Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finoila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-855-603/2010 pagal ieškovo UAB „Finoila“ ieškinį atsakovui IĮ „Mintranseta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2008-09-08 išdavė įsakymą išieškoti iš IĮ „Mintranseta“ 153019,06 Lt skolos UAB „Finoila“, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-08-14 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1015 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2008-01-23 išrašyta sąskaita Nr. Fin004131 už 19829,66 Lt; 2008-02-05 - Nr. Fin004153 už 21384,73 Lt; 2008-03-06 atsakovas atliko dalinį mokėjimą už 10000 Lt. Tai dienai pagal pilnai neapmokėtas sąskaitas Nr. Nr. Fin004115, Fin004131 ir Fin004153 už laikotarpį nuo 2008-02-21 iki 2008-03-06 buvo paskaičiuota delspinigių už 920,65 Lt. Pirmiausia užskaičius susikaupusius delspinigius ir likusia suma padengus dalį buvusio įsiskolinimo už prekes, atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 46490,92 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004115, Fin004131 ir Fin004153. 2008-03-14 atsakovas atliko dalinį mokėjimą už 5000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-03-06 iki 2008-03-14 pagal pilnai neapmokėtų sąskaitų Nr. Nr. Fin004115, Fin004131 ir Fin004153 likutį – 46490,92 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 743,85 Lt. Po atlikto mokėjimo pirmiausia užskaičius susikaupusius delspinigius, o likusia suma padengus dalį įsiskolinimo už prekes, atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktas prekes – kurą – 42234,77 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004115, Fin004131 ir Fin004153.

2008-02-19 išrašyta sąskaita Nr. Fin004174 už 20939,81 Lt. 2008-03-21 atliktas dalinis mokėjimas už 5000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-03-14 iki 2008-03-21 pagal pilnai neapmokėtas sąskaitas Nr. Nr. Fin004115, Fin004131, Fin004153 ir Fin004174 buvo susikaupę delspinigių už 675,05 Lt. Atskaičius iš pavedimo priklausytinus delspinigius (5000 Lt - 675,05 Lt = 4324,95 Lt), neapmokėtų sąskaitų suma – 42234,77 + 20939,81 = 63174,58 Lt; iš neapmokėtų sąskaitų sumos atėmus pavedimo sumą (atskaičius pirmiausiai įskaitytinus delspinigius) – 63174,58 Lt - 4324,95 Lt = 58849,63 Lt. Po 2008-03-21 atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 58849,63 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004131, Fin004153 ir Fin004174.

2008-02-25 išrašyta sąskaita Nr. Fin004181 už 17600,29 Lt; 2008-02-29 - Nr. Fin004187 už 17449,84 Lt. 2008-04-08 atliktas dalinis mokėjimas už 10000 Lt. Šiai dienai pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004131, Fin004153, Fin004174, Fin004181 ir Fin004187 neapmokėtą dalį 93899,76 Lt sumai už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2008-04-08 buvo paskaičiuota delspinigių už 2960,39 Lt. Atsakovas, pirmąja eile atskaičius jo mokėtinus delspinigius ir likusiąją pavedimo dalimi padengus įsiskolinimo dalį (93899,76 Lt - (10000 Lt – 2960,39 Lt) = 86860,15 Lt), 2008-04-08 buvo skolingas ieškovui už nupirktą kurą 86860,15 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004131, Fin004153, Fin004174, Fin004181 ir Fin004187.

2008-03-17 pateikta sąskaita Nr. Fin004204 už 28840,14 Lt sumą. 2008-04-24 atliktas dalinis mokėjimas už 30000 Lt. Tai dienai pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004131, Fin004153, Fin004174, Fin004181 ir Fin004187 už laikotarpį nuo 2008-04-08 iki 2008-04-24 buvo paskaičiuota delspinigių už 3183,29 Lt. Atsakovas, pirmiausiai apmokėjęs priklausytinus delspinigius ir dalimi pavedimo padengęs įsiskolinimo dalį (115700,29 Lt - (30000 Lt - 3183,29 Lt) = 88883,58 Lt), liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 88883,58 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004153, Fin004174, Fin004181, Fin004187 ir Fin004204.

2008-03-28 išrašyta sąskaita Nr. Fin004220 už 21089,90 Lt. 2008-05-06 atliktas dalinis mokėjimas 30000 Lt sumai. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-04-24 iki 2008-05-06 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004153, Fin004174, Fin004181, Fin004187, Fin004204 ir Fin004220 neapmokėtų likučių sumą – 109973,48 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 2470,64 Lt sumą. Pagal analogišką skaičiuotę atskaičius mokėtinus delspinigius bei likusia suma padengus pagrindinį įsiskolinimą, atsakovas ieškovui liko skolingas 82444,12 Lt už nupirktą kurą pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004181, Fin004187, Fin004204 ir Fin004220.

2008-04-09 išrašyta sąskaita Nr. Fin004234 už 28759,90 Lt. 2008-05-13 atliktas dalinis mokėjimas 25000 Lt sumai. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2008-05-06 iki 2008-05-13 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004181, Fin004187, Fin004204, Fin004220 ir Fin004234 likutinę sumą – 111204,02 Lt – buvo paskaičiuota pirma eile mokėtinų delspinigių už 1384,30 Lt. Atsakovas, pirmiausiai apmokėjęs priklausytinus delspinigius ir dalimi pavedimo padengęs įsiskolinimo dalį, liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 87588,32 Lt (111204,02 Lt - (25000 Lt - 1384,30 Lt) = 87588,32 Lt) pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004187, Fin004204, Fin004220 ir Fin004234.

2008-04-14 išrašyta sąskaita Nr. Fin004248 21836,04 Lt sumai; 2008-04-17 - Nr. Fin004252 25592,67 Lt sumai; 2008-04-23 – Nr. Fin004260 už 22079,69 Lt. 2008-05-28 atliktas dalinis mokėjimas už 50000 Lt. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2008-05-13 iki 2008-05-28 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004187, Fin004204, Fin004220 ir Fin004234 neapmokėtą likutinę sumą – 157096,72 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 4022,89 Lt. Atsakovas iš 50000 Lt sumos pirmiausiai padengęs mokėtinus delspinigius, liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 111119,61 Lt (157096,72 Lt - (50000 Lt - 4022,89 Lt) = 111119,61 Lt) pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004220, Fin004234, Fin004248, Fin004252 ir Fin004260.

2008-04-28 išrašyta sąskaita Nr. Fin004266 už 16875,18 Lt; 2008-05-02 – Nr. Fin004273 už 22709,81 Lt. 2008-06-03 atliktas dalinis mokėjimas už 10000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-05-28 iki 2008-06-03 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004220, Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266 ir Fin004273 neapmokėtą dalį – 150704,60 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 1581,36 Lt. Pirmąja eile užskaičius mokėtinus delspinigius ir likusia suma padengus dalį įsiskolinimo, atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 142285,96 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004220, Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266 ir Fin004273 (150704,60 Lt - (10000 Lt - 1581,36 Lt) = 142285,96 Lt).

2008-05-07 išrašyta sąskaita Nr. Fin004280 už 22680,07 Lt; 2008-05-09 – Nr. Fin004288 už 17384,65 Lt. 2008-06-09 atliktas dalinis mokėjimas už 25000 Lt sumą. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-06-03 iki 2008-06-09 pagal neapmokėtų sąskaitų Nr. Nr. Fin004220, Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280 ir Fin004288 dalį – 182350,68 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 1798,15 Lt. Pirmąja eile padengus delspinigius, atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 159148,83 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280 ir Fin004288 (182350,68 Lt - (25000 Lt - 1798,15 Lt) = 159148,83 Lt).

2008-05-12 išrašyta sąskaita Nr. Fin004294 už 11820,06 Lt. 2008-06-12 atliktas dalinis mokėjimas už 30000 Lt. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2008-06-09 iki 2008-06-12 pagal neapmokėtas sąskaitas Nr. Nr. Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280, Fin004288 ir Fin004294 buvo paskaičiuota delspinigių už 954,89 Lt. Atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 141923,78 Lt (170968,89 Lt - (30000 Lt - 954,89 Lt) = 141923,78 Lt) pagal neapmokėtas sąskaitas Nr. Nr. Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280, Fin004288 ir Fin004294.

2008-05-13 išrašyta sąskaita Nr. Fin004297 už 23849,69 Lt; 2008-05-16 – Nr. Fin004307 už 20324,91 Lt; 2008-05-20 – Nr. Fin004312 už 20324,91 Lt. 2008-06-20 atliktas dalinis mokėjimas už 50000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-06-12 iki 2008-06-20 pagal neapmokėtų sąskaitų Nr. Nr. Fin004234, Fin004248, Fin004252, Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307 ir Fin004312 dalį – 206423,29 Lt – buvo paskaičiuota delspinigių už 2767,28 Lt. 2008-06-20 atsakovas liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 159190,57 Lt (206423,29 Lt - (50000 Lt - 2767,28 Lt) = 159190,57 Lt) pagal neapmokėtas sąskaitas Nr. Nr. Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307 ir Fin004312.

2008-05-23 išrašyta sąskaita Nr. Fin004317 už 39472,65 Lt; 2008-05-29 – Nr. Fin004323 už 41650,46 Lt; 2008-06-03 – Nr. Fin004332 už 32240,43 Lt. 2008-07-03 atliktas dalinis mokėjimas už 40000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-06-20 iki 2008-07-03 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004260, Fin004266, Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323 ir Fin004332 neapmokėtą dalį (159190,57 Lt + 39472,65 Lt + 41650,46 Lt + 32240,43 Lt = 272554,11 Lt) buvo paskaičiuota delspinigių už 5261,61 Lt. Atsakovas, pirmumo teise užskaičius delspinigius bei po to likusia suma padengus dalį buvusio įsiskolinimo, liko skolingas ieškovui už nupirktas prekes – kurą – 237815,72 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323 ir Fin004332.

2008-06-06 išrašyta sąskaita Nr. Fin004345 už 39658,29 Lt. 2008-07-08 atliktas dalinis mokėjimas už 10000 Lt. Tai dienai laikotarpiu nuo 2008-07-03 iki 2008-07-08 buvo paskaičiuota delspinigių už 2536,79 Lt pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345 neapmokėtą dalį 277474,01 Lt sumai. Atsakovas, pirmumo teise užskaičius mokėtinus delspinigius, liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 270010,80 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004273, Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345 (277474,01 Lt - (10000 Lt - 2536,79 Lt) = 270010,80 Lt).

2008-07-15 atliktas dalinis mokėjimas už 15000 Lt. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2008-07-08 iki 2008-07-15 buvo paskaičiuota delspinigių už 3780,15 Lt pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004273, Fin004280. Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345 neapmokėtą dalį 255010,80 Lt sumai. Atsakovas, pirmumo teise užskaičius mokėtinus delspinigius pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345, liko skolingas ieškovui nupirktą už kurą 258790,95 Lt (255010,80 Lt - (15000 Lt - 3780,15 Lt) = 258790,95 Lt). 2008-07-23 atsakovo buvo atliktas dar vienas dalinis mokėjimas už 20000 Lt. Tai dienai už laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2008-07-23 pagal sąskaitų Nr. Nr. Fin004280, Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345 neapmokėtą dalį 258790,95 Lt sumai atsakovui buvo paskaičiuota delspinigių už 2587,91 Lt. Pirmumo tvarka įskaičius mokėtinus delspinigius, atsakovas pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345 liko skolingas ieškovui už nupirktą kurą 241378,86 Lt (258790,95 Lt - (20000 Lt - 2587,91 Lt) = 241378,86 Lt). 2008-08-14 atsakovo buvo atliktas eilinis dalinis mokėjimas už 50000 Lt. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2008-08-14 atsakovui buvo paskaičiuota delspinigių už 5793,09 Lt pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004288, Fin004294, Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345. Po šio 50000 Lt mokėjimo atsakovas liko skolingas ieškovui (vėlgi pirmumo tvarka užskaičius delspinigius ir tik po to mokėtiną sumą) už nupirktą kurą 197171,95 Lt (241378,86 Lt - (50000 Lt - 5793,09 Lt) = 197171,95 Lt).

2008-09-02 atliktas mokėjimas už 50000 Lt. Nepaisant to fakto, kad atsakovas po šio mokėjimo tebeliko skolingas ieškovui ženklią pinigų sumą pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin004297, Fin004307, Fin004312, Fin004317, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345, ieškovas nuo 2008-08-14 daugiau nebeskaičiavo delspinigių atsakovui. Po 2009-09-02 atsakovas buvo skolingas ieškovui už nupirktą kurą 147171,95 Lt (197171,95 Lt – 50000 Lt = 147171,95 Lt) pagal sąskaitas Nr. Nr. Fin0043l7, Fin004323, Fin004332 ir Fin004345. 2008-09-18 atsakovas sumokėjo ieškovui 103019,06 Lt. Po šio mokėjimo jo skola ieškovui sudarė 147171,95 - 103019,06 = 44152,89 Lt pagal dvi jam paskutines išrašytas sąskaitas Nr. Fin004332 ir Fin004345. Po šio mokėjimo atsakovas daugiau nebemokėjo ieškovui už jam pateiktas prekes – kurą. Kadangi šis atsakovo įsiskolinimas iš esmės atsirado pagal sutarties nuostatas, atsakovas privalo sumokėti ieškovui už ieškovo atsakovui parduotas prekes (priklausę mokėti delspinigiai jau yra padengti) pagal sąskaitas Nr. Fin004332 ir Nr. Fin004345. Iš viso atsakovas tebėra skolingas ieškovui už pateiktas prekes (kurą) 44152,89 Lt. Kadangi atsakovas praleido terminą apmokėti už jam suteiktas paslaugas nuo 2008-09-03, todėl privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, kurios pagal 2008-09-03 – VILIBOR indeksas 3 mėn. skolinimosi laikotarpiui sudarė 5,75 + 7 = 12,75 proc. (CK 6.37 str. 2 d.,6.245 str. 1 d., 6.260 str. 6.261 str., LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimų prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.).

