Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) , teistas:

1) 2002-02-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2003-02-15 to paties teismo nutartimi nuo bausmės atlikimo atleistas;

2) 2003-09-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2004-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2003-09-15 to paties teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metams laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2004-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 8 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2004-03-30 to paties teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2004-12-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2004-05-25 to paties teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2005-06-21 to paties teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2006-06-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį. Jungtinės K. W. magistratų teismas 2013-11-29 sprendimu nutarė nevykdyti Europos arešto orderio. 2017-02-09 Kauno apygardos teismas išdavė patikslintą Europos arešto orderį.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2004-10-04 apie 17.45 val. Alytaus mieste viešoje vietoje - ant šaligatvio, esančio prie parduotuvės „Avitela“, adresu Naujoji g. 50, Alytuje, R. P. veikdamas kartu su kitu asmeniu, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be priežasties užpuolė nukentėjusįjį I. R. ir jį sumušė, suduodami ne mažiau dešimt smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaktos muštinės žaizdos, kraujosruvų odoje dešiniame skruoste bei kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžimo. Tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes I. R. ir jo mažamečiui sūnui K. R. sukėlė didelį išgąstį.

Kaltinamojo R. P. gynėjas K. B. nurodė, kad jo ginamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, taip pat ir nukentėjusiojo I. R. byloje pareikštą civilinį ieškinį, padarytą žalą atlyginęs. Prašė perskaityti įtariamojo R. P. parodymus, duotus jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ir jais vadovautis priimant teismo nuosprendį. Patvirtino, kad kaltinamasis gailisi dėl savo jaunystės klaidų, siekė susirasti nukentėjusiuosius ir jų atsiprašyti, atlyginti patirtą žalą, ką ir padarė. Į Lietuvą grįžti negali, nes jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos ir vykdomo teismo nuosprendžio. Gyvena Jungtinėje Karalystėje, kuri atsisakė jį išduoti Lietuvai vadovaujantis Europos arešto orderiu, tačiau gali būti sulaikytas kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. P. kaltę pripažino ir parodė, kad 2004-10-04 buvo susitikęs su pažįstamais E. K. ir R. S., vartojo alkoholinius gėrimus. Po to pasiūlė jiems eiti link Sporto rūmų, kur turėjo susitikti su drauge. Einat Naująja gatve ties „Avitelos“ parduotuve prieš juos šaligatviu ėjo vyriškis. E pasivijo tą vyriškį ir paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad neturi ir liepė atsikabinti. Tada E tą vyriškį pradėjo keikti, o pastarasis vis reikalavo atstoti. Tuomet pats priėjęs prie to vyriškio spyręs koja į galvą. Nuo smūgio šis suklupo ant žemės, o atsistojus E jį spardė kojomis bei mušė rankomis į įvairias kūno vietas. Pats taip pat ėmęs tą žmogų spardyti bei mušti rankomis, suduodamas daugybinius smūgius. Pamatęs šaligatviu ateinančius žmones, pasileido bėgti, bet netoliese buvo sulaikytas civiliai apsirengusių policijos pareigūnų. Jie sulaikė ir E. Įvykį matė jo draugė, kuri prašė paleisti mušamą vyriškį, bei netoliese automobilių aikštelėje automobilyje sėdėjęs žmogus, kuris išlipęs artinosi link jų (1 tomas, b. l. 152-153, 155).

Nukentėjusysis I. R. parodė, kad įvykio dieną kartu su sūnumi K ėjo iš poliklinikos į namus. Einant Naująja gatve ties „Avitelos“ parduotuve prie jo priėjo du jaunuoliai, kurie pradžioje kažko kabinėjosi, paskui paprašė cigaretės. Kai pasakęs, jog neturi, kažkuris iš jų sudavė smūgį į galvą, o paskui mušė abu. Sūnus išsigandęs pradėjo verkti. Pro šalį važiavę policijos pareigūnai pastebėjo konfliktą ir sulaikė jį mušusius vaikinus. Dėl mušimo neteko darbingumo, lankėsi pas gydytojus. Dėl patirto išgąsčio pablogėjo sūnaus sveikata, jis tapo jautrus, teko gydytis. R. P. šiuo metu bendrauja tik per savo gynėją, atlygino patirtą turtinę ir moralinę žalą. Jam pretenzijų neturi, neprieštaraujantis, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių gerai neprisimenantis, ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo tikslesni.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. R. parodė, kad 2004-10-04 apie 17.45 val. su sūnumi K ėjo iš vaikų poliklinikos link namų. Ties „Avitelos“ parduotuve prie jo priėjo keli jaunuoliai. Vienas iš jų pasisveikino. Jam atsakęs ir ėjęs toliau, todėl šis pradėjo priekaištauti, kodėl su juo nekalbantis bei ant peties uždėjo ranką. Numetęs jo ranką ir pasakęs, kad nesikabinėtų. Minėto vaikino draugas tuo metu iš niekur nieko spyrė jam į kaktą. Po to vaikinai ėmė jį mušti rankomis bei spardyti kojomis. Sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Sūnus išsigandęs pradėjo verkti. Tuomet tie vaikinai ėmė bėgti, bet juos sulaikė pro šalį važiavę policijos pareigūnai (1 tomas, b. l. 11-12, 13-14).

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad įvykio dieną kartu su tėvu I. R. ėjo iš poliklinikos į namus. Dar buvo šviesu. Ėjęs tėvui iš kairės pusės. Iš dešinės pusės prie tėvo priėjo jaunuolis ir paprašė cigaretės. Tėvas atsakė, jog neturi. Tuomet prasidėjo muštynės, tėvą mušė dviese. Išsigandęs pradėjęs verkti. Tėvą pargriovė ant žemės. Aplink buvo žmonių. Gatve ėjusios moterys jį (K. R.) paėmė ant rankų ir ramino. Muštynės vis dar tęsėsi. Jas nutraukė policija. Patyrė didžiulį išgąstį, todėl įvykį prisimenantis net iki šiol. Po įvykio buvo sutrikę nervai, teko gydytis. Šiuo metu pretenzijų kaltinamajam R. P. pretenzijų neturintis, jo atsiprašė, atleidžiantis.

Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio metu dirbo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje 4-o poskyrio viršininku. Kartu su tyrėju V. A. važiuodami Alytuje Naująja gatve pamatė, kad ties „Avitelos“ parduotuve du jaunuoliai mušė rankomis bei spardė kojomis vyriškį. Šalia stovėjo trečias jaunuolis, bet jis nieko nedarė. Vyriškį mušusius jaunuolius sulaikė, iškvietė budinčius patrulius. Minėtas vyriškis paaiškino, kad einant su vaiku gatve be jokios priežasties jį užpuolė ir sumušė.

Liudytojas V. A., įvykio metu dirbęs Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje vyr. tyrėju, parodė, kad neprimenantis įvykio aplinkybių, todėl siūlė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. A. parodė, kad Kartu su G. K. važiuodami Alytuje Naująja gatve pamatė, kad ties „Avitelos“ parduotuve du jaunuoliai mušė rankomis bei spardė kojomis vyriškį. Šalia stovėjo trečias jaunuolis, bet jis nieko nedarė. Prie mušamo vyriškio stovėjo mažametis berniukas ir verkė. Paskui vaikinai pradėjo bėgti. Du pavyko sulaikyti, trečias – pabėgo. Nukentėjęs vyriškis aiškino, jog buvo užpultas visai be jokios priežasties (1 tomas, b. l. 48-50).

Liudytojas R. S. prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjusio ilgo laiko tarpo bei patirtos galvos traumos nieko neprisiminė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną kartu su draugais R. P. ir E. K. vartojo alkoholinius gėrimus, paskui ėjo link Sporto rūmų pasitikti R draugės. Beeinant ta pačia kryptimi pamatė einantį vyriškį, kuris vedėsi mažametį vaiką. E nieko nesakęs nuėjo link to vyro. E tą vyriškį pradėjo keikti. Tada prie jų nuėjo R ir spyrė tam vyrui su koja į galvą. Tuomet E su R tą vyriškį ėmė spardyti ir mušti rankomis. Po to jie abu pradėjo bėgti, bet juos sulaikė du kažkokie du vyrai (1 tomas, b. l. 176-177).

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių 2004-10-04 kreipėsi I. R., nurodydamas, jog jį sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyta kaktos muštinė žaizda, nosies kaulų lūžimas (1 tomas, b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole įvykio vieta užfiksuota Alytuje, Naujoji g. 50, netoli parduotuvės „Avitela“ (1 tomas, b. l. 5-7).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis I. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį E. K., kaip jį sumušusį asmenį (1 tomas, b. l. 20-22).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis I. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį R. P., kaip jį sumušusį asmenį (1 tomas, b. l. 23-25).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad I. R. kliniškai nustatyta kaktos srities muštinė žaizda, kraujosruvos odoje dešiniame skruoste ir kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku smūgiuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 31-32).

VšĮ Alytaus poliklinikos rašte nurodyta, kad K. R. 2004-10-11 lankėsi pas gydytoją, išduotas siuntimas pas nervų ir akių ligų specialistus. 2004-10-25 lankėsi pas gydytoją neurologą. Skirti raminamieji vaistai (1 tomas, b. l. 37).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad po įvykio 2004-10-04 kaltinamajam R. P. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,25 promilės) (1 tomas, b. l. 146).

2005-02-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. P. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į griežtesnę – suėmimą bei paskelbta paieška (2 tomas, b. l. 34-35).

2006-06-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį R. P. atžvilgiu remiantis 2004-12-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2013-03-17 R. P. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir tą pačią dieną paleistas už užstatą. Jungtinės K. W. magistratų teismas 2013-11-29 sprendimu nutarė nevykdyti Europos arešto orderio, argumentuodamas tuo, kad R. P. perdavimas Lietuvos Respublikai bausmei atlikti būtų neproporcingas, pažeistų jo ir jo globojamų vaikų teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (2 tomas, b. l. 104-109; 3 tomas, b. l. 14-19).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo I. R. pareiškimas ir sutartis su kaltinamuoju R. P. patvirtina, kad jie susitaikė, kaltinamasis R. P. atlygino padarytą žalą 1400 eurų sumoje, nukentėjusysis I. R. sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta (3 tomas, b. l. 21, 22).

Nukentėjusiojo K. R. pareiškimas ir sutartis su kaltinamuoju R. P. patvirtina, kad jie susitaikė, kaltinamasis R. P. atlygino padarytą žalą 1400 eurų sumoje, nukentėjusysis K. R. sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta (3 tomas, b. l. 54-55, 56).

Šiais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. P. kartu su kitu nusikalstamos veikos bendrininku visiškai be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo I. R., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, esant šviesiam paros metui sudavė smūgius nukentėjusiajam tiek rankomis, tiek kojomis. Vieta laikytina vieša, nes tai įvyko ant šaligatvio, šalia kelio, kur bet kuriuo momentu galėjo praeiti žmonės, važiuoti automobiliai. Taip ir įvyko. Konfliktą pastebėjo pravažiuojantys policijos pareigūnai. Be to, didžiulį išgąstį patyrė mažametis vaikas. Kaltinamasis R. P. savo smurtiniais veiksmais išreiškė aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoravo visuomeniškai priimtas žmonių bendravimo normas. Tyčiniais nusikalstamais veiksmais kaltinamasis sužalojo nukentėjusiojo sveikatą.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo I. R. civilinis ieškinys turtinei 63,91 litų (18,51 eurų) ir 4000 litų (1158,48 eurus) neturtinei žalai atlyginti nenagrinėtinas, nes kaltinamasis R. P. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme pilnai atlygino visą padarytą žalą, ir net didesnę, 1400 eurų sumoje.

Sprendžiant kaltinamojo R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą tuo pačiu svarstytini kaltinamojo bei nukentėjusiųjų I. R. ir K. R. prašymai atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, t. y. taikant BK 38 straipsnio nuostatas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas pirmiausia svarstytinos aplinkybės, kurioms esant kaltinamojo R. P. atžvilgiu negalėtų būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 ir 3 dalimi R. P. negali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, nes vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata jis negali būti pripažintas net ir recidyvistu, nors esąs teistas penkis kartus. BK 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-04-24 redakcija) nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis R. P., gimęs 1987-05-19, todėl 18 metų jam sukako 2005-05-19. Kaltinamojo teistumo pažyma (3 tomas, b. l. 46-50) patvirtina, kad visos jo nusikalstamos veikos padarytos iki jo pilnametystės. Buvęs teistas tik už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkius nusikaltimus.

Kaltinamojo R. P. teistumo pažyma taip pat patvirtina, kad jis niekada nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.

