- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- 1-93-1105/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28628-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. G.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., neteistas,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2019 m. liepos 7 d. apie 21.10 val. bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ginčo su nukentėjusiąja S. G. metu, tyčia sudavė smūgį ranka S. G. į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas S. G. dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva. Tokiu būdu, A. K. nukentėjusiajai S. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir apgailestavo dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 7 d. su šeima buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Kažkuriuo metu į kambarį atėjusi žmonos mama pasakė, kad kaimynė palangėje rauna gėles. Kaltinamasis išėjęs į lauką pamatė, kad kaimynė S. G. išrovusi jų gėles, sodina kitas. Liepė kaimynei pasodinti gėles atgal. Tačiau kaimynė atsistojusi nusikeikė, pasiuntė jį tolyn. Tuomet jis dešine ranka, delnu sudavė nukentėjusiai per apatinę veido dalį. Kaimynė liepė savo dukrai kviesti policiją. Policija atvyko ir jį sulaikė. Kaltinamasis taip pat teismui paaiškino, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido, daugiau jis tikrai taip nedarys. Su kaimyne S. G. kaimynystėje gyvena daugelį metų, nelabai bendrauja su ja ir nelabai sutaria, būna, kad apsipyksta, tačiau rimtų konfliktų nėra buvę. Įvykio dieną kaimynės jis sąmoningai nemušė, viskas gavosi automatiškai, nereikėjo taip elgtis. Mano, kad gali su kaimyne sugyventi taikiai, tą dieną jį anyta sukurstė konfliktui su S. G..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju A. K., jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Prašė baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio pagrindu, teismas sprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, jog pripažįsta esantis kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu posėdžio metu sutiko prokurorė, kaltinamasis A. K..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo išvardintais teisiamojo posėdžio metu byloje esančiais rašytiniais įrodymais aptariamais sekančiai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kartu su ja gyvena dukra A. G., (duomenys neskelbtini). Jos turi kaimynus, kurie gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Su kaimynais dalijasi bendru kiemu. Su minėtais kaimynais nuolatos vyksta konfliktai, nors viename name gyvena jau 17 metų. Dėl kaimynų netinkamo elgesio tiek jos, tiek jos vaikų atžvilgiu jau kreipėsi į policiją ir kitas institucijas. 2019 m. liepos 7 d. apie 21.10 val. ji išėjo į bendro naudojimo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prie savo namų durų ir sodino gėles. Gėles taip pat sodino bendro naudojimo kiemo teritorijoje. Gėlių darželyje esančių gėlių nerovė, o sodino naujas gėles. Vienu metu išgirdo, kad ateina kaimynė, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurios anketinių duomenų nežino, kuri pradėjo ją plūsti ir žeminti rėkdama „ką čia dirbi dykaduone“. Ji į kaimynės rėkimą stengėsi nekreipti dėmesio ir nieko jai neatsakė, tik pamatė, kad prie jos ateina kaimynas A. K.. Kaimynas A. K. priėjęs ir nieko nesakęs sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido pusę, o paskui pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Kilo konfliktas. Ji nežino, ar kaltinamasis trenkė jai delnu ar kumščiu. Ji pastarajam po smūgio nieko nesakė, o kaimynas tik paklausė „nori dar?“. Tuo metu į kiemą išbėgo jos šuo ir pradėjo loti, kaimynas po kiemą pradėjo jį vaikytis ir bandė jam įspirti. Tuomet nukentėjusioji pakvietė dukrą A. G., liepė paimti šunį ir iškviesti policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, ji nupasakojo visą įvykį. Negali nurodyti dėl kokios priežasties jai kaimynas trenkė per veidą, tačiau su kaimynais niekada nesutarė, tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Dalį konflikto matė nepilnametė dukra. Civilinį ieškinį pareikš teisme (b. l. 44-51, 52-55, 56-58).
2019 m liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G741/2019(05) nurodyta, kad S. G. nustatytas dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje. A. K. veiksmai sukėlė S. G. fizinį skausmą. Nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G.parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. jos mama grįžo iš sodybos ir atsivežusi gėlių jas sodino kieme. Tai buvo gal apie kokią 19 valandą vakaro. Mama sodino gėles jų gėlių darželyje ir nusprendė, kad reikia gėlių pasodinti ir kitur, t. y. kaimynų gėlių darželyje. Jie turi kaimynus, kurie gyvena tame pačiame name ir turi bendrą kiemą, kuris nėra oficialiai padalintas, bet kaimynai patys yra nusprendę kur yra jų kiemo dalis. Kai mama sodino gėles gėlių darželyje, kuris kaip jos kaimynai galvoja yra jų kiemo teritorijoje, priėjo kaimynė močiutė ir kaimynas, kurie pradėjo šaukti ant mamos „ką čia darai?“. Kai jos mama tik atsistojo kaimynas iš karto jai trenkė. A. matė, kaip kaimynas kumščiu trenkė lyg ir į dešinę veido pusę, mano, kad į skruostikaulį. Po to smūgio mama jos paprašė iškviesti policiją, o tarp mamos ir kaimynų kilo žodinis konfliktas. Policijai bandė paaiškinti susidariusią situaciją, o mama tuo metu pykosi su kaimynais. Kol atvyko policija mama stovėjo prie automobilio, o ją ratu apstojo kaimynas su močiute ir dar kaimyno žmona atėjo. Visi žodžiais puolė mamą. Visą tą laiką kaimynas pirštu badė į mamą ir vis šaukė, liepė kažkam iš šeimos filmuoti. Ji nematė ar kas filmavo, bet kai paskambino į policiją pati įjungė filmavimo kamerą ir viską nufilmavo. Mama jai sakė, kad vaizdo įrašą, kurį turi telefone galės pateikti, bet tik teisme. Visas konfliktas vyko kiemo teritorijoje prie jų namų durų esančio suoliuko (b. l. 93-96).
Liudytojas G. K. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. dirbo ekipaže ir iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi kaimynas sumušė moterį. Nuvykus nurodytu adresu pamatė, kad tai privatus namas, kieme nieko nebuvo. Įėjus į namo kiemą jame žmonių nebuvo, tačiau priėjus prie namo durų iš jo išėjo vyriškis ir dvi moterys, kaip vėliau buvo nustatyta, tai įtariamasis A. K., jo žmona ir anyta, jų duomenų neatsimena. A. K. paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimyne S. G., kuri gyvena tame pačiame name dėl išrautų gėlių. A. K. parodė, kad žodinio konflikto metu, kurie vyksta nuolatos jis vieną kartą delnu pliaukštelėjo kaimynei S. G. per smakrą. A. K. parodė, kad taip pasielgė, nes jam trūko kantrybė dėl nuolatinio kaimynės kabinėjimosi ir nuolatinių konfliktų. Nuėjus pabendrauti su nukentėjusia moterimi, kuri prisistatė S. G., ji nurodė, kad konfliktavo su kaimynu. Jis S. G.vieną kartą trenkė per veidą. Jis nematė ant moters veido sužalojimų (paraudimų) (b. l. 117-119).
Liudytoja J. B.parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tai buvo vasara ir šilta. Jei gerai pamena, tai buvo vakaras gal apie 21 valandą. Ji būdama savo namuose pro langą pamatė, kad kaimynė S. G. kažką kapsto gėlių darželyje. Ji priėjo prie lango pažiūrėti ir pamatė, kad S. G. iš gėlių darželio rauna pakalnutes ir meta į kibirą su šiukšlėmis, o jų vietoje ruošiasi sodinti savo atsivežtas gėles. Tai pamačiusi ji labai susinervino, jai net sukilo kraujo spaudimas. Tuomet ji nuėjo į dukros A. K. kambarį ir pasakė ką daro kaimynė S.. Kambaryje tuo metu buvo ir žentas A. K.. Jie liudytojai liepė nesinervinti ir niekur nesikišti. Į kiemą išėjo dukra A. K. su žentu A. K., jiems iš paskos išėjo ir ji. Tačiau pati nėjo prie S., o stovėjo prie namo durų ir viską stebėjo iš toliau. Kai A. priėjo prie S. jis paklausė, kodėl ji rauna gėles po jo langu. Taip pat A. pasakė, kad jei ji taip elgiasi, tada jis nueis ir išraus gėles po jos langais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl išrautų gėlių. Jiems besibarant į kiemą išbėgo S. dukra A., kuri buvo įjungusi telefoną, o S. liepė jai viską filmuoti. Ji nežino, ar A. filmavo, bet telefoną laikė nukreipusi į žentą A.. Liudytoja visą laiką žiūrėjo ką S. su A. veikia ir tikrai nematė, kad žentas būtų kaimynei sudavęs smūgį, matė, kad jie stovėjo vienas priešais kitą ir barėsi. Abu kalbėjo visokius negražius žodžius ir keikėsi, tačiau kokiais žodžiais pasakyti negali, nes neatsimena. Ji negirdėjo ir nematė kas kvietė policiją. Į šį konfliktą nelabai kreipė dėmesio, nes su kaimyne S. konfliktai vyksta nebe pirmi metai (b. l. 102-105).
Liudytoja A. K. parodė, kad liepos mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, bet tai galėjo būti sekmadienio vakaras, maždaug apie 21 valandą. Ji buvo namuose, t. y. kambaryje su vyru. Į kambarį įėjusi jos mama J. B. pradėjo sakyti, kad kaimynė rauna jos gėles, liepė jiems eiti kažką daryti. Mama pasakiusi tokius žodžius iš jų kambario išėjo. Nei liudytoja, nei jos vyras niekur eiti nenorėjo, nes kaimynė nuolatos kelia konfliktus, bet abu suprato, kad gėles rauna kaimynė S.. Po kurio laiko mama vėl atėjusi į kambarį liepė kažką daryti, nes kaimynė išraus visas gėles. Tuomet jos vyras išėjo į kiemą, ji pati išėjo jam iš paskos už kokių trijų minučių. Mama į kiemą išėjo vėliau. Liudytojai išėjus į kiemą, pastaroji matė, kad kaimynė S. stovi priešais jos vyrą ir kažką jam tyliai sako. Matė, kad S. yra išsišiepusi, vaiposi prieš jos vyrą. Vėliau jai vyras pasakojo, kad kaimynė tyliai sakė, kad daro ką nori, vijo jį tolyn. Tokie kaimynės žodžiai vyrą pykdė, abu konfliktavo. Vėliau liudytoja pastebėjo, kad S. duktė A. filmuoja įvykį mobiliuoju telefonu. Matė, kad jos sutuoktinis tikrai nelietė kaimynės, nesudavė jai jokio smūgio. Vėliau jos vyras priėjo prie S. pasodintų gėlių, jas išrovė ir numetė į S. kiemo pusę, liepė atsodinti jų išrautas gėles. Liudytoja suprato, kad kaimynė liepė dukrai A. iškviesti policiją, bet ji nesuprato kam tos policijos reikia, manė, kad dėl gėlių. Kol atvyko policijos pareigūnai S. buvo kieme ir barėsi su jos vyru, niekur nebuvo išėjusi. Kai atvyko policijos pareigūnai S. iš karto pasikeitė, pradėjo verkti ir dejuoti pareigūnams. Policijos pareigūnai išsivežė jos vyrą. Tuomet S. nuėjo ir pasodino savo gėles ten, kur išrovė jos mamos sodintas gėles ir visiškai ramiai tvarkėsi kieme toliau. Policijos pareigūnams vėl atvykus, kaimynė su jais bendravo jų automobilyje. Liudytoja taip pat paaiškino, kad konfliktai su kaimyne S. vyksta jau daug metų, kadangi A. garsiai leidžia muziką (b. l. 110-113).
2019 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Įvykio vietoje nieko nerasta, niekas nepaimta (b. l . 17-20).
2019 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2019 m. liepos 7 d. 21.10 val. garso įrašas, kuris patvirtina, kad nurodytu laiku buvo kviečiami policijos pareigūnai (b. l. 27-31).
2019 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 0,29 minučių trukmės vaizdo įrašas su konflikto epizodais (b. l. 83-85).
Įrodymų vertinimas ir kaltės klausimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Toks asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teisiamojo posėdžio metu išklausęs kaltinamojo duotus paaiškinimus dėl nusikalstamos veikos, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir duomenis, visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, jog A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo nekelia jokių abejonių. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo kaimynę nukentėjusiąją S. G., t. y. tyčia jai ranka sudavė į dešinį skruostą, padarydamas nukentėjusiai dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė S. G. sveikatą. Teismas, darydamas tokias išvadas, vadovaujasi ne tik išimtinai paties kaltinamojo prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir nukentėjusiosios S. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie esminėmis faktinėmis aplinkybėmis sutampa su kaltinamojo duotais paaiškinimais bei byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis. A. K. kaltę taip pat pagrindžia objektyvių ir jokių abejonių nekeliančių įrodymų visuma: įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. K. įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius ir veika kvalifikuota teisingai pagal šią teisės normą. Kadangi asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. išreiškė prašymą baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. nurodė sutinkanti, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta, nes ji susitaikė su kaltinamuoju ir jokių pretenzijų A. K. neturi.
Teismas pažymi, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, jog asmuo, kuris įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu atitinka visas šias sąlygas: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei, įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
Teismas pripažįsta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis A. K. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą. Praeityje nėra teistas bei šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 120). Vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebuvo baustas (b. l. 121). Nėra registruotas psichiatro ar priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (b. l. 124). Šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus aplinkybių visumą nustatyta, kad kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios S. G. bei dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, kad neturėjo taip elgtis nukentėjusiosios atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes jokia žala jai nebuvo padaryta. Minėta, jog kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, nėra bausta administracine tvarka, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, spręstina, kad A. K. atitinka BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius sąlygas ir yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nebenusikals, nes jo įvykdyta nusikalstam veika laikytina daugiau atsitiktinio pobūdžio, išprovokuota tarp kaltinamojo šeimos narių ir nukentėjusiosios kylančių nuolatinių tarpusavio nesutarimų. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja S. G., vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu.
2019 m. liepos 8 d. nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Byloje esantis vaizdo įrašas CD-R laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje (b. l. 82).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja S. G., bei A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K., kad per 1 (vienerius) metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per 1 (vienerius) metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Byloje esantį vaizdo įrašą CD-R laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Priteisti iš A. K. valstybės naudai 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.