Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsni 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę atliko. 2019-05-02 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: jis, 2019-05-13 apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilės girtumas), konflikto metu tyčia dešine ranka griebė buvusiai sugyventinei M. G. už kaklo ir stipriai spaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. K. visiškai pripažino kaltę ir nurodė įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad iki 2019 m. gegužės mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine M. G., jai priklausančiame bute. Kartu gyveno apie 3 metus, tačiau išsiskyrė. 2019-05-13 apie 20.00 val., buvo namuose kartu su sugyventine, buvo neblaivus. M. G. dėl kažko pradėjo kabinėti ir jis neiškentėjo bei iš pykčio, konflikto metu, viena ranka griebė ją už kaklo, bei suspaudė. Galimai neapskaičiavo savo jėgos ir per stipriai suspaudė, ir greičiausiai M. G. skaudėjo. Namuose buvo dviese, daugiau nieko nebuvo. Dėl konflikto ir dėl to, kad sukėlė jai fizinį skausmą labai gailisi, anksčiau tarp jų su M. G. jau buvo šeimyninių konfliktų ir jis buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, buvo įskaitoje Probacijos tarnyboje, įskaita baigėsi šių metų gegužės mėn. (b.l. 43, 44, 51, 52)

Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu J. K. adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Kartu gyvena apie 2 metus, oficialiai nėra susituokę. Bendrų vaikų neturi, nuo pirmos santuokos ji turi dukrą E., jai (duomenys neskelbtini) metų. 2019-05-13 apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), J. K. buvo neblaivus, sukėlė buitinį konfliktą, kuriuo metu dešine ranka griebė jai už kaklo ir spaudė, o kaire ranka laikė ją už nugaros, kad ji neištrūktų ir nepabėgtų nuo jo smurto. Savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi J. K. buvo girtas, jai pavyko pritaikyti momentą ir išsprukti, o pabėgusi iš karto paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai sulaikė jį ir išvežė. GMP po įvykio jai nereikėjo, į medikus nesikreipė, gavo siuntimą vykti pas teismo med. ekspertus, tačiau jokių smurto žymių jai ant kaklo neliko. Prieš du mėnesius su J. K. išsiskyrė, prašė jį išsikelti, net buvo surinkusi jo daiktus, tačiau J. K. turi raktą nuo jos buto ir ateina, o jai gaila jį išvaryti į gatvę, todėl įleidžia jį į butą, nors jis turi savo atskirą butą. Dukra 2019-05-13 konflikto ji nematė, jos namuose nebuvo. Neseniai J. K. gydėsi ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini). Prašo įpareigoti jį išsikelti iš jos namų ir nesiartinti prie jos, nes jis geranoriškai neišeina iš jos namų, nežino, kaip jį išprašyti. Ji pakeitė buto durų spyną, (b. l. 19, 26-28)

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. 2019-05-13 dirbdama kartu su kolega R. M. apie 20.19 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis triukšmauja, stumdosi, varo pranešėją iš namų. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi M. G., kuri paaiškino, jog šiandien apie 20.00 val., jos buvęs sugyventinis J. K. sukėlė konfliktą, kuriuo metu varė ją iš jos pačios namų, griebęs už kaklo, smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą. M. G. buvo labai išsigandusi, paaiškino, jog sugyventinis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, šiandien tik grįžo iš ligoninės ir sukėlė konfliktą. Nuo GMP atsisakė. Neprisimena, ar nukentėjusioji rodė smurto žymes ant savo kaklo, ar ne. J. K. buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. (b.l. 29-31)

Liudytoju policijos pareigūnas R. M. iš esmės analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja E. S.. (b.l. 32-34)

BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo duomenimis, 2019-05-13 20.19 val., Bendrajame pagalbos centre registruotas M. G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis triukšmauja, stumdosi, varo pranešėją iš jos namų. Sugyventinis neblaivus. Atvykus bendrauta su M. G., kuri kvietė policiją. Moteris paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), smaugė ją, sukeldamas fizinį skausmą. <...> M. G. pateikė savo vaizdo įrašus. (b.l. 4-8)

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alkotest 6810 duomenimis, J. K. 2019-05-13 22.20 val., nustatytas 1,19 promilės girtumas. (b.l. 56)

2019-05-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta. Bendra tvarka bute nepažeista. Apžiūros metu padarytas vaizdo įrašas. (b. l. 20)

2019-05-15 apžiūros protokole užfiksuota keturių vaizdo įrašų apžiūra. Pirmasis –pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, antrasis – pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis –pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ketvirtasis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 9-12)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė bendras įvykio aplinkybes J. K. kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios M. G. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji pažymėjo, kad dėl smurtinių J. K. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė kokiu būdu ir aplinkybėmis prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Objektyvūs bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, teismas vertina, jog tai neginčytinai turėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams, šią aplinkybę jis iš esmės pripažino ir pats. Taigi, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., kadangi su sugyventi gyveno kartu keletą metų, vedė bendrą ūkį, J. K. veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu.

Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš sugyventinę, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. K. – dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas už analogiškos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, gydėsi psichikos sveikatos įstaigoje nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 4 str.). Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas bausmės dydis (8 mėnesiai laisvės apribojimo) šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes yra adekvatus ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo. Nustatytini ir tam tikri įpareigojimai. Nagrinėjamoje situacijoje tokios elgesio korekcijos priemonės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašu, kurie įrašyti į CD, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bet kokia forma bendrauti su M. G. bei jos šeimos nariais ir įpareigoti tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašu, kurie įrašyti į CD, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.