Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-18 · Byla Nr. ATP-154-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
ATP-154-606/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00001-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-154-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00001-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 3.26.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 28 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu R. S. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. 23.25 val., (duomenys neskelbtini) 9 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,04 promilės girtumas), vairavo automobilį „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kirto siaurą ištisinę liniją, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. S. prašo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirti, kad ir didesnę baudą, bet neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas labai gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad vairavimas išgėrus, yra nepateisinamas, tačiau teigia, kad vairuoti jam buvo būtina, nes 2015-12-28 reikėjo dirbti. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, be to, jam gresia 12000 eurų dydžio bauda darbo biržai už sutarties nevykdymą, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sugriautų jam visą gyvenimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK viršininkas A. B. prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimą palikti galioti. Pažymi, kad veika, kai vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų, kelia didžiulį pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl R. S. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sąlygojančias aplinkybes bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. S. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes netekęs šios teisės prarastų darbą, šeima liktų be vienintelio maitintojo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

R. S. pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. S., žinodamas, jog jam reikės vairuoti transporto priemonę, t. y. važiuoti į darbą ir dirbti vairuotojo darbą, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, turintis du mažamečius vaikus, taip pat, kas gresia pažeidus darbo sutarties sąlygas, vartojo alkoholinius gėrimus ir važiavo, būdamas neblaivus. Taip kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis praras vairuotojo darbą, jo šeima nukentės finansiškai, bet šių aplinkybių atsiradimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinės teisės pažeidimas ir tai negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į nubaustojo šeiminę padėtį – yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad anksčiau administracine tvarka nebaustas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs ir padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, kad R. S. nustatyto alkoholio kiekis iškvėptame ore žymiai viršijo leistiną 0,4 promilės neblaivumą, R. S. paskyrė minimalias ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė