- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e1-2821-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31728-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, draudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmę atliko),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. R. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu sudavė sutuoktinei A. R. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, pakaušį ir įkando A. R. į kaklą, taip padarė nukentėjusiajai A. R. poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose ir abiejose kojose bei krūtinėje, odos nubrozdinimus kakle ir dešiniame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
R. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 11 val. jis atvažiavo į svečius pas pažįstamą. Vėliau pas minėtą pažįstamą atvažiavo ir jo žmona A. R.. Svečiuose jis vartojo alkoholį, išgėrė nemažai, žmona alkoholio nevartojo. Dar būnant svečiuose žmona jam priekaištavo, kad bendrauja su kitom moterim. Vėliau, jau grįžus namo vakare, jis paklausė žmonos, kodėl ji jam priekaištavo. Dėl to tarp jų prasidėjo konfliktas, iš pradžių žodinis, vėliau pradėjo stumdytis ir muštis. Kadangi buvo nemažai išgėręs, įvykio aplinkybių nelabai aiškiai pamena. Pamena, kad tikrai sudavinėjo ranka smūgius žmonai į galvą, į veidą, kiek būtent tų smūgių buvo, nepamena, buvo nemažai. Žmona jį taip pat apdraskė, įkando jam į ranką, tačiau dėl to jai jokių pretenzijų neturi. Vėliau išgirdo, kad žmona skambina į policiją. Jis, nenorėdamas nemalonumų, išėjo į lauką. Po kažkiek laiko, jį miegantį krūmuose rado pareigūnai ir sulaikė. Buvo pristatytas ne į areštinę, o į ligoninę, nes prieš tai pats sau įdūrė į pilvo sritį ir žaizda jam kraujavo. Kaltinamojo teigimu, taip padarė tikriausiai dėl to, kad buvo neblaivus. Šiuo metu jis gyvena pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Su žmona kalbėjosi telefonu, ji jam atleido, jis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Dėl įvykio labai gailisi, toks konfliktas tarp jo ir žmonos vyko pirmą kartą (b. l. 58–60).
Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 12 val. R. R. išėjo iš namų į svečius pas pažįstamą. Vėliau R. R. taip pat pakvietė ją atvykti pasibūti. Atvykus į svečius, ten buvo dar nepažįstamos trys merginos ir vyras. Ji pamatė, kad jos vyras šoko ir kalbėjosi su viena iš tų merginų, bet nieko dėl to labai jam nesakė. Vėliau, grįžus namo, apie 20.20 val. R. R. pradėjo kelti žodinį konfliktą, teigė, kad ji jo fiziškai netraukia, jam nepatinka jos figūra, kad jis nori susitikinėti su kitomis moterimis. Ji jam pasakė, kad gali skirtis. R. R. dėl to labai supyko, pradėjo rėkti, kad jis niekur neišeis ir specialiai sudaužė jų kambaryje buvusį televizorių, numesdamas jį ant žemės ir tuomet ją užpuolė. Nukentėjusios teigimu, jis pradėjo ją mušti rankomis. Smūgiavo jai kumščiais į galvą, veidą bei pakaušį. Sudavė apie 10 smūgių, taip pat įkando į kaklą. Dėl suduotų smūgių, ji jautė fizinį skausmą. Po suduoto R. R. smūgio į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas, kuris prisitaškė ant grindų, ji susikruvino rankas ir marškinėlius. Kol vyras ją mušė, gindamasi ji dengė savo veidą ir galvą. Kai vyras baigė ją mušti, ji paskambino į pagalbos tarnybą. R. R. pamatęs, kad ji kviečia pagalbą, apsirengė ir išėjo iš buto. Ji nežino, kur jis galėjo išeiti. Netrukus atvykę pareigūnai pamatė jos sužalojimus ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į ligoninę, kur jai nustatė galvos odos paviršiaus sumušimus. Dėl padarytos fizinės žalos šiuo metu civilinio ieškinio neteiks. Nukentėjusios teigimu, ji ketina su R. R. išsiskirti. Toks jo užpuolimas buvo pirmą kartą, anksčiau jis niekada nebuvo smurtavęs prieš ją ar jos vaikus (b. l. 1–2).
Apklausiama papildomai nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo vyrui jokių pretenzijų neturi, vyras jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Taip pat ji neprieštarauja, kad vyras grįžtų gyventi į jos butą (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27–28).
2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, sutuoktinis R. R. pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. jis dėl savo pačio išprovokuoto konflikto pradėjo ją mušti. Jis jai sudavė nemažiau nei 10 smūgių į galvą, įkando į kaklą dešinėje pusėje. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–10).
2021 m. rugsėjo 13 d. vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 21.04 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. G., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras sumušė žmoną, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Nuvykus minėtu adresu, A. R. paaiškino, kad apie 20 val. namuose, jos vyras R. R. ją sumušė – trenkė kumščiu keletą kartų į galvą ir kitas kūno vietas, buvo sužalota galva, ištinusi kakta, bėgo kraujas iš nosies. Konflikto metu vyras kambaryje išvartė daiktus, sudaužė televizorių ir pasišalino iš namų. Moteris buvo labai susijaudinusi, sunkiai galėjo kalbėti, mintis dėstė nerišliai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba 0882 apžiūrėjo nukentėjusiąją ir išsivežė į ligoninę. Tuomet jie išėjome aplink namus paieškoti smurtavusio R. R. ir netoli nuo namų, miškelyje, rado jį gulintį. Vyras sakė, kad yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, susipyko su žmona ir išėjo iš namų. R. R. papasakojo, kad tos pačios dienos metu prie tilto jį užpuolė du nepažįstami asmenys, norėjo atimti auksinę grandinėlę ir dūrė peiliu į pilvo sritį. Į policiją ir greitąją nesikreipė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė R. R. į ligoninę (b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 2320/2021 (01) nustatyta, kad, remiantis A. R. kūno apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose ir abiejose kojose bei krūtinėje, odos nubrozdinimai kakle ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos veide galėjo būti padarytos 5 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos 6 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kojose galėjo būti padarytos 3 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kakle ir dešiniame dilbyje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose neužfiksavo požymių, kuriais remiantis galima būtų identifikuoti žalojusį objektą. Sužalojimų pobūdį nenurodo, kokioje kūno padėtyje buvo nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant ar suduodant kietu daiktu. Pavieniai sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai griūvant ir/ar atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus, tačiau visumoje sužalojimų pobūdis ir lokalizacijos nėra būdingi išimtinai vien tik griuvimui (b. l. 25–26).
Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūri nukentėjusiąją, policijos pareigūnai apžiūri namuose esantį kambarį, taip pat bendrauja su namuose esančiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. R. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu sudavė sutuoktinei A. R. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, pakaušį bei įkando A. R. į kaklą, taip padarė nukentėjusiajai A. R. poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose ir abiejose kojose bei krūtinėje, odos nubrozdinimus kakle ir dešiniame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir žmonos prasidėjo žodinis konfliktas, po to, jie pradėjo stumdytis ir muštis. Pamena, kad tikrai sudavė ranka smūgius žmonai į galvą, į veidą, kiek būtent tų smūgių buvo, nepamena, bet buvo nemažai. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios A. R. parodymai, 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, taip pat į iškvietimą atvykusio policijos pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės bei byloje esantys vaizdo įrašai. Tai, kad A. R. patyrė sužalojimus, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 2320/2021 (01) konstatuotos aplinkybės.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. R. nežymiai sužalojo savo sutuoktinės A. R. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi R. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad R. R. ir A. R. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir prašo sumažinti bausmės laikotarpį (b. l. 73–76).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. R. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) t. y. neišnykus teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą vėl nusikalto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 44–48), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 39–43), dirba. Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismo vertinimu, R. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs smurtauti. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Teismo vertinimu, R. R. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Be to, prokurorė prašo R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
R. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68–70). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:
1) sunaikinti į dėžę supakuotus raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo grindų kambaryje; raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo balkono durų kambaryje, nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2021 m. rugsėjo 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002478);
2) prie bylos viršelio prisegtą, kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:
1) sunaikinti į dėžę supakuotą raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo grindų kambaryje; raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo balkono durų kambaryje, nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2021 m. rugsėjo 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002478);
2) prie bylos viršelio prisegtą, kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.