Taigi, šios aptartos aplinkybės suteikia galimybę svarstyti BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, kurie leistų atleisti kaltinamąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis R. P. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir prisipažino kaltę dėl jos padarymo. Savo noru pilnai atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Susitaikė su nukentėjusiaisiais I. R. ir K. R.. Žalos atlyginimo ir susitaikymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų teismui pateikti pareiškimai ir susitaikymo sutartys (3 tomas, b. l. 21, 22, 54-55, 56). Šiais dokumentais patvirtinta ir teisme nukentėjusieji pareiškė, kad atleidžia kaltinamajam, neprieštarautų, kad byla būtų nutraukta BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu.

Toliau svarbiausias svarstytinas kaltinamojo R. P. atžvilgiu klausimas - ar yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Darant išvadą dėl to, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbu analizuoti kaltininko asmenybę. Būtina atsižvelgti į jo buvusius teistumus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pastangas atlyginti žalą, nuoširdų gailėjimąsi bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Pagal teistumo pažymą R. P. praeityje buvo teistas penkis kartus už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Šioje nagrinėjamoje byloje jis taip pat kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Visas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Teistumo pažymoje yra duomenų, kad R. P. buvo baustas 2012-05-02 Didžiosios Britanijos teismo, tačiau šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas į tai atsižvelgti sprendžiant dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neturi įstatyminio pagrindo.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. <...> Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Ši BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2014-03-13 įstatymu Nr. XII-776, įsigaliojo nuo 2014-03-25. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl teismas, spręsdamas R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, negali atsižvelgti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą atitinkamą teismo sprendimą. Teistumo pažymoje nurodyta nusikalstama veika padaryta iki BK 97 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos įsigaliojimo, kuomet nebuvo būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos valstybės narės priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taigi, visumoje vertinant kaltinamąjį R. P. charakterizuojančias aptartas aplinkybes, pripažintina, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nors ir teistas penkis kartus, bet nebuvo padaręs sunkesnių nusikaltimų, visus padarė būdamas nepilnamečiu ir nėra pagrindų pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ar pavojingu recidyvistu. Po visų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip keturiolika metų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, iš anksto jai nesiruošiant. Kaltinamasis parodė aiškias pastangas atlyginti nukentėjusiajam I. R. padarytą žalą ir ją savanoriškai atlygino netgi žymiai didesnio dydžio, daugiau kaip 300 eurų, negu buvo prašoma byloje pareikštame nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje. Yra atsakomybę lengvinančios dvi aplinkybės. Paskutiniuoju, 2004-12-23 priimtu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nors kaltinamasis R. P. iki jo priėmimo jau buvo padaręs 2004-10-04 dabar nagrinėjamoje byloje nurodytą nusikaltimą, teismas atidėjo bausmės vykdymą, tuo išreiškiant tikėjimą, kad R. P. ateityje nebedarys kitų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nevisai suprantamos priežastys, paskatinusios kaltinamąjį išvykti į užsienį ir slapstytis nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Jungtinės K. W. magistratų teismas 2013-11-29 sprendimu nutardamas nevykdyti Lietuvos Respublikos išduoto Europos arešto orderio taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nežiūrint to, jog buvo padaryta daug nusikaltimų, Lietuvos teismas nelaikė jokia tokia grėsme visuomenei, kad reikėtų iš karto taikyti laisvės atėmimo bausmę. Atsisakant R. P. išduoti pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai, buvo pabrėžta tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas paaugliu, o ekstradicijos nagrinėjimo metu turintis darbą, jau sukūręs šeimą, padeda ją išlaikyti. Atkreiptas dėmesys į varganą padėtį pradžios gyvenimo Jungtinėje Karalystėje metu bei teigiamus pokyčius vėlesniu laikotarpiu. Tuo pačiu vertintina ir ta aplinkybė, kad neišdavus R. P. Jungtinėje Karalystėje, vis tiek buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes galėjo būti sulaikytas pagal Europos arešto orderį bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Pripažintina, kad tai kaltinamajam sukėlė neigiamas pasekmes ir nors neįvykdytas, teismo nuosprendis ilgą laiką įtakojo kaltinamojo gyvenimo ir bendravimo sąlygų galimybes, atliko tam tikrą nubaudimo funkciją.

Išskyrus vieną atvejį dėl nubaudimo Jungtinėje Karalystėje, į kurį teismas neturi įstatyminio pagrindo atsižvelgti, per daugiau kaip keturiolika metų R. P., daugiau nepadaręs kitų nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad jo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. daugiau nenusikals ir baudžiamoji byla gali būti jo atžvilgiu nutraukta, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – suėmimą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Apie kardomosios priemonės panaikinimą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui informuoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.