Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-126-254/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
2A-126-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
DK PZU Lietuva
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-126-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė
Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5, 44.2.4.2, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Violetai Mažeikienei,dalyvaujant ieškovei D. P.,atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AB “Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P., D. P. ieškinį atsakovams AB ”Lietuvos draudimas ”, M. M., tretysis asmuo – DK PZU Lietuva dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai D. P. ir D. P. pareiškė ieškinį atsakovams M. M., AB “Lietuvos draudimas“, kuriuo ieškovė D. P. prašė priteisti iš atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 50 109,10 Lt. draudiminės išmokos, 39 000 Lt. palūkanų nuo šios sumos, 800 Lt. ekspertų darbo išlaidoms apmokėti, 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-19 Kalkynės g. ir Gvazdikų g., Kaune sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas D. P. priklausantis, tačiau ieškovės eismo įvykio metu vairuojamas automobilis Mercedes Benz S500 v/n (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. M., kuris buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“, kuriam apie autoįvykį buvo pranešta 2005-12-20. Ieškovės iniciatyva 2005-12-21 automobilis buvo apžiūrėtas Kauno nepriklausomų autoekspertų biure, kurie nustatė, jog bendras patirtas nuostolis 50 109,10 Lt. Ieškovei draudiminė išmoka nebuvo išmokėta. Toks vengimas išmokėti draudimo išmoką, pastovus šios bendrovės darbuotojų terorizavimas ieškovei sukėlė sveikatos sutrikimus. 2006-03 mėn. ją ištiko insultas, todėl ieškovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas AB “Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį. Be to, nurodė, kad atlikus ekspertinį tyrimą buvo nustatyta, jog ieškovo automobilio sugadinimai padaryti ne jų nurodytomis aplinkybėmis, jie tarpusavyje nesuderinami su atsakovo automobilio sugadinimais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovams D. P. ir D. P. priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. 59 128,74 Lt. žalos atlyginimui ir 938 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš AB „Lietuvos draudimas ir M. M. po 20 Lt ir iš D. P. 37 Lt. valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nustatė, jog 2005-12-19 įvyko autoįvykis Gvazdikų g. ir Kalkynės g. Kaune sankryžoje, kurio kaltininku pripažintas M. M.. Teismas konstatavo, jog apie autoįvykį ieškovo D. P. draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuota laiku, tačiau draudiminė išmoka nebuvo išmokėta. Teismas, darydamas tokią išvadą kritiškai vertino atsakovo eksperto 2006-01-09 ekspertizės aktą ir rėmėsi ekspertės O. L. 2006-03-03 specialisto išvada bei Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro atliktu autotransporto priemonės Mercedes Benz S500, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ir numatomų atkūrimo sąnaudų nustatymo 2005-12-21 ataskaita. Pastarojoje konstatuotas 59429 Lt bendras patirtas nuostolis, nenustačius ankstesnių automobilio sugadinimų. Teismas sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista, kadangi apie autoįvykį draudimo bendrovei buvo pranešta 2005-12-20, t.y. laiku ir tinkamai, vėliau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio aplinkybių, kuris baigtas tik 2008-08-05. Ieškovai į teismą kreipėsi jam dar nepasibaigus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB “Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį AB “Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti dėl šių motyvų

Dėl reikalavimo teisės neturėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ginčo automobilis Mercedes Benz 500 (v/n (duomenys neskelbtini)) priklausė nuosavybės teise D. P., todėl reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir draudimo išmoką turėjo tik šio automobilio savininkas, o ne D. P.. Patikslinus ieškinį, ieškovas D. P. reikalavimo nepareiškė, tačiau teismas sprendimu draudiminę išmoką priteisė abiems ieškovams.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovai atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė. Autoįvykis įvyko 2005-12-19. AB “Lietuvos draudimas“ 2006-02-02 priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Apie tai raštu buvo informuotas automobilio savininkas D. P., todėl sutinkamai su CK 1.125 str. 7 d. ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl ekspertų tyrimų ir jų vertinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad autoįvykiui ištirti buvo atlikti 4 ekspertiniai tyrimai, iš kurių trimis buvo įrodyta, jog automobilio Mercedes Benz 500 ( v/n (duomenys neskelbtini)) sugadinimai yra kelių autoįvykių pasekmė. Vieną iš ekspertizių atliko keli eismo įvykio ekspertai – trasologai. Teismas rėmėsi VGTU profesorės O. L. atlikta ekspertize, nors ji į teismo ekspertų sąrašą buvo įrašyta (nes šiuo metu ji jau išbraukta) tik kaip eismo įvykio ekspertė, bet ne trasologė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, nelogiška priimant sprendimą vadovautis vieno eksperto (kuris net neturi trasologo kvalifikacijos) išvada, kuri tiesiogiai prieštarauja net kelių ekspertų išvadai dėl automobilių sugadinimų.

Dėl įrodymų teikimo naštos neteisingo paskirstymo.

Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Automobilio Mercedes Benz 500 (v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra kelių autoįvykių pasekmė, todėl siekiant nustatyti atsakovo atsakomybės ribą atsiranda poreikis atriboti sugadinimus, kurie buvo iki ginčo autoįvykio ir kurie yra ginčo autoįvykio pasekmė, turėjo įrodyti ieškovai. Teismo nuomone, įrodyti, kurie sugadinimai buvo iki ginčo autoįvykio ir kurie yra ginčo autoįvykio pasekmė turėtų atsakovas. Tokia teismo išvada prieštarauja LR CPK 178 str. esmei ir susiklosčiusiai teismų praktikai žalos atlyginimo bylose (2000-06-16 LAT teisėjų senato nutarimas Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu" ). Ieškovai neįrodė žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos, todėl jų ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. P. ir D. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė žalą abiems bylos ieškovams: automobilio savininkui bei jo teisėtai valdytojai autoįvykio metu. Ieškovai kartu gyvena, kartu veda bendrą ūkį, todėl toks žalos priteisimas niekuo nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Taip pat ieškovų teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovai nepatyrė turtinės žalos. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad avarijos metu buvo apgadinta transporto priemonė. Remiantis CK 6.249 str. ieškovai patyrė žalą dėl turto sužalojimo, todėl teismas teisingai vadovavosi pateiktais turto žalos faktą ir dydį patvirtinančiais įrodymais. Nei vienas iš atsakovų nepateikė savo atsikirtimuose pagrįstų kitų rašytinių įrodymų, galinčių nuginčyti ieškovų pateiktus, nors tokia pareiga numatyta CPK 178 str.

Taip pat ieškovų teigimu, priimant sprendimą teismas ne atmetė tyrimus, tačiau pagal įrodymų vertinimo taisykles juos įvertino ( CPK 185 str.) ir išdėstė pagrįstus argumentus, kodėl vadovavosi O. L. atliktu eismo įvykio tyrimu bei išvada. O. L. buvo kompetentinga kaip eismo įvykio ekspertė. Įvykio tyrimą atliko objektyviai, kruopščiai, visapusiškai, įvertindama visas svarbias tyrimui aplinkybes, faktus, apžiūrėdama vietoje objektus, ką patvirtina specialisto išvados tyrimo medžiaga. Byloje nėra nustatytų jokių pagrindų netikėti ypač didelį 44 metų mokslinio- ekspertinio darbo stažą turinčios ekspertizės tyrimu bei išvadomis. Tuo tarpu atsakovės atliktas eismo įvykio tyrimas yra šališkas, nes atliktas siekiant išvengti mokėti draudimo išmoką. Šį tyrimą atliko specialistas, kuris tuo metu nebuvo įrašytas į eismo įvykio ekspertų sąrašą. Be to, apeliacinio skundo pozicija, kuria pripažįstamas jau pats autoįvykis, kartu paneigia jų atliktą tyrimą, kuriame buvo nurodoma, kad automobilio sužalojimai atsirado ne nurodytomis aplinkybėmis, o kitomis, t.y. buvo neigiamas pats avarijos faktas, kuriame dalyvavo Mercedes Benz. Teismas pagrįstai rėmėsi 2005-12-21 autotransporto priemonės vertinimo aktu, kadangi tik ekspertė O. L. įvertino automobilio techninę savybę - elektroninės prošvaistės sistemą. Dėl šios sistemos, neužvedus automobilio variklio, jį apžiūrint, automobilio aukštis žemesnis 8-10 cm., o užvedus variklį minėtu aukščiu pakyla. Kitose ekspertizėse tai nebuvo vertinama.

Šalies argumentai

Ieškovų teigimu, tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo pradžioje visiškai neigė autoįvykio faktą, ką patvirtina prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas" iš esmės jau neginčija paties autoįvykio faktą, todėl jiems kyla CK 6.987 str. numatyta prievolė išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiai šaliai. Autoįvykio pripažinimas duoda pagrindo daryti išvadą, kad tuo pačiu atsakovė pripažįsta jį draudžiamuoju įvykiu ( Draudimo įst. 2 str.). Nors šiuo metu neginčijamas paties autoįvykio faktas, tačiau visgi apeliantas šiuo argumentu vadovaujantis ne prašo mažinti išmokamos žalos dydį, tačiau prašo visiškai ieškinį atmesti. Todėl skundo motyvai prieštaringi ir neatitinka skundo rezoliucinei daliai. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat ginčijo autoįvykio faktą, buvo atidėjęs draudimo išmokos mokėjimą, bet šiuo metu iš esmės pakeitė poziciją ir M. M. išmokėjo draudimo išmoką. Administracinėje byloje nustatyta faktinės aplinkybės dėl paties autoįvykio ir turto sužalojimo. Šie faktai ir įrodymai nepaneigti, nenuginčyti. M. M. administracine tvarka pripažintas kaltu dėl ginčo autoįvykio.

Apeliantas neteisingai aiškina teismo sprendimą nurodydamas, kad teismas ieškinio senaties instituto tariamai netaiko. Teismas sprendime nurodė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir dėl jo išsakė pagrįstus argumentus. LAT yra suformavęs praktiką, kad jeigu teismas nustato svarbias termino praleidimo priežastis, gali terminą atnaujinti savo iniciatyva. Ieškovai taip pat nurodė, kad remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 2 d. nuostata, terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. Be to, pats apeliantas ieškovus 2006 07 25 raštu Nr. 5. i -20-59 informavo, kad apie tolimesnius žalos bylos administravimo veiksmus dėl draudimo išmokos mokėjimo spręs gavę atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros į jų skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK “PZU Lietuva“ pasisakė tik dėl aplinkybių, susijusių su draudėju M. M. ir dėl žalos bylos administravimo. Nurodė, kad tarp UAB DK "PZU Lietuva" ir atsakovo M. M. 2005-10-30 buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis. 2005-12-21 buvo gautas draudėjo M. M. pranešimas apie 2005-12-19 eismo įvykį. UAB DK „PZU Lietuva" pradėjo žalos bylos administravimą, kurios metu paaiškėjo, kad AB „Lietuvos draudimas" dėl to pačio įvykio atliekamas tyrimas dėl galimai suklastoto autoįvykio. Atsižvelgiant į tai, UAB DK „PZU Lietuva" buvo pradėtas papildomas minėto įvykio aplinkybių tyrimas. 2009-09-14 UAB DK „PZU Lietuva" buvo gautas M. M. prašymas dėl automobilio BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-19 patirtų nuostolių atlyginimo. 2009-09-16 buvo gautas LR draudimo priežiūros komisijos raštas Nr. (4.7)S-2216, kuriuo prašoma išnagrinėti M. M. kreipimąsi bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir Priežiūros komisiją. UAB DK „PZU Lietuva", įvertinus žalos byloje turimus dokumentus ir informaciją, priėmė sprendimą pripažinti 2005-12-19 autoįvykį draudiminiu bei išmokėti draudėjui M. M. draudimo išmoką pagal Transporto priemonių draudimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl 50 109,10 Lt. draudiminės išmokos, 39 000 Lt. palūkanų nuo šios sumos, 800 Lt. ekspertų darbo išlaidoms apmokėti ir 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovams D. P. ir D. P. priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. 59 128,74 Lt. žalos atlyginimui ir 938 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Byloje nustatyta, kad 2005-12-19 Kalkynės g. ir Gvazdikų g., Kaunas sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas D. P. priklausantis, tačiau ieškovės eismo įvykio metu vairuojamas automobilis Mercedes Benz S500 v/n (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. M.. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AEA Nr. 9321337 patvirtina (I t., b.l. 106), kad atsakovas M. M. buvo sudaręs draudimo sutartį 2005-10-19 Nr. 03/45961524 su AB „Lietuvos draudimas“. Be to, pastarasis atsakovas 2005-10-30 buvo sudaręs Transporto priemonių draudimo sutartį dėl ginčo autoįvykyje dalyvavusio jo automobilio BMW 540, v.n. (duomenys neskelbtini) draudimo nuo autoavarijos, ir kt (II t., b.l. 53-59). Atsakovas ginčija sprendimą laikydamas, kad teismas nepagrįstai tinkama ieškove laikė D. P., be to, jo manymu, tinkamam ieškovui D. P. žalą priteisė, nepareiškus pastarajam ieškinio reikalavimo. Taip pat, kad ieškovai neįrodė atsakovo kaltės dėl autoįvykio, kadangi automobilio sugadinimai įvyko ne ieškovų bei atsakovo M. M. nurodytomis aplinkybėmis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei sprendė dėl ieškinio senaties. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas papildomai nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu draudiminė išmoka buvo priteista iš abiejų atsakovų, nors ieškovė reikalavimą pareiškė tik AB „Lietuvos draudimas“, todėl ir dėl to laiko teismo sprendimą neteisėtu.