2009-09-07 atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal minėtą sutartį pirmas prekių kiekis gautas 2007-04-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FIN003115. Iš viso per 2007 m. naftos produktų buvo patiekta už 444602,01 Lt, tame tarpe už 332021,74 Lt nuo 2007-04-11. Atsiskaitymai 2007 m. vykdavo prisilaikant mokėjimo grafiko, t. y. per 30 dienų, tačiau būta atvejų, kada atsiskaitymai vėluodavo. Nepaisant to, 2007-12-31 atsakovas ieškovui skolingas nebuvo, jokių delspinigių už 2007 m. skaičiuota ir reikalauta nebuvo, sutarties 5.3. p. nebuvo taikytas. Nuo 2008-06-07 atsakovas nustojo pirkti naftos produktus iš ieškovo. Ieškovo atstovas pats skambindavo ir siūlydavo įsigyti naftos produktų. Negavus iš atsakovo apmokėjimo, buvo pateikta prekių: 2008-05-16 pateikta už 20324,91 Lt., 2008-05-23 – už 20324,91 Lt, 2008-05-23 – už 39472,65 Lt, o 2008-06-06 – už 39658,29 Lt. Nustojus įsigyti naftos produktus, ieškovas buvo patikintas, kad susidariusi skola (2008-06-07 sudarė 393019,06 Lt) bus padengta. Savanorišką atsiskaitymą liudijo tai, kad per laikotarpį nuo 2008-06-09 iki 2008-08-20 (kada buvo gautas ieškinys) į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 240000 Lt: 2008-06-09 buvo pervesta 25000 Lt, 2008-06-12 – 30000 Lt, 2008-06-20 – 50000 Lt, 2008-07-03 – 40000 Lt, 2008-07-08 – 10000 Lt, 2008-07-15 – 15000 Lt, 2008-07-23 – 20000 Lt, o 2008-08-14 – 50000 Lt. 2008-08-20 (ieškinio gavimo dieną) skola už naftos produktus sudarė 153019,06 Lt, kuri buvo padengta 2008-09-18.

Rezoliucinė dalis

1) grąžinti ieškovui UAB „Finoila“ 1482 Lt permokėto žyminio mokesčio (2008-09-17 mokėjimo nurodymas Nr. 1397 per AB „Hansabankas“), išaiškinant ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija;

2) šioje civilinėje byloje (ankstesnis bylos Nr. L2-2974-392/2008) Vilniaus apygardos teismo 2007-08-14 nutartimi atsakovo IĮ „Mintranseta“, į. k. 122676637, kilnojamojo ir nekilnojamojo, o jo esant nepakankamai, – ir piniginių lėšų areštas 248852,95 Lt sumai, kurio mastas Vilniaus apygardos teismo 2008-09-24 nutartimi sumažintas iki 94152,89 Lt, paliktinas galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu naikintinos. Teismas nustatė, jog šalys 2007-04-11 sudarė Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 070411-04, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti ir pateikti, o atsakovas – priimti ir nupirkti naftos produktus (Sutarties 1.1. p.). Sutartimi šalys taip pat sutarė, kad už prekes atsakovas apmokės ieškovui bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo, kad laiku neatsiskaitęs, mokės 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.3. p., 5.2. p.). Sutarties 5.3. p. nustatė, kad iš atsakovo įvykdytų mokėjimų pirmiausia užskaitomi mokėtini delspinigiai ir tik po to likusi įsiskolinimo suma. Teismas konstatavo, jog atsakovo atsiskaitymai su ieškovu už pastarojo pateiktus naftos produktus dažniausiai būdavo atliekami, viršijant sutartyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas delspinigių už 2007 m. pateiktus naftos produktus neskaičiavo ir jų sumokėti iš atsakovo nereikalavo, o tais metais pateiktų produktų kaina ieškovui visiškai buvo sumokėta metų pabaigoje. Atsiskaityti buvo vėluojama ir 2008 m. Teismas nustatė, kad šalių bendradarbiavimas pagal sudarytą sutartį nutrūko po 2008-06-06, kuomet ieškovas atsakovui paskutinį kartą pateikė naftos produktus, o atsakovas daugiau jų iš ieškovo nebepirko.

Teismas padarė išvadą, jog ginčo esmė yra skirtingas abiejų šalių iš sutarties kylančios atsiskaitymo pareigos už pateiktus naftos produktus tinkamo įvykdymo vertinimas.

Teismas konstatavo, jog ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo mokėti delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą bei gautus atsakovo mokėjimus už naftos produktus pirmiausia nukreipti dengti paskaičiuotus delspinigius ir tik po to pateiktų produktų kainą, buvo įtvirtinta šalių sudarytoje sutartyje ir šios nuostatos imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja. Teismas pažymėjo, jog būtina įvertinti, ar ieškovas sąžiningai naudojosi šiomis teisėmis, o taip pat ar jo elgesys atitiko tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką.

Teismas nustatė, jog naftos produktus atsakovas iš ieškovo pagal sudarytą sutartį pradėjo pirkti jau 2007 m.; tais metais pateikiamų naftos produktų kaina svyravo nuo 19000 Lt iki 24000 Lt. Ieškovo atstovas paaiškino, kad iš iki 2008 m. pradžios išrašytų 16 sąskaitų už naftos produktus atsakovas laiku apmokėjo tik 4 sąskaitas, atsiskaityti būdavo vėluojama nuo 2 iki 48 dienų, tačiau ieškovas delspinigių neskaičiavo ir nereikalavo jų apmokėti. Teismas pažymėjo, jog šiuos ieškovo atstovo teiginius patvirtino ir byloje esanti medžiaga. Teismas nustatė, jog 2008 m. atsakovui pateikiamų naftos produktų kaina svyravo nuo 17000 Lt iki 40000 Lt, o atsakovas vėl nuolatos vėluodavo atsiskaityti su ieškovu. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas niekuomet nepasinaudojo savo teise sustabdyti produktų tiekimą iki atsakovas atsiskaitys pagal ankstesnes sąskaitas. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs tiksliai laikytis sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino, mokėti delspinigius ar apie skaičiuojamus delspinigius būtų informavęs atsakovą. Teismas konstatavo, jog byloje liudytoja apklausta atsakovo buhalterė nurodė, kad su įgaliotu ieškovo darbuotoju prieš kiekvieną naują naftos produktų užsakymą žodžiu buvo derinami skolų likučiai, tačiau apie skaičiuojamus delspinigius niekuomet nebūdavo užsiminta. Ieškovo atstovas neprašė apklausti liudytojų galimai šiems teiginiams paneigti ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu pats pripažino, kad delspinigiai už 6 mėn. buvo paskaičiuoti ir įskaityti į atsakovo mokėjimus tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. atgaline tvarka, o atsakovas apie tai anksčiau informuotas ir negalėjo būti. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiems ieškovo atstovo teiginiams iš dalies prieštarauja paties ieškovo atsakovui pateikta 2008-07-10 Pretenzija dėl atsiskaitymo Nr. 5, kurioje užsimenama apie galimybę skaičiuoti delspinigius, tačiau toks neatitikimas nėra esminis, nes tik nežymiai skiriasi delspinigių skaičiavimo pradžios laikas. Teismas konstatavo, jog ieškovas delspinigius paskaičiavo ir atsakovas apie tai sužinojo tik nutrūkus šalių bendradarbiavimui – po 2008-06-06 paskutinį kartą pateiktų naftos produktų.

Teismas padarė išvadą, jog kad atsakovas su ieškovu atsiskaityti iš esmės nuolatos vėluodavo, tačiau iki sutartinių santykių pasibaigimo ieškovas niekada dėl to nereikšdavo pretenzijų, neskaičiavo delspinigių ir nereikalavo jų sumokėti, taip pat nepaisant įsiskolinimo už anksčiau pateiktus naftos produktus vykdydavo ir vėlesnius užsakymus, kurių vertė siekdavo iki 40000 Lt. Teismas pažymėjo, jog ieškovas neprieštaravo sutarties sąlygų neatitinkantiems atsiskaitymo terminams, todėl sutiko su tokiu prievolės įvykdymo būdo pakeitimu. Teismas konstatavo, jog tokia ieškovo pozicija lėmė ir pagrįstą atsakovo įsitikinimą, kad, nepaisant vėlavimo, nebus reikalaujama mokėti delspinigių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nors ir vėluodamas, tačiau savo įsipareigojimus vykdė, pasibaigus bendradarbiavimui, skolą taip pat mokėjo ir iki ieškovo kreipimosi į teismą didžiąją dalį jos padengė, o likusią skolą pripažino ir, Vilniaus apygardos teismui priėmus naują teismo įsakymą, savanoriškai padengė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, atsakovui nustojus pirkti iš jo naftos produktus, atgaline tvarka paskaičiuodamas delspinigius ir juos įskaitydamas į jau sumokėtą pateiktų produktų kainą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką. Teismas konstatavo, jog toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas pažymėjo, jog ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, o atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas nustatė, jog ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 94152,89 Lt ir už šį reikalavimą sumokėjo 2824,59 Lt žyminio mokesčio. Vėliau ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino iki 44152,89 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis 1500 Lt (2824,59 Lt – 1324,59 Lt (žyminis mokestis, mokėtinas už 44152,89 Lt dydžio turtinį reikalavimą) grąžintina ieškovui. Teismas konstatavo, jog valstybė šioje byloje patyrė 18 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo. Kadangi ieškovą ir valstybę sieja priešpriešiniai reikalavimai, ieškovui grąžintina žyminio mokesčio dalis mažintina valstybei atlygintinų pašto išlaidų dalimi, ir ieškovui grąžintina 1482 Lt permokėto žyminio mokesčio (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.39 str. 2 d., 6.158 str., 6.163 str., 6.200 str., 6.207 str., 6.314 str. 7 d., CPK 87 str. 1 d. 1 p., 92 str., 93 str., 150 str. 1 d. 4 p.).

Ieškovas UAB „Finoila“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo IĮ „Mintranseta“ ieškovo UAB „Finoila“ naudai 44152,89 Lt skolos, 12,75 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2008-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo teisės pažeidimo ir nepagrįstai nepriteisė skolos pagal šalių sutarties sąlygas, neatsižvelgė į skolos apskaičiavimą pagal sutarties sąlygas nuo susitarimo pažeidimo dienos. Atsakovas, teigdamas, kad delspinigiai gali būti priteisti tik nuo jų pareikalavimo dienos, nepagrįstai prievolės mokėti netesybas atsiradimo momentą sutapatino su prašymo apginti pažeistą teisę pareiškimo momentu. Tokią neteisingą išvadą padarė ir pirmos instancijos teismas. Tarp ieškovo ir atsakovo 2007-04-11 sudaryta Naftos produktų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 070411-04 šalių pripažįstama, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl sutarties ar jos atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir neginčijo delspinigių apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygų. Atsakovas, priimdamas perkamas prekes – naftos produktus pagal krovinio pervežimo važtaraščius, sąskaitas faktūras apmokėjimui, bei atlikdamas dalinius perkamų prekių apmokėjimus, patvirtino sandorius, jų neginčijo. Sutarties 5.2 p. ir 5.3 p. nustatytos sutarties sąlygos, skirtingai nuo teismo sprendime konstatuotų aplinkybių apie tariamas ieškovo pasirinkimo teises mokėti ar nemokėti delspinigius, nenumato ieškovo pasirinkimo teisę skaičiuoti ar neskaičiuoti delspinigius, daryti jų užskaitymus ar nedaryti, o nustato tokias sutarties vykdymo sąlygas. Abi sutarties šalys, būdami verslininkai, aiškiai suprato sudaromos sutarties esmę ir iš jos nevykdymo atsirandančias pasekmes, savanoriškai laisva valia nustatė teises ir pareigas, prisiimdamos įsipareigojimus, kurie aiškūs ir suprantami, suvokdami sutarties nevykdymo teisines pasekmes, apsprendė abiejų šalių teises ir pareigas, domėjosi savo teisėmis ir pareigomis, elgėsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, t.y. protingai. Atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus apmokėti už perkamas prekes laike 30 dienų, bei žinodamas, kad dėl vėlavimo apmokėti jis privalės mokėti delspinigius, iš jo mokėjimų bus pirma užskaitomi dėl vėlavimo apmokėti atsiradę delspinigiai, o tik vėliau skola, negalėjo tikėtis, kad tai tik formaliosios sutarties sąlygos, kurias pažeidus, nebus vykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai, kad dėl atsakovo kaltės negaudamas užmokesčio už prekes ir dėl to patirdamas nuostolius ieškovas elgsis neprotingai: turėdamas nuostolius, neskaičiuos delspinigių. Šios šalių sutartos sąlygos ieškovui leido tikėtis, kad atsakovo prisiimti įsipareigojimai, jų turinys rodo atsakovo, kaip verslo partnerio patikimumą, sutartinių santykių tinkamą vykdymą ir numatytų sutartinių santykių pažeidimą kompensuojamųjų priemonių (delspinigių) galimą nebuvimą. Pagal sutarties 9.4 p. bet kokia rašytinėje sutartyje numatyta sąlyga, tame tarpe ir sąlyga dėl delspinigių neskaičiavimo, neužskaitymo atlikus mokėjimus, galėjo būti pakeista tik esant ieškovo ir atsakovo raštiškam susitarimui, ko nebuvo padaryta. Dėl kitokio pareigos mokėti delspinigius atsiradimo momento (pvz., nuo pareikalavimo dienos) šalys nesusitarė. Todėl šalių sutarties 5.2 punktas reiškia, kad prievolės pažeidimo dieną atsiranda ne tik nukentėjusiosios šalies teisė skaičiuoti ir reikalauti delspinigių, juos užskaityti, bet ir kaltosios šalies pareiga mokėti delspinigius. Nevykdydamas šios pareigos, atsakovas pažeidžia ieškovo teisę gauti kompensaciją už prievolės pažeidimą.

2) Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.39 str. nuostatas ir padarė nepagrįstą, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog ieškovas sutiko su atsakovo prievolės įvykdymu kitokiu būdu. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.39 str. 2 d., kadangi ieškovas nei įstatymo, nei sutartimi nustatyta tvarka nesutiko pakeisti sutarties sąlygas dėl prievolės įvykdymo būdo, neatsisakė sutartyje numatytų teisių. Atsakovas, kiekvieną kartą gaudamas prekes ir prie jų esančias sąskaitas - faktūras apmokėjimui, aiškiai matė, kad sąskaitose faktūrose yra įrašai „apmokėti per 30 dienų, nesumokėjus, bus skaičiuojamas 0,2% delspinigių už dieną“ ir šie dokumentai patvirtino, kad ieškovas nesutiko prievolę priimti kitokiu būdu.

3) Byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie būtų patvirtinę, kad ieškovas pagal CK 6.123 str. 1 d. nurodė, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas daugumoje prekių pirkimo atvejų nesumokėdavo visos sąskaitose nurodytos sumos už prekes. 2008 m. sausio mėn. būdamas skolingas už prekes 53454,94 Lt, 2008-02-05 nupirko prekių už 21384,73 Lt, 2008-02-19 už 20939,81 Lt, 2008-02-25 už 17600,29 Lt, 2008-02-29 17449,84 Lt, tačiau sumokėjo 2008-02-15 tik 10000 Lt, 2008-02-21 - 10000 Lt. ir t.t. Atsakovo vykdomi mokėjimai, jų sumos nesutapdavo su nupirktų prekių sąskaitose nurodytomis sumomis, todėl net dalis prievolės -sumokėti už nupirktą prekę sutartą kainą, nebuvo įvykdomos tinkamai, jau nekalbant apie prievolės dalį sumokėti delspinigius. Sutartimi ir įstatymais nėra numatyta ieškovo pareiga informuoti atsakovą apie daromas užskaitas, nes tai numatyta sutartyje.

4) Teismo išvada, kad atsakovui nustojus pirkti iš jo naftos produktus, ieškovas atgaline tvarka paskaičiuodamas delspinigius ir juos įskaitydamas į jau sumokėtą pateiktų produktų kainą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, yra nepagrįsta. Ieškovas niekada neatsisakė ir nekeitė sutarties sąlygų dėl delspinigių paskaičiavimo, jų užskaitų darymo ir tai vykdė. Kadangi netesybos jau buvo sumokėtos, jos pagal CK 6.72 str. nemažinamos, o ieškovo teisė gauti 44152,89 Lt apmokėjimą už parduotas prekes pagal sąskaitas faktūras Nr. Fin 004332 ir Nr. Fin 004345 nėra paneigta ir yra teisėta, pagrįsta dokumentais, atsakovo neginčijama. Šiuo požiūriu teismas ieškinio iš viso nenagrinėjo, nors ta aplinkybe, kad atsakovas neapmokėjo už prekes, nupirktas pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo grindžiamas ieškinys. Atsakovas priešieškinio dėl sutarties, kuria buvo numatyta ieškovo teisė, o atsakovo pareiga mokėti delspinigius už pavėluotus mokėjimus, bei ieškovo teisė daryti paskaičiuotų delspinigių užskaitas, pripažinimo negaliojančiomis nepareiškė. Teismas taip pat nesivadovavo CK 6.73 str. 2 d. nustatyta norma, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

5) Teismas sprendime padarė prieštaringas išvadas, pripažindamas, kad sutartyje numatyta delspinigių užskaitymo sąlyga neprieštarauja įstatymų reikalavimams, paneigė tokios teisės buvimą ir realizavimo fakto buvimą ir jo teisėtumą tuo neteisėtai pakeisdamas sutartinius santykius ir pripažindamas atsakovo teisę nemokėti netesybų, kurios jau buvo apskaičiuotos ir sumokėtos, dėl padarytų sutarties pažeidimų. Teismas padarė nepagrįstą, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas pilnai atsiskaitė už nupirktas prekes pagal sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t.y. tinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę. Ir tokiu būdu paneigė sutartyje šalių numatytą ieškovo teisę gauti kompensaciją už prievolės pažeidimą – netesybas. Ieškovas savo teises – skaičiuoti delspinigius – įgyvendino esant teisiniam pagrindui, neužginčytam atsakovo ir nepripažintam neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismo išvada, kad ieškovas piktnaudžiavo teise prieštarauja įstatymų reikalavimams ir faktinėms aplinkybėms ir yra neteisėta.

Atsakovas IĮ „Mintranseta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine - komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėtoje byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą tinkamu ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas, atsakovui nustojus pirkti iš jo naftos produktus, atgaline tvarka paskaičiuodamas delspinigius ir juos įskaitydamas į jau sumokėtą pateiktų produktų kainą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas teikė sąskaitas atsakovui apie priskaičiuotus delspinigius ir delspinigius įtraukė į ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos registrus nustatyta tvarka (LR buhalterinės apskaitos įstatymas). Tai kad ieškovas, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, neteikė sąskaitų atsakovui apie priskaičiuotus delspinigius ir neįrodė, kad delspinigius įtraukė į ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos registrus nustatyta tvarka, sukūrė teisines pasekmes ir pagrindą ieškinį atmesti. Aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas vykdė 2007-04-11 Naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 070411-04 ir jos nuostatų neginčijo, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.39 str. 2 d., nes ieškovas, neteikdamas sąskaitų atsakovui apie priskaičiuotus delspinigius, sutiko su atsakovo prievolės įvykdymu kitokiu būdu (be delspinigių) ir atsakovo prievolė laikoma įvykdyta. Tai, kad atsakovas gavo prekes ir prie jų esančias sąskaitas – faktūras, kuriose buvo įrašai „apmokėti per 30 dienų, nesumokėjus, bus skaičiuojamas 0,2% delspinigių už dieną“, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas, neteikdamas sąskaitų atsakovui apie priskaičiuotus delspinigius ir neįtraukdamas delspinigių į ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos registrus, patvirtino, kad sutiko prievolės įvykdymą priimti kitokiu būdu (be delspinigių). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.123 str. 2 d.), nes pats ieškovas, kaip kreditorius, prievolės įvykdymą priėmė kitokiu būdu (be delspinigių).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.73 str. 2 d. dėl netesybų sumažinimo, nes byloje pateiktu ieškiniu nebuvo pareikšti ieškovo reikalavimai priteisti delspinigius. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pareikštas dėl 44152,89 Lt skolos, bet ne dėl delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, pats sukūrė tokią teisinę situaciją, patvirtinančią, kad atsakovas pilnai atsiskaitė už nupirktas prekes pagal sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t.y. tinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę, nes ieškovas neteikė atsakovui sąskaitų apie priskaičiuotus delspinigius ir neįrodė, kad delspinigius įtraukė į ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos registrus nustatyta tvarka.

Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.3 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 t., b.l. 27) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovas neturi pareigos jas atlyginti (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Finoila“ valstybės naudai 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.