Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. (L. T.) ieškinį atsakovui M. V. (M. V.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, bylos nagrinėjime dalyvauja jo atstovė, kas laikoma tinkamu šalies dalyvavimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d., 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., t.y. kad jis 2008 m. liepos 6 d., apie 18.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė L. T. į veidą, dėl ko L. T. buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis pargriuvo ant žemės, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koja spyrė L. T. į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusiajam L. T. padarė dešiniojo VII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė sveikatą (baudžiamosios bylos Nr. 1-240-298/2010, b.l. 183-186).

Kaip žinoma, neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Tačiau būtina pabrėžti, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Piniginis šios žalos įvertinimas toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina.

Pagal 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš šios teisės normos seka, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju, nukentėjusysis nekvestionuojamai įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tuo tarpu neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatant ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovui įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešiniojo VII šonkaulio lūžis (baudžiamoji byla Nr. 1-240-298/2010 b.l. 44) bei atitinkamai į tai, kad dėl šio įvykio ieškovas neabejotinai patyrė tam tikrą emocinę ir psichologinę įtampą bei išgyvenimus. Be to atsižvelgtina į tai, kad ieškovas dėl patirto šonkaulio lūžimo gydėsi ambulatoriškai VšĮ Centro poliklinikoje nuo 2008-07-09 iki 2009-05-13 (baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-240-298/2010, b.l 64) kitų duomenų apie jo gydymą byloje nėra. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, dėl kurio jis turėjo nepatogumų; tačiau iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas iki šiol jaustų neigiamas sužalojimo pasekmes, kad dėl to būtų kreipęsis į gydytojus, kad jam yra apribotos bendravimo, darbo galimybės, iki šiol (ar ilgą laiką po sužalojimo) patirtų dvasinį sukrėtimą ar fizinį skausmą, kad ieškovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo; padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis. Taip pat, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių sužalojimo metu buvo konfliktiški santykiai, įvykio metu kilo žodinis konfliktas dėl jų tarpusavio santykių; pirmas atsakovui sudavė ieškovas, kas galėjo turėti lemiamą įtaką ieškovui padarytiems kūno sužalojimams. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis šiuo metu bedarbis, registruotas darbo biržoje (b.l.16), turi du nepilnamečius vaikus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.18), jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra (b.l.19,20).

Kompleksiškai įvertinus visas aukščiau nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei faktorius, teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismas mano esant teisinga ir protinga priteisti ieškovui 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kadangi būtent tokia suma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, į atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį, senyvo amžiaus ieškovo patirtos traumos pobūdį, laikytina tinkama ir adekvačia ieškovo patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų dėl padaryto nesunkaus sužalojimo kompensacija (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas 67,00 Lt žyminis mokestis yra minimali įstatymo reikalaujama turtinio ginčo suma, žyminis mokestis neskaidytinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinas iš atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2011-01-11 informacinis pranešimas Nr. 03).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei: iš ieškovo priteistina 8,18 Lt pašto išlaidų; iš atsakovo – 2,04 Lt pašto išlaidų (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. V. (M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. T. (L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. V. 69,04 Lt (šešiasdešimt devynis litus 04 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo L. T. 8,18 Lt (aštuonis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.