2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau 2004-03-05 įstatymo Nr. IX-378 red. galiojusi draudimo sutarties ir draudiminio įvykio metu) nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota ir vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005). Ieškovė pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neviršydama draudimo sumos, todėl šio reikalavimo dalyje pasirinko tinkamą atsakovą - AB “Lietuvos Draudimas“ (CK 6.254 str. 1 d.). Ieškovas D. P. yra automobilio Mercedes Benz S500 v/n (duomenys neskelbtini) savininkas, o ieškovė D. P. jį valdė turto patikėjimo teisės pagrindu, todėl vieno ar kito teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą reglamentuoja atitinkamai CK 4.98 str. ir 4.110 str. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl D. P., kaip netinkamos ieškovės byloje. Tačiau priteisdamas žalos atlyginimą ieškovui D. P. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. nuostatas, neleidžiančias peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais šio ieškovo atžvilgiu ir turi galimybę apeliacinės instancijos teisme šį pažeidimą ištaisyti, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Sistemiškai aiškinant CK normas (CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d.), nustatančias civilinę atsakomybę, civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Ieškovės D. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo viršijo 500 eurų sumą, todėl M. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ galėjo būti patraukti solidariaisiais atsakovais neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje buvo atmestas ir ieškovai skundo dėl to nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nors M. M. buvo įvardintas atsakovu, tačiau jo atžvilgiu ieškovai ieškinio – tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Tokią ieškovų nuostatą kaltojo dėl autoįvykio asmens atžvilgiu patvirtino ieškovė ir apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu, priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovo M. M., pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, todėl padarė procesinės teisės pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė bylą pastarojo atsakovo atžvilgiu (CPK 265 str., 329 str. 1 d.). Atsakovus AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. sieja įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai. Apie ieškovės D. P. teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui paminėta pirmiau. Autoįvykis draudiminis ir apeliantas jo jau neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę pirmosios instancijos teismo padarytą materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimą ištaisyti negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą bei žalos atlyginimą priteisiant pagal ieškinio reikalavimus iš draudėjo – AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad analogiškas procesinės teisės pažeidimas padarytas, priteisus iš abiejų atsakovų 59 128,74 Lt. žalos atlyginimą, kai ieškovė D. P. tiek pirminiu, tiek ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ tik 50 109,10 Lt draudiminės išmokos, todėl ir šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovė žalos dydį grindė leistinais įrodymais - Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2005-12-21 išvada, kuri nėra kitais įrodymais nuginčyta ir apeliantas apeliaciniame skunde dėl to argumentų neteikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ekspertų tyrimų ir išvadų vertinimo. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-08-05 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, ikiteisminio tyrimo versija, kad automobilis Daimler Chrysler S500 v/n (duomenys neskelbtini) nupirktas sugadintas Vokietijoje, po eismo įvykio nebuvo remontuojamas, o Lietuvoje inscenizavus eismo įvykį buvo bandoma gauti draudimo išmoką, nepasitvirtino. Tai, kad automobilis buvo suremontuotas iki įvykio, ikiteisminiame tyrime parodė liudytojai D. P., J. B., K. G., techninę apžiūrą atlikęs A. P. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-1-00147-06 II t., b.l. 53-57). Kad automobilio bendra būklė prieš apgadinimą buvo tvarkinga, buvo konstatuota Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2005-12-21 Transporto priemonės apžiūros akte, t.y. dvi dienos po autoįvykio (I t., b.l. 38-39). Ikiteisminis tyrimas, kuris pradėtas atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ dėl to, kad D. P. pasikėsino užvaldyti 50 109,10 Lt iš draudimo kompanijos, inscenizuodama autoįvykį, nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., I t., b.l. 132-136). Nutarimas pagrįstas 2006-02-10 – 2006-03-03 VGTU Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. specialisto išvada, kad abiejų automobilių sugadinimai sutampa pagal kryptį, aukštį nuo žemės paviršiaus, pagal jų susidarymo pobūdį ir intensyvumą, dažus ir kt. ir atitinka nustatytam ir aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui bei pilnai galėjo būti padaryti bylos medžiagoje nurodytomis ir ekspertės įvykio vietoje patikslintomis eismo įvykio aplinkybėmis. Apeliantas laiko, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo remtis kitų dviejų ekspertizių ir tyrimo išvadomis, kurios konstatavo, kad sugadinimai padaryti ne ginčo autoįvykio metu. Tačiau ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas jomis nesiremiant, kitaip būtų prieita priešingos nei nutarime priimtos išvados, jog autoįvykis nebuvo inscenizuotas. Tenka konstatuoti, kad ir civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tik ekspertė O. L. įvertino ieškovo automobilyje įrengtą elektroninės prošvaistės sistemą, kuri galėjo būti kitų išvadų nepagrįstumo pagrindu. Be to, pažymėtina, kad ir tretysis asmuo UAB DK „PZU LIETUVA“ autoįvykį taip pat laikė draudiminiu įvykiu ir išmokėjo M. M. draudiminę išmoką, priešingai nei atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ įrodinėjo ieškovę autoįvykį inscenizavus. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atliktų ekspertizių vertinimo.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovų pareigą pateikti draudikui įrodymus dėl žalos dydžio reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5. d. Ieškovai laiko šią pareigą įvykdę, pateikdami atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2601002 (I t., b.l. 33-46). Transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, kad bendra transporto priemonės būklė prieš apgadinimą –tvarkinga (I t., b.l. 38). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai turėjo įrodyti atsakovo atsikirtimo aplinkybes dėl to, kad jų automobilis buvo apgadintas dar iki įvykio, nes tokio fakto nepripažįsta. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties. Pagal CK 1.125 str. 7 d. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.) ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti (CK 1.131 str. ). Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį iš esmės pripažįsta ieškovų pažeistą teisę, nes ieškinio terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovai bei tretysis asmuo prašymus atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2005-12-21, nepraėjus trims dienoms po draudiminio įvykio. Byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ 2006-07-25 raštas ieškovei D. P., kuriame buvo nurodyta, kad apie tolesnius žalos bylos administravimo veiksmus, dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsakovas spręs gavęs atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros į skundą dėl ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo (I t., b.l. 90). Šį raštą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti kaip ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.130 str. 2 d..). Kauno miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė 2008-08-05 nutarimu (I t., b.l. 132-136), todėl pareikšdami ieškinį dar iki jo nutraukimo, ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido (CK 1.130 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to atmestini.

Konstatavus pirmiau paminėtus procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus byla negražintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi juos gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei D. P. priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 3 p.,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. ieškovams priteista 59 128,74 Lt žalos atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius) ieškovei D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 50 109,10 Lt (penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devynis litus 10 ct) žalos atlyginimo ir 938 (devynis šimtus trisdešimt aštuonis) litus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. valstybei priteista po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 40 (keturiasdešimt) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai: Jolita CirulienėArūnas Rudzinskas