- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2-3455-717/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Būsto valda“
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, Gretai Jankauskaitei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543 atstovui, atstovaujančiam pagal nuolatinį įgaliojimą, Petrui Ričardui Juodeikiui (b.l. 61), atsakovei M. V., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokatui Vytautui Gustui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 70,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei M. V. dėl įpareigojimo leisti atlikti remonto darbus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę įleisti jį į atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir leisti atlikti (užbaigti) lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas administruoja gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpas. Prieš tai šias patalpas administravo Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“, Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė.
2009 metais iš namo (duomenys neskelbtini)gyventojų buvo gautas prašymas suremontuoti lietaus kanalizacijos stovą, nes lyjant lietui drėksta butų sienos, yra užliejamos rūsio patalpos. Namo (duomenys neskelbtini) pirmosios laiptinės lietaus kanalizacijos stovas buvo apžiūrėtas šviesolaidine kamera ir nustatyta, kad šis kanalizacijos stovas yra avarinės būklės. Lietaus kanalizacijos stovas yra būtų Nr. 2, 5, 8, 11, 14 vidinėje dalyje, prie sienos, besiribojančios su laiptine. Atsižvelgiant į kanalizacijos stovo būklę, buvo nutarta jį pakeisti per visus penkis namo aukštus. Visi laiptinės gyventojai, pro kurių butus praeina nurodytas kanalizacijos stovas, davė sutikimus jo remontui, išskyrus atsakovę. Susidėvėjęs špyžinis stovas buvo pakeistas 5, 4, 3, 2 aukštų butuose, tačiau liko nepakeistas atsakovei priklausančiame bute ir rūsio patalpose, nes atsakovė neįsileido remontininkų atlikti remontą jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Dėl to atliktas dalinis remontas pilnai neatlieka lietaus nutekėjimo funkcijos, dėl ko užliejamos rūsio patalpos, gadinamos pagrindinės namo konstrukcijos. Atsakovė dėl kanalizacijos stovo remonto nereagavo ir į jai siunčiamus įspėjimus bei į tai, kad ji buvo nubausta administracine bauda.
Šalies argumentai
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad nėra patikimų duomenų apie tai, kad lietaus kanalizacijos stovas yra prie tos sienos, kurią nurodo ieškovas. Atsakovė mano, kad kito buto gyventoja nori, jog šis stovas iš jos buto būtų nutiestas per atsakovės butą, todėl dėl šios priežasties ji nesutinkanti su kanalizacijos stovo remontu. Pripažino, kad namo rūsys lyjant lietui yra užliejamas. Lietaus kanalizacijos stovo remontu atsakovė nesidomėjo, nežino kuriuose butuose ir kokiu būdu stovas buvo pakeistas. Jos atstovas abejoja, kad lietaus kanalizacijos stovas iš viso buvo pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-22 įsakymo pagrindu (b.l. 7-9) Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonė tapo UAB „Būsto valda“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-05 įsakymu Nr. A-3961 (b.l. 12-17) ieškovui pavesta administruoti namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovas nurodytas patalpas administruoja vadovaudamasis „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ (b.l. 17-23) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-02-20 sprendimo Nr. T-55 pagrindu patvirtintomis „Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis“ (b.l. 24-28). Taisyklių 8.3. punktas nustato, kad patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendindami šią nuostatą patalpų savininkai ir nuomininkai privalo inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butą ir kitas patalpas avarijai likviduoti [...].
Iš namo gyventojų J. V. ir A. G. 2009-10-20 ieškovas gavo prašymą suremontuoti lietaus kanalizacijos vamzdį (b.l. 29). Gyvenamojo namo apžiūros aktu 2009-10-26 (b.l. 30) buvo konstatuota, kad apžiūrėjus šviesolaidine kamera nuo namo stogo per įlają pirmos namo laiptinės lietaus kanalizacijos stovą, einantį sienoje, skiriančioje laiptinės ir 2, 5, 8, 11, 14 butų patalpas šachtoje, nustatyta, kad špyžinis lietaus kanalizacijos stovas susidėvėjęs, vietomis sutrūkęs per sujungimus, nesandarus ir neremontuotinas, dėl ko lietaus vandeniu semiamas namo rūsys, gadinamos namo bendrojo naudojimo konstrukcijos. Namo inventorinės bylos planuose (b.l. 31-36) pažymėta lietaus kanalizacijos stovo buvimo vieta. Iš šių planų seka, kad stovas eina per 2, 5, 8, 11, 14 butų sienas, besiribojančias su namo laiptine. Visi namo (duomenys neskelbtini) pirmosios laiptinės gyventojai sutiko, kad būtų remontuojamas lietaus kanalizacijos stovas (b.l. 37), išskyrus atsakovę.
Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-39).
Tikslu suremontuoti namo (duomenys neskelbtini) pirmosios laiptinės lietaus kanalizacijos stovą, 2009-11-03 ieškovas sudarė su rangovu UAB „Šilumos energijos sistemos“ Statybos-remonto rangos sutartį (b.l. 40-41). Šios sutarties 1 punkte „Sutarties objektas“ nurodyta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų vamzdyno ir drenažo linijos remontas, likviduojant avarinę situaciją.
Iš lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto seka, kad buvo atliekami santechnikos darbai name (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-45).
Ieškovas 2009-11-10 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas sudaryti sąlygas pakeisti lietaus kanalizacijos vamzdį. Šį įspėjimą jis atsakovei pasiuntė registruotu laišku (b.l. 46, 47), tačiau atsakovė prašomų remonto sąlygų ieškovui nesuteikė. Ieškovo 2010-04-29 surašytame akte (b.l. 48) nurodoma, kad antrojo buto gyventoja namuose buvo, tačiau į butą neįsileido. Administracinės komisijos 2010-09-14 nutarimu atsakovė už Kauno miesto daugiabučių namų naudojimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimą buvo nubausta 150 Lt bauda, t.y. dėl to, kad neįleido į gyvenamąsias patalpas likviduoti avarinės būklės lietaus vamzdžio (b.l. 54). Po to atsakovė dėl remonto darbų buvo įspėta 2010-10-13, 2011-05-23 (b.l. 55, 60), tačiau atlikti remonto dabų neleido.
Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui yra sumokėjęs 139 Lt žyminį mokestį (b.l. 63, 64).
Atsakovė pateikė jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos kopiją, kurioje nėra nuorodos apie lietaus kanalizacijos vamzdžio buvimo vietą. Atsakovė taip pat pateikė ieškovui prašymą, kad jis pateiktų įrodymus, kurioje namo vietoje yra lietaus kanalizacijos stovas (b.l. 93); ieškovas savo raštu jai į šį paklausimą atsakė (b.l. 94), nurodydamas, kad lietaus kanalizacijos stovas yra prie buto koridoriaus sienos, besiribojančios su laiptine.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė (b.l. 108-109), kad name (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2011 metų. Jam nėra žinoma apie remonto darbų atlikimą name. Patvirtino, kad namo rūsys buvo apsemtas, pardavėja sakė, kad rūsys buvo užlietas dėl to, kad lijo lietus.
Liudytoja J. V. parodė (b.l. 109), kad ji yra atsakovės dukra, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Niekada dėl lietaus kanalizacijos jų butas (duomenys neskelbtini) nebuvo užlietas. Ji ir atsakovė nesutinka, kad būtų išgriauta siena, nes ieškovas konkrečiai nenurodė kurioje sienoje yra įmontuotas lietaus kanalizacijos vamzdis. Siena, besiribojanti su laiptine yra labai plona, ji praktiškai yra plonesnė už lietaus kanalizacijos vamzdį, todėl jeigu šioje sienoje kanalizacijos vamzdis būtų sumontuotas, būtų galima tai matyti, o faktiškai kanalizacijos stovo nesimato. Pripažino, kad į rūsį bėga vanduo, tačiau nemano, kad tai dėl susidėvėjusio lietaus kanalizacijos vamzdžio.
L. V. M. parodė, kad jis vadovavo atliekant lietaus kanalizacijos stovo keitimo darbus namo (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje. Prieš tai buvęs špyžinis vamzdis buvo susidėvėjęs ir avarinės būklės, per jo įtrūkimus, sujungimo plyšius tekėjo lietaus vanduo. Nuo to drėko gyvenamųjų patalpų sienos, lyjant lietui būdavo užliejamas rūsys. Lietaus kanalizacijos vamzdis buvo pakeistas per 5, 4, 3 ir antro aukštų sienas butuose 5, 8, 11 ir 14. Atsakovė, gyvenanti bute Nr. 2 nedavė sutikimo patekti į jos butą ir pakeisti lietaus kanalizacijos vamzdžio dalį, einančią per jos buto sieną. Dėl to pirmame aukšte ir rūsyje lietaus kanalizacijos vamzdis nebuvo pakeistas.
Liudytojos J. V., A. G. parodė, kad jų prašymu buvo remontuojamas lietaus kanalizacijos vamzdis namo (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje, kur jos gyvena. Visi gyventojai sutiko, kad vamzdis būtų pakeistas, o tik viena atsakovė nesutiko. Lietaus kanalizacijos vamzdį keisti buvo būtina, nes lyjant lietui drėkdavo gyvenamųjų patalpų sienos, būdavo ir šiuo metu yra užliejamas rūsys, kilo grėsmė, kad vanduo užlies elektros skydines, esančias greta kanalizacijos stovo. Lietaus kanalizacijos vamzdis buvo pakeistas per visus aukštus, išskyrus pirmąjį aukštą, kur gyvena atsakovė, nes ji į savo butą neįsileido meistrų ir neleido atlikti remonto darbų. Dėl tokio atsakovės elgesio kenčia visi laiptinės gyventojai, nes lyjant lietui užliejamas rūsys ir į jį galima patekti tik su guminiais batais. Nuo drėgmės rūsyje genda namo konstrukcijos, netgi drėksta pirmojo aukšto gyvenamosios patalpos.
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Namo lietaus kanalizacija priskiriama prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų. Namo savininkai privalo saugoti ir tausoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jį išlaikyti, remontuoti.
CK 4.83 straipsnio 5 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitais tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. (duomenys neskelbtini) esantis namas – yra daugiabutis gyvenamasis namas. Šis namas neturi sukūręs savo bendrijos, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jį administruoti yra paskirtas ieškovas. Ieškovas savo veikloje vadovaujasi savivaldybės priimtais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais bei Daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis. Taisyklių 8.3 punktas nustato, kad patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendindami šią nuostatą patalpų savininkai ir nuomininkai privalo inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butą ir kitas patalpas avarijai likviduoti [...]. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų bendraturte, šių pareigų gera valia nevykdo, t.y. nesudaro sąlygų, kad būtų pakeistas lietaus kanalizacijos stovas, einantis per jos butą. Ieškovo pateiktu aktu yra konstatuota, kad lietaus kanalizacijos stovas yra avarinės būklės ir jį pakeisti yra būtina. Dėl nesutvarkyto lietaus kanalizacijos stovo lyjant lietui yra užliejamas namo rūsys. Dėl to genda namo pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, drėgmė kenkia pirmojo aukšto butams. Liudytoja J. V. parodė, kad dėl drėgmės rūsyje genda jos buto grindys. Lietaus kanalizacijos stovas yra toje sienoje, kurioje yra įrengtos elektros skydinės. Dėl avarinės lietaus kanalizacijos būklės drėkstant sienai, gali kilti avarija ir elektros skydinėje. Nesant kitokios galimybės pašalinti avarinę situaciją dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio nepataisomos būklės, atsakovė įpareigotina suteikti ieškovui galimybę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir leisti pakeisti susidėvėjusi lietaus kanalizacijos stovą nauju.
Atsakovės ir jos atstovo motyvai, kad neaišku kurioje namo vietoje yra sumontuotas lietaus kanalizacijos stovas, kad kiti kaimynai šį stovą iš savo butų nori perkelti į atsakovės butą, yra nepagrįsti, nes teismo posėdyje apklausti liudytojai: V. M., J. V. ir A. G. nurodė, kad šis stovas eina vertikaliai per butų 2, 5, 8, 11, 14 sienas, besiribojančias su laiptine, kad ši stovo dalis buvo pakeista per 4 namo aukštus, išskyrus pirmąjį namo aukštą, kuriame gyvena atsakovė.
Pilnai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro jo sumokėtas 139,00 Lt žyminis mokestis, pareiškiant ieškinį (b.l. 63, 64).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įleisti ieškovą UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543 į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir leisti atlikti (užbaigti) lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus.
Priteisti ieškovui UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543 iš atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 139,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt devyni) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.