašo atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendį. Jos teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai kiekvienai iš jų atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neviršija teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešimą, pasisakymus civilinės atsakovės atstovės, nuteistojo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad R. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiosioms V. J., J. P., E. K. ir S. L., bei nežymūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiosioms D. G., J. G. ir A. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. sveikatos sutrikdymas pasireiškė krūtinės kairės pusės sumušimu, kairės pusės X,XII šonkaulių lūžimais, galvos sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pakaušio kairėje pusėje; J. P. – kraujosruva odoje ir poodyje galvos plaukuotosios dalies srityje ir dešinėje blauzdoje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimu; E. K. – dešinės pusės IV šonkaulio lūžimu, abiejų kelių sumušimais; S. L. – kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų, dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešiniu viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimu. Nežymus sveikatos sutrikdymas D. G. pasireiškė juosmens srities sumušimu, poodine kraujosruva juosmens srityje, J. G. – muštine žaizda viršugalvio srityje; A. K. – galvos sumušimu, paviršiniu odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje (T. 1, b. l. 90-91, 107-108, 120-122, 135-137, 150-153, 166-167, 173-174).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinės atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 92-96). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinės atsakovės 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 123-127). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš civilinės atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 138-142). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinės atsakovės 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 154-158). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinės atsakovės 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 109-112). Pažymėtina, kad J. G. ir A. K. civilinių ieškinių nereiškė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta pareikštus civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti: V. J. 2500 Lt, J. P. – 4000 Lt, E. K. – 2500 Lt, S. L. – 5000 Lt, D. G. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės atsakovės atstovė, nesutikdama su civilinėms ieškovėms priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad nukentėjusiosioms dėl įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygino AB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygomis ir nėra pagrindo ieškovėms priteisti didesnę kompensaciją, nei jau išmokėta draudimo bendrovės.

Iš tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ visoms eismo įvykyje nukentėjusiosioms išmokėjo atitinkamo dydžio neturtinės žalos kompensacijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, kuriuo nustatytas maksimalus neturtinės žalos dydis yra 5000 Eurų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. J. P. išmokėta 3264,00 Lt neturtinės žalos, S. L. 5000 Lt neturtinės ir 331,07 Lt turtinės, D. G. – 1000 Lt turtinės ir 80,91 turtinės, E. K. – 3000 Lt neturtinės, V. J. – 3000 Lt neturtinės, A. K. – 1000 Lt neturtinės, J. G. – 1000 Lt neturtinės žalos (T. 2, b. l. 128-146). Tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant nei civilinių ieškovių, nei civilinės atsakovės interesų, įvertinęs ir tai, kad dalį žalos jau atlygino draudimas, nustatė, jog nukentėjusiųjų civilinių ieškovių patirta neturtinė žala yra vertinama nuo 1000 Lt / 289,62 Eur iki 5000 Lt / 1448,10 Eur.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip, kadangi teismo nurodyti motyvai dėl žalos kiekvienai iš nukentėjusiųjų dydžio, yra pagrįsti. Šio teismo nustatyta neturtinė žala, kaltininkui neatsargia nusikalstama veika padarant keturioms nukentėjusiosioms nesunkius sveikatos sutrikdymus, o vienai nukentėjusiajai – nežymų sveikatos sutrikdymą, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys: Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt / 2896,20 Eur, Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt / 2896,20 Eur, Nr. 2K-64/2009 – 10000 Lt / 2896,20 Eur, Nr. 2K-141/2013 – 15000 Lt / 4344,30 Eur, Nr. 2K-551/2013 – 17000 Lt / 4923,54 Eur).

Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes, taip pat draudimo išmokėtas kompensacijas nukentėjusiosioms. Darytina išvada, jog teismas pagrįstai nusprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies nustatant nukentėjusiajai V. J. priteistinos neturtinės žalos dydį 2500 Lt, J. P. – 4000 Lt, E. K. – 2500 Lt, S. L. – 5000 Lt, D. G. – 1000 Lt. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios patyrė didelį fizinį skausmą, gydėsi, kiekviena skirtingai - nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių - buvo nedarbingos (tos, kurioms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), patyrė įvairių nepatogumų kasdieniame gyvenime. Negalima paneigti ir neatsižvelgti ir į tai, kad eismo įvykio metu, autobusui, kuriuo nukentėjusiosios važiavo kaip keleivės, nuvažiavus į griovį ir apvirtus, buvo patirtas didelis išgąstis, stresas. Be to, negalima paneigti ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiosioms po įvykio išsivystė baimė važiuoti transporto priemone. Todėl priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje pakanka duomenų, kad vadovaujantis protingumo kriterijais būtų galimą spręsti dėl emocinių ir fizinių nukentėjusiųjų sutrikimų pobūdžio ir liekamojo poveikio. O tai, kad psichologinės nukentėjusiųjų būklės nepatvirtina medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų, vaistų įsigijimo dokumentai, kaip teisingai nurodė civilinės ieškovės atsikirtimuose, savaime nepaneigia išgyvenimų dėl eismo įvykio egzistavimo ir padarinių tolimesniam gyvenimui. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo teismui kiekvienu neturtinės žalos atlyginimo atveju dokumentais pagrįsti visų neturtinės žalos kriterijų turinį, nes neturtinės žala yra specifinė kategorija, susijusi su jausmų, dvasinių išgyvenimų patyrimu. Todėl šių reiškinių turinys paprastai nustatomas ne konkrečiais duomenimis, o santykinai apibendrintais teismų praktikoje pripažintais dydžiais. O šiuo atveju, apeliaciniame skunde nebuvo pateikta duomenų ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nurodytus pagrindus, kuriais buvo remiamasi nustatant neturtinės žalos dydį.

Kita vertus, nepaisant nukentėjusiųjų interesų gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, nustatant neturtinės žalos dydį eismo įvykio metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims, labai svarbu įvertinti ir eismo įvykio kaltininko kaltės formą, laipsnį bei kaltinamojo arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingų asmenų interesus, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus kaltės laipsniui) bei realus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju R. P. padarytas nusikaltimas pripažintas neatsargiu, t. y. jis nesiekė sukelti nukentėjusiosioms nei dvasinių išgyvenimų, nei fizinių nepatogumų, tokių neigiamų pasekmių jis nenorėjo ir nenumatė, labai dėl jų gailisi. Tačiau akivaizdu, kad R. P., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, vis dėlto pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo tretieji asmenys. Todėl, atsižvelgdamas ir šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pareikštus civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje tenkino iš dalies.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalą padariusio asmens sunkia turtine padėtimi, kurią dar labiau apsunkintų didelės neturtinės žalos sumos priteisimas civiliniam atsakovui įgyvendinus regreso teisę, teisėjų kolegija pažymi, kad regresinio ieškinio galimybė iš nuteistojo R. P. nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas. Reikšti tokį ieškinį yra civilinio atsakovo teisė, bet ne pareiga. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas ne iš kaltininko, o iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, aptarti žalą padariusio asmens turtinę padėtį šioje baudžiamojoje byloje nėra jokios būtinybės. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2013).

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių santykio, t. y., kad, esant itin nedidelėms turtinės žalos sumoms, į tai turi būti atsižvelgta, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl neturtinės žalos nustatymo, turi remtis tais kriterijais, kuriuos laiko esminiais ir lemiančiais, nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Be to, neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant šios žalos prigimtį ir objektą, neturi ir negali būti nukreipiamas į turtinio pobūdžio praradimų kompensavimą, todėl ir jo dydis negali būti nustatomas pagal turtinės žalos dydį. Todėl nagrinėjamu atveju tai, kad tik dvi nukentėjusiosios patyrė turtinę žalą, kuri sąlyginai nėra didelė (119,32 Eur), jokiu būdu nereiškia, kad dėl to turi būti išskirtinai mažinamas neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos dydį kiekvienai nukentėjusiajai šiuo konkrečiu atveju pagrįstai lėmė esminiai kriterijai: eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Renatos Petrylaitės apeliacinis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendis paliektinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Renatos Petrylaitės